Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-23 · Byla Nr. N-502-390-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-23
Bylos Nr.
N-502-390-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N502-390/09Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. gruodžio 25 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas D. D. surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M200525 (toliau – ir Nutarimas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

Nutarime nurodoma, kad D. D. 2007 m. gruodžio 25 d., vairuodamas automobilį „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 72 km/h greičiu. Taip pat nurodoma, jog D. D. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo gailisi.

Nutarime pažymima, jog tokia veika D. D. padarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 174 punkto pažeidimą.

Nutarimu, atsižvelgus į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, D. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta 150 Lt bauda, pažeidimą pagal ATPK 130² straipsnio pastabą įvertinant 4 balais.

Šalies argumentai

D. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde D. D. akcentavo, kad Nutarime nenurodoma nei pažeidimo padarymo vieta, nei laikas, taip pat nenurodoma pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės įvertintas paklaidos dydis, teisės aktas, kurio reikalavimai buvo pažeisti. Nurodė, kad nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės nėra motyvuotai įvertintos. Taigi buvo pažeisti ATPK 286 straipsnio reikalavimai. Manė, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta vadovaujantis straipsniais, kurių ATPK nėra. Atkreipė dėmesį į tai, jog Nutarime nenurodoma, kam yra skiriama bauda bei kas įvertinama 4 baudos balais. Teigė, jog jį sustabdęs policijos pareigūnas nepaaiškino, dėl ko jis buvo sustabdytas, be to, neparodė transporto priemonės greičio matavimo prietaiso rodmenų. Akcentavo, jog Nutarimą jam surašė ne tas policijos pareigūnas, kuris jį sustabdė. Vertino, jog buvo netinkamai vykdoma Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – ir Instrukcija), konkrečiai jos 74 ir 82 punktai. Abejojo, ar nustatant jo vairuojamos transporto priemonės greitį, buvo galima naudoti matavimo prietaisą „Berkut R“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi Nutarimą paliko nepakeistą, o D. D. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma, be to, jo paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymėjo, kad fiksuojant D. D. padarytą administracinį teisės pažeidimą, greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ buvo naudojamas teisėtai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių esminių procedūrinių pažeidimų. Vertino, jog tai, kad Nutarime nėra nurodyta pažeidimo padarymo vieta ir laikas, nėra esminės aplinkybės nagrinėjamu atveju. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu D. D. nurodė, kad automobilį vairavo Vilniuje ir kad buvo sustabdytas Višinskio g. Jis taip pat pripažino, jog galėjo viršyti leistiną greitį, be to, sutikdamas su Nutarimu, jis jį pasirašė. Nurodė, jog D. D. teiginys, jog jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas vadovaujantis tais ATPK straipsniais, kurių šiame kodekse nėra, yra nepagrįstas.

Konstatavo, jog D. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta bylos medžiaga, administracinė nuobauda jam buvo paskirta laikantis ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų. Taip pat pažymėjo, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad policijos pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, jis turi teisę konkrečius jų veiksmus apskųsti tiesioginiam jų viršininkui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog nuo 2008 m. sausio 1 d. ATPK nebenumato galimybės tam tikrus administracinius teisės pažeidimus įvertinti atitinkama baudos balų suma, ir iš Nutarimo pašalino tą dalį, kuria D. D. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo įvertintas 4 baudais balais.

III.

D. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.

Apeliaciniame skunde D. D. nurodo, kad atsižvelgiant į greičio matavimo prietaiso „Berkut R” veikimo principą (fiksuoja greičiausiai kolonoje važiavusios transporto priemonės greitį), jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas yra ginčytinas. Teigia, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje minimas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotas leidimas gali būti nepakankamas pagrindas greičio matavimo prietaiso „Berkut R” naudojimui.

Kiti D. D. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti. Atsiliepime Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, jog pažeidimui užfiksuoti naudoto prietaiso „Berkut R” metrologinė patikra buvo atlikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

D. D. neneigia, jog Nutarime nurodytomis aplinkybėmis galėjo viršyti leistiną greitį, tačiau nesutinka, kad jis viršijo leistiną greitį daugiau kaip 20 km/h, be to, kelia klausimą, ar jo vairuotos transporto priemonės greitis buvo užfiksuotas teisėtai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto vairuoto automobilio „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis buvo fiksuojamas naudojant greičio matavimo prietaisą „Berkut R”. Vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir RRT) direktoriaus 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1V-27 patvirtinto Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo 5 punktu bei RRT direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-854 patvirtintų Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 ir 5 punktais, greičio matavimo prietaisų „Berkut“ naudojami radijo dažniai (kanalai) gali būti naudojami tik gavus RRT leidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1679/07). Taisyklių 47.5.2 punkte numatyta, jog leidime naudoti radijo dažnį (kanalą) gali būti nustatytas reikalavimas, kad prieš pradėdamas naudoti kiekvieną radijo stotį, radijo dažnio (kanalo) naudotojas privalo gauti RRT leidimą naudoti stacionariąją ir (ar) judriąją radijo stotį.

RRT 2006 m. vasario 20 d. išdavė leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių vidurio dažnis 24,150 ± 0,100 GHz (šiuos dažnius naudoja ir greičio matavimo prietaisai „Berkut“), tačiau minėto leidimo 9 punkte nurodė, kad prieš pradedant naudoti radijo stotį, būtina gauti ir leidimą ją naudoti, jei radijo stoties spinduliuotės galia >100 mW (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1679/07).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė teismui 2007 m. liepos 4 d. RRT išduotą leidimą naudoti radiolokacinius transporto priemonių greičio matavimo prietaisus „Berkut R“, „Berkut P“, „Berkut Visa“. Teismui taip pat yra pateiktas radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ (kuriuo buvo fiksuotas apelianto vairuoto automobilio greitis) Nr. 0611412 patikros liudijimas Nr. 1650211. Taigi pareigūnai, fiksavę pažeidimą, turėjo teisę dirbti su minėta radijo stotimi. Kaip matyti, iš minėto greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ patikros liudijimo, šio prietaiso matavimo paklaida yra +/- 1 km/h, taigi įvertinus prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, greitis buvo viršytas 21 km/h, taigi pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos nuomone, kad esminių procedūrinių pažeidimų, surašant nutarimą nepadaryta. Institucijos Nutarimas iš esmės atitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą bei į tai, jog D. D. buvo paskirta minimali ATPK 124 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda, vertintina, kad D. D. paskirta bauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinę atsakomybę sąlygojančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis) bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasStasys GudynasVaida Urmonaitė-Maculevičienė