Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-415-193-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-17
Bylos Nr.
1A-415-193-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
T. Č., ir Ž
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-415-193/2010

Teisėja Laima Dumskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-12 nuosprendžio, kuriuo T. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal BK 215 str. 1 d laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 178 str. 4 d. 20 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., 65 str., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 str., ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2009-05-07 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausme ir visiško sudėjimo būdu su 2009-03-31 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda 6 MGL (780 Lt), ir T. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt) bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Be to, šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., T. Č. išteisintas pagal BK 178 str. 2 d. ir 214 str. 1 d., kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pažymių.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir Ž. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. Č. nuteistas už tai, kad jis:

-2009 m. gegužės 26 d., apie 17.15 val., veikdamas su asmeniu, kurio byla išskirta, UAB „G“ maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Utenoje, neteisėtai panaudojo G. N. SEB banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. N. vardu, t. y. mokėjimo instrumentą finansinei operacijai banke inicijuoti, skirtą atsiskaityti ne grynais pinigais, atlikdamas finansinę operaciją, t. y. kartu su asmeniu, kurio byla išskirta ir kuris prisistatė teisėtu mokėjimo kortelės turėtoju, įsigijo maisto ir kitų buitinės paskirties prekių už 287 Lt, ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą G. N. priklausantį turtą, tęsdamas nusikalstamą veiką 2009 m. gegužės 26 d. 17.20 val., dalyvaudamas kartu su asmeniu, kurio byla išskirta, neteisėtai panaudojo nukentėjusiojo kortelę UAB „G“ maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikdamas finansinę operaciją, t. y. prisistatydamas teisėtu mokėjimo kortelės turėtoju, įsigijo maisto ir kitų buitinės paskirties prekių už 163,55 Lt ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą G. N. priklausantį turtą;

-kartu su Ž. G. tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, 2009 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 23.00 val. Utenos m., Vaižganto g. prie 6-to namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo automobilio Ford Focus, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. Š. pagrobė priešrūkinį žibintą 140 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai padarydami 140 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-12 nuosprendžiu ir prašo jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir tokiu būdu priėmė jo atžvilgiu neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Apelianto manymu, jis inkriminuotose nusikalstamose veikose buvo tik antraeilis asmuo, jis pats su svetima kortele nieko nepirko, o tik paprašė jam nupirkti cigarečių. Mano, kad už tokius jo veiksmus jam paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad turi dvi mažametes dukras, kurioms reikalinga jo, kaip tėvo, pagalba.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo T. Č. padarytas nusikalstamas veikas ir tinkamai paskyrė jam bausmes.

Apeliantas skunde ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms dėl sukčiavimo pasinaudojant svetima elektronine mokėjimo kortele, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.

Sukčiavimu (BK 182 str. 1 d.) laikomas savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Kuomet sukčiavimas padaromas neteisėtai panaudojant elektroninę mokėjimo priemonę, tai jo veika kvalifikuojama iš sutapties pagal BK 215 str. ir 182 str. Pagal teismo nustatytas aplinkybes nuteistasis veikdamas tiesiogine tyčia kartu su kitu asmeniu neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo kortelę, t. y. pastarajam asmeniui ją pateikiant atsiskaitymui kasoje bei prisistatant teisėtu mokėjimo kortelės turėtoju, įsigijo prekių ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą G. N. priklausantį turtą. Apeliantas T. Č. teigia pats su svetima kortele nieko nepirkęs, mokėjimo kortele, skirta atsiskaityti ne grynais pinigais, neteisėtai pats nesinaudojęs, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi paties apelianto T. Č. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, taip pat liudytojos R. J. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo duomenimis, banko pateiktu G. N. priklausančios mokėjimo kortelės išrašu ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad T. Č. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. Nukentėjusysis G. N. parodė, kad 2009-05-26 jam grįžus namo, žmona pasigedo jo piniginės, kurioje buvo įvairūs dokumentai, tame tarpe ir banko kortelė. Liudytoja R. N. parodė, kad įvykio dieną į namus grįžus sutuoktiniui G. N., ji pastarojo kišenėse nerado piniginės, todėl užblokavo banko kortelę. Liudytoja R. J. parodė, kad įvykio dieną du kartus atėjęs T. Č. su vienu vaikinu pirko prekių, už jas atsiskaitydami banko kortele, o trečią sykį atėjus tam kitam vaikinui – pastarasis atsiskaityti kortele negalėjo, nes ji ją atėmė aparate pasirodžius pranešimui apie šios kortelės užblokavimą. Iš nukentėjusiajam G. N. priklausančios mokėjimo kortelės išrašo matyti, kad 2009-05-26 (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje jo kortele sumokėta 17.15 val. – 287,00 Lt, 17.20 val. – 163,55 Lt, 17.49 val. – 63,05 Lt suma atmesta, kortelė blokuota (T. 2, b. l. 14). Pats apeliantas T. Č. apklausos pirmosios instancijos teisme metu pripažino du kartus buvęs su A. G. parduotuvėje, kur pirkę cigarečių, degtinės maisto. Tai, kad, T. Č. teigimu, jis pats svetima kortele nesinaudojo, jo kaltės šiuo atveju nepaneigia ir jo baudžiamosios atsakomybės nepanaikina. T. Č. parodė žinojęs, kad į parduotuvę su A. G. jis ėjo bei ten apsipirkinėjo atsiskaitydami svetima, G. N. priklausančia banko kortele pastarajam nežinant ir be jo leidimo. Tai, kad svetimą kortelę kasininkei pateikė ne pats apeliantas, atsakomybės už svetimo turto įgijimą apgaule nepašalina ir pagrindo abejoti jo kalte nesudaro. Atsižvelgiant į šiuos bei kitus bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai byloje esančių minėtų duomenų visumą laikė T. Č. kaltę dėl BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo patvirtinančiais įrodymais. Todėl išteisinti apeliantą iš šių nusikaltimų nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliantas skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 178 str. 4 d. dėl 2009 m. rugpjūčio mėnesį įvykdytos priešrūkinio žibinto vagystės, tačiau skunde konkrečiai minėtos nusikalstamos veikos kvalifikacija ar kaltė dėl pastarosios veikos nėra ginčijama, todėl nėra aiškūs apelianto prašymo išteisinti iš šios veikos motyvai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu ir nemato jokio pagrindo abejoti teismo išvada dėl apelianto kaltės padarius šią vagystę. Kaip matyti, apeliantas kaltę dėl šios veikos visiškai pripažino, be to, ją dar patvirtina ir liudytojos J. G.-S. parodymai, apžiūros protokolo duomenys, paties T. Č. ir kito nuteistojo Ž. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys. Tokiu būdu išteisinti apeliantą iš šios veikos taip pat nėra jokio pagrindo.

Apelianto T. Č. manymu, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka bei neranda jokio teisinio pagrindo jam bausmę švelninti. Atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo ypatumus bei skundžiamame nuosprendyje nurodytas bausmių skyrimo T. Č. aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su nuteistajam T. Č. už nusikalstamų veikų padarymą parinktomis bausmių rūšimis. Skirdamas bausmę T. Č. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus bei stadijas, kaltės formas (padarytos trys baigtos, nusikalstamos veikos – viena iš jų baudžiamasis nusižengimas, kitos - nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir ją lengvinančios aplinkybės buvimą, tinkamai įvertino T. Č. asmenybę. Nors jis yra jauno amžiaus, tačiau būdamas darbingas nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka baustas, ne kartą teistas už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, todėl sutinkamai su BK 27 str. nuostatomis, T. Č. yra recidyvistas. Be to, inkriminuojamas nusikalstamas veikas T. Č. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas T. Č. paskyrė sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkių nesiekiančias bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą – minimalios trukmės arešto bausmę. Pripažinti šias už atsiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, o taip pat ir subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis, nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių T. Č. turėtų būti dar labiau švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Apelianto T. Č. skunde nurodomos aplinkybės dėl vaikų turėjimo nėra naujos ir skundžiamu nusprendžiu jau įvertintos, todėl jų pagrindu pakartotinai švelninti bausmę nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2010-04-12 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Nijolė SušinskienėTomas Zdanavičius