Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1578-125/2011 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J. , tretiesiems asmenims bankrutavusiai A. J. gamybos įmonei, akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl turto teisinio režimo pakeitimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai nurodė, kad A. J. paėmė 150 000 Lt paskolą iš AB „Swedbank“ ir šalių paaiškinimu šie pinigai buvo panaudoti ginčo namui ir ūkiniams pastatams pagerinti. Tokie teismo teiginiai neatitinka tikrovės, nes 2006 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad pinigai buvo panaudoti buto (duomenys neskelbtini), pirkimui iš A. V., pirkimo-pardavimo faktą patvirtina 2006 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymas. Teismo argumentas, kad ieškovė J. J. laidavimo sutartimi laidavo 150 000 Lt A. J. paskolos grąžinimą, neturi nieko bendro su pareikštu ieškiniu. Tenkinus ieškinį ieškovė besąlygiškai įvykdys laidavimo sutartį ir atsiskaitys su banku, todėl ši aplinkybė neįrodo ieškovės reikalavimo nepagrįstumo.Teismo argumentai, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 25 d. nutartimi buvo padalinęs sutuoktinių J. J. ir A. J. turtą, pripažinęs šioje byloje nurodytą turtą ieškovės asmenine nuosavybe, tačiau vėliau teismas atnaujino procesą ir pareiškimą dėl turto padalijimo atmetė, negali būti pagrindu atmesti ieškinį, nes jis reiškiamas kitu pagrindu ir minėtas Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas neturi prejudicinės galios.Teismas, nurodydamas, kad nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu buvo registruotas turtas, jis laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, šią nuostatą taikė formaliai ir neteisingai. Teismui buvo pateiktos paskolos sutartys su ieškove ir nors ne visose jų parašyta, kad pinigai skolinami namui, bet registruojant namą savo vardu ieškovė turėjo įrodyti brangaus turto įgijimo pagrindą, lėšų šaltinį. Minėtos sutartys buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad namas pastatytas iš ieškovės lėšų. Be to, ginčo namas ir žemės sklypas įregistruoti tik vieno sutuoktinio – ieškovės J. J. vardu, todėl, vadovaujantis CK 3.88 straipsniu, šis turtas pripažintinas ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o asmenine ieškovės J. J. nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turo teisinio režimo pakeitimo ir turto pripažinimo asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe.

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 1985 m. rugsėjo 13 d. (b.l. 9). Žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1999 m. gegužės 26 d., t.y. santuokos metu (b.l. 10). A. J. gamybos įmonė taip pat įregistruota santuokos metu – 1994 m. gegužės 10 d. (prie bylos pridėta civilinė byla Nr. B2-581-125/2010, t. 1, b.l. 34). Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi A. J. gamybos įmonei iškelta bankroto byla, 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi bankrutuojanti A. J. gamybinė įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pažymėtina, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.; Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.), t.y. individualios įmonės dalyvio atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles yra subsidiarioji. Individuali įmonė yra šeimos verslas ir jos veikla pirmiausia skirta šeimos poreikiams tenkinti. Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesutaria kitaip. CK 3.88 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Pagal CK 3.89 straipsnį asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šio straipsnio antroji dalis numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Sutuoktinis, kuris mano, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-529/2005).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog A. J. paėmė 150 000 Lt paskolą iš AB „Swedbank“ ginčo namui ir ūkiniams pastatams pagerinti. Nors, apeliantės teigimu, ši paskola buvo paimta buto, esančio T. Masiulio g. 13, Kaune, pirkimui, tačiau šį apeliantės argumentą paneigia į bylą pateikta 2003 m. vasario 14 d. kredito sutartis Nr. 03-003536-FA. Minėtos sutarties 2.4 punktas numatė, kad A. J. suteikiamo 150 000 Lt kredito paskirtis – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontas, t.y. A. J. buvo suteikta tikslinė paskola, o papildomu 2006 m. birželio 8 d. susitarimu ši paskola buvo padidinta iki 260 000 Lt. Į bylą pateikta 2003 m. vasario 14 d. laidavimo sutartis Nr. 03-003536-LA1 patvirtina, kad ieškovė J. J. laidavo už kredito gavėją A. J. visu savo turtu, jei kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal 2003 m. vasario 14 d. kredito sutartis Nr. 03-003536-FA dėl 150 000 Lt kredito suteikimo, todėl laikytina, kad apie kredito sutarties sąlygas ieškovė žinojo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog paskola buvo paimta namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, patvirtina ir ieškinio turinys, kuriame ieškovė šią aplinkybę pripažįsta.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad ginčo namas ir žemės sklypas įregistruoti tik vieno sutuoktinio – ieškovės J. J. vardu, todėl, vadovaujantis CK 3.88 straipsniu, šis turtas pripažintinas ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o asmenine ieškovės J. J. nuosavybe. CK 3.88 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio trečiosios dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio pirmosios, antrosios ir ketvirtosios dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 3.88 straipsnio trečiosios dalies nuostatos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus 2000 m. CK (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas įregistruotas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl įregistruoto turto teisiniam santykiui taikytinos Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos, galiojusios iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio trečioji dalis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą bei tai, kad tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas buvo įsigyti ir įregistruoti santuokos metu, tačiau iki 2000 m. CK įsigaliojimo, sprendžia, kad turtas laikytinas bendrąja jungtine ieškovės J. J. bei atsakovo A. J. nuosavybe ir nėra pagrindo šio turto pripažinti asmenine ieškovės J. J. nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantė J. J. savo asmeninę nuosavybę gyvenamojo namo ir jo priklausinių atžvilgiu grindžia piniginių lėšų paskolų ir dovanojimo sutartimis, tačiau į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad J. J. paskolintos ar padovanotos lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių statybai. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl turto teisinio režimo yra pagrįstos.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.