Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-786-290-2013

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01228-11-4

2013 m. spalio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistajai E. S., jos gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiųjų atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. ir nubausta 4 MGL dydžio (520 litų) bauda.

E. S. įpareigota per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

Iš nuteistosios E. S., nukentėjusiems R. P. bei A. J. priteistas 1289,03 litai turtinei žalai atlyginti, 5000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 4356 litai bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Likusioje dalyje ieškiniai atmesti kaip nepagrįsti.

Priteista iš E. S. 77,46 litai Kauno teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

kad E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 14 d., apie 20 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, praverdama savo privataus kiemo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), vartus, neįsitikino, kad juos praverti yra saugu, todėl jos auginamas šuo, išbėgęs pro vartus, to paties namo bendrame kieme įkando į dešinės kojos blauzdą nepilnamečiui T. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam dėl šios kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d., kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat teigė, kad nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas, kadangi nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, o jos turtinė padėtis, neįgalumas, priteisus 5000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, ženkliai pablogins jos padėtį. Šuns įkandimas T. J. nebuvo gilus, kokios nors įtakos jo asmenybės vystymuisi, jo tolimesnei visuomeninei, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui ir kt. neturės. Patirtos traumos pasekmės visą gyvenimą nebus jaučiamos, todėl neturtinė žala turėtų būti mažinama.

Apeliantės nuomone, teismas be pagrindo iš jos priteisė nukentėjusiesiems atlyginti 1289,03 litų turtinę žalą, kadangi ji nepagrįsta įrodymais, priteista 491,72 litas už neaišku kokius bilietus, 60 litų – už telefono pokalbius, 18,35 litų už neaiškias pašto išlaidas. Priteistos sumos neaišku kuo susiję su įvykiu, kaip ir kelto bilietas 400,81 litų, todėl nukentėjusiųjų ieškinys turtinei žalai atlyginti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2d. šioje baudžiamojoje byloje negalėjo būti priteistas, o ieškinio patenkinimo klausimas turi būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi bylos nagrinėjimo metu jo negalima buvo tiksliai apskaičiuoti.

Apeliantė savo apeliaciniame skunde taip pat ginčija priteistą 4356 litų sumą nukentėjusiųjų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. E. S. nuomone, teismas privalėjo atsižvelgti į jos turtinę padėtį, be to, priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepagrįstos realiomis advokato darbo sąnaudomis. Advokatė pateikė sąskaitą 847 litams už apeliacinio skundo parengimą, 1089 litams už nukentėjusiųjų atstovavimą baudžiamojoje byloje, 2420 litų už atstovavimą teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose baudžiamojoje byloje, nors byla nesudėtinga, nedidelės apimties. Tai neprotingos ir neproporcingos atstovavimo išlaidos, nepagrįstos realiomis darbo sąnaudomis.

Kauno apygardos teisme gauti nukentėjusiųjų R. P., A. J. ir T. J. atstovės advokatės J. Grigaliūnienės atsikirtimai į nuteistosios E. S. apeliacinį skundą, kuriame prašoma nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsikirtimų surašymo bei atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjos prašymus apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovės prašymus skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad E. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. E. S. neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik lengvinančios aplinkybės pripažinimo klausimas ir klausimai susiję su priteistomis piniginėmis sumomis.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. S. bausmę už jos padarytą, Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų šio kodekso 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistosios kaltės formą ir rūšį, nuteistosios amžių, asmenybę ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Pirmosios instancijos teismas E. S. pagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tuomet, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, siekia prisidėti pašalinant nusikalstamos veikos padarinius ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009). Šių paminėtų aplinkybių teismas pagrįstai nenustatė.

Nuteistoji savo apeliaciniame skunde ginčija priteistos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, todėl neturtinės žalos dydis – 5000 litų – parinktas objektyviai ir tinkamai.

Teisėjų kolegijos nuomone, patirta turtinė žala pagrįsta civiliniu ieškiniu ir prie jo pridėtais dokumentais. Tai, kad ne visi dokumentai išliko, nėra pagrindo abejoti, kad mažamečio nukentėjusiojo T. J. tėvai, su kuriais jis gyvena Jungtinėje Karalystėje, dėl įvykio Lietuvoje , turėjo ne tik pakeisti ir išvykimo iš Lietuvos laiką, prarandant ankstesniojo skrydžio bilietus, bet ir patyrė kitų, su įvykiu susijusių išlaidų, kaip skambinimo telefonu išlaidos, pašto paslaugų išlaidos ir kt., todėl nukentėjusiųjų ieškinys turtinei žalai atlyginti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. šioje baudžiamojoje byloje priteistas pagrįstai ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia.

Apeliantė savo apeliaciniame skunde taip pat ginčija priteistą 4356 Lt sumą nukentėjusiųjų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, analizuoja nukentėjusiųjų advokato darbo apimtis bei sąnaudas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas, kadangi jie, gyvendami užsienyje, privalėjo turėti advokatą, atstovaujantį ir ginantį jų interesus Lietuvoje, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, o nuteistoji nėra tas asmuo, kuriam nukentėjusiesiems atstovaujantis teisininkas turi atsiskaityti apie atliktus veiksmus ir darbus, juolab, kad nukentėjusiųjų atstovė dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikusi E. S. pasiūlymus dėl žalos atlyginimo, siekiant jai išvengti papildomų išlaidų, bylai jau esant teisme, tačiau šiuo pasiūlymu E. S. nepasinaudojo. Nukentėjusiųjų atstovės advokatės išlaidas patvirtina byloje pateikti duomenys, kurie jokių abejonių nekelia.

Tačiau teisėjų kolegija, įvertindama aplinkybes dėl atsikirtimų pateikimo ir nukentėjusiųjų atstovavimo apygardos teisme, mano, kad šioje dalyje nukentėjusiųjų atstovės pateikta išlaidų priteistina suma mažintina iki 500 Lt., atsižvelgiant į teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje trukmę, nedidelę bylos apimtį, į kelionės nuo atstovės gyvenamosios vietos iki apeliacinės instancijos teismo vietos atstumą ir trukmę, į atsikirtimų pateikimo procesinę teisę, o ne pareigą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė skunde nenurodė jokių naujų pagrįstų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, kurios lengvintų jos teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jai skirtą bausmę, todėl nuteistosios apeliacinio skundo motyvais keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutarė:

nuteistosios E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistosios E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems R. P. ir A. J. 500 (penkis šimtus) litų jų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.