- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-27
- Bylos Nr.
- e2YT-3281-733/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00875-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- K. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, D. P., L. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, D. P. ir L. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. V. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjas K. V. po savo tėvo L. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti; 2) A. V. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio L. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti; 3) pareiškėjas K. V. po savo motinos A. V. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Nurodo, kad L. V. ir A. V. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė (duomenys neskelbtini) vaikų, iš kurių vienas yra miręs. Santuokos metu įsigijo nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu pareiškėjo K. V. deklaruota gyvenamoji vieta yra nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas L. V. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje. Našle liko jo sutuoktinė A. V. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ne vienerius metus gyveno užsienyje tai vienoje, tai kitoje valstybėje, tačiau mirus tėvui, jis grįžo į Lietuvą, į tėvo laidotuves, ir nuo to laiko liko gyventi kartu su mama tėvams priklausančiame bendrosios jungtinės sutuoktinių teise priklausančiame bute. Pareiškėjui likus po tėvo mirties gyventi kartu su motina viename bute, jie abu kartu juo ir rūpinosi, mokėjo su būstu susijusius mokesčius (už elektrą ir vandenį). Šalia buto yra žemė, kuriame turi šiltnamį, jame augina daržoves, yra vaismedžių, vaiskrūmių, ir po mamos mirties visu tuo turtu rūpinasi tik pareiškėjas. Nei po tėvo mirties, nei po motinos mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė nei į notarą, nei vėliau į teismą. Pareiškėjo brolis ir seserys manė, kad turtas po tėvo mirties priklauso mamai, o kadangi mirus mamai, jau gyveno daug metų pareiškėjas tėvų bute, nes jis atsikraustė iš karto po tėvo mirties, tai taip pat laikė, kad turtas jau priklauso pareiškėjui, todėl manytina ir nesikreipė į notarą dėl paminėtų aplinkybių. Nurodo, kad pareiškėjas socialiai remtinas, menko išsilavinimo, neturintis teisinio išprusimo, tiesiog gyveno tėvų bute po jų mirties, tuo butu rūpindamasis kaip savo. Tačiau kreipusis dėl išmokų, pašalpų, jam buvo patarta susitvarkyti dokumentus, susijusius su paveldėjimu.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jokio kito turto tėvai neturėjo, tik minėtą butą su priklausinio dalimi. Pareiškėjas supranta, kad teismui tenkinus jo pareiškimo reikalavimus, jis priima ne tik palikėjų turtą, tačiau ir jų skolas, jeigu jų būtų. Juridinio fakto nustatymas reikalingas palikimo priėmimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys D. P. ir L. L. atsiliepimais į pareiškimą sutinka su juo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinto, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti tėvo L. V. palikimo, atsiradusio iki 2001-07-01, priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šių reikalavimų, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Reikalavimui nustatyti motinos tėvo A. V. V. palikimo priėmimo faktą taikytinos galiojančio 2000 m. CK nuostatos.
Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. V. (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po jo mirties sūnus - pareiškėjas K. V. ir sutuoktinė A. V. V. palikimą priėmė, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti, faktiškai naudojosi ir rūpinosi jo likusiu po mirties turtu, abu gyveno sutuoktiniams L. V. ir A. V. V. priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius už jį. A. V. V. sutuoktinio paveldimą turtą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po jos mirties jos palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti sūnus - pareiškėjas K. V., jis faktiškai naudojosi ir rūpinosi jos likusiu po mirties turtu - ir toliau gyveno tėvams priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius už jį, šalia esančioje žemėje, šiltnamyje augino daržoves.
Iš byloje esančių 2024-03-07 Testamentų registro išrašų matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų L. V. ir A. V. V. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Notarės pažymose patvirtino, kad po L. V. ir A. V. V. mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos, paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti.
Pareiškėjo K. V., mirusiųjų L. V. ir A. V. V. giminystės ryšys yra įrodytas byloje pateiktomis Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis.
Iš byloje pateiktų atsiliepimų matyti, kad pareiškėjo seserys D. P. ir L. L. į tėvų palikimą nepretenduoja.
Esant šiems įrodymams, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad: 1) pareiškėjas K. V. po savo tėvo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti; 2) A. V. V. po savo sutuoktinio L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti ir valdė jį iki savo mirties (duomenys neskelbtini); 3) pareiškėjas K. V. po savo motinos A. V. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus paveldėjimo tikslu, kad:
1) pareiškėjas K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti;
2) A. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti ir valdė jį iki savo mirties (duomenys neskelbtini);
3) pareiškėjas K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.