Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Tretieji asmenys A. I. ir A. I. nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau nurodė, jog 2009-12-22 d. pranešimą apie panaudos sutarties nutraukimą su ieškove nuo 2009-12-23 d. pasirašė po minimo žemės sklypo pardavimo įforminimo notaro biure, kurį jam paruoštu tekstu davė pasirašyti V. S.. A. I. priešieškinį prašo atmesti atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais ir tokį jos prašymą teismo posėdyje aplaikė ir jos atstovė.

Ieškovė prašo nutraukti prieš terminą su atsakovu nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2012-05-10 d., sudarytą panaudos sutartį LR CK 6.641 str. 3 d. pagrindu. Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įtvirtinta LR CK 6.217 str. 1, 2 d., pagal kurią šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai nutraukti sutartį turi teisę sutarties šalis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į LR CK 6.217 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. LR CK 6.641 str. 3 d. įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti panaudos gavėjo teisę nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jei dėl to, kad žemės sklypas tapo negalimas naudoti pagal paskirtį, t.y. kuri buvo pieva reikalinga dėl šieno, pavasarį buvo suarta ir apsėta. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir tretysis asmuo A. I. 2007-09-20 d. sudarė 9,6100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį O. R., panaudos sutartį 6 metų laikotarpiui (I t., b.l. 7-8, 11-12). Nuo 2008-01-24 d. nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą įregistruota A. I. ir A. I. vardu, kurie 2009-12-22 d. pirkimo - pardavimo sutartimi žemės sklypą pardavė atsakovui R. K. (I t., b.l. 84-85, 153-159). Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas apsunkintas panaudos sutartimi, o panaudos gavėjas: J. V. (I t., b.l. 153). Panaudos sutartis išregistruota nebuvo, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (I t., b.l. 84-85). Ieškinys, kuriuo ieškovė, t.y. panaudos gavėja, prašo teismo nutraukti terminuotą panaudos sutartį prieš terminą, grindžiamas atsakovo, t.y. panaudos davėjo veiksmais, iš esmės pažeidusiais sutartį: nesuteikiant ieškovei galimybės toliau naudotis žemės sklypu, 2010-2012 m. žemę suariant ir apsėjant. Kad žemės sklypas, kurį atsakovė naudojo kaip pievą, buvo suartas, neginčija ir atsakovas. A. ir A. I. patvirtina, kad ieškovė iš pievos gaminosi šieną, ją šienavo. Nors atsakovas nurodo, kad, jo įsitikinimu, panaudos sutartis nuo 2009-12-23 d. buvo vienašališkai su ieškove nutraukta, tačiau tokius jo argumentus paneigia bylos medžiaga. Trečiojo asmens A. I. paaiškinimu, 2009-12-22 d. pranešimą dėl žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo jis, V. S. prašymu, ant paruošto teksto pasirašė po žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, tai yra jau nebūdamas žemės sklypo savininku, o jo tokias nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys, nes iš ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (b.l.153-160, 1 t.) matyti, kad ji notaro biure buvo sudaryta 2009-12-22 d. 11 val., o J. V. adresuotas pranešimas apie panaudos sutarties nutraukimą, kurį pasirašęs A. I. (b.l.152, 1 t.), pašte išsiuntimui buvo gautas tik tos pačios dienos 12:22 val. (b.l.44-45, 2 t.), taigi minėtas pranešimas ieškovei nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi A. I. tuo metu jau nebebuvo žemės sklypo savininku. Atsakovas neabejotinai žinojo, kad perkamas žemės sklypas yra apsunkintas panaudos sutartimi, ką patvirtina žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, nes sandorio sudarymo metu panaudos sutartis nebuvo nutraukta. Kad jis ją būtų nutraukęs įstatymo nustatyta tvarka, byloje duomenų nėra (b.l.83-85, 1 t.), todėl atsakovas privalėjo ją vykdyti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė siuntė atsakovui R. K. pretenzijas dėl sutarties nevykdymo ir nuotolių atlyginimo (I t., b.l. 9,20,87, 2 t. b.l.114-118). Taip pat J. V. iki tol bandė savarankiškai ieškoti žemės sklypo savininko, tačiau vis vien žemės sklypu kaip pieva pasinaudoti nebegalėjo. Ieškovė pagrįstai teigė vykdanti visus panaudos sutartimi numatytus įsipareigojimus (sutarties 5-5.4 punktai), tačiau jų toliau vykdyti nebegalėjo dėl atsakovo veiksmų ir todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, panaudos gavėja pagrįstai reikalauja nutraukti terminuotą panaudos sutartį nesibaigus sutarties laikotarpiui dėl esminio jos pažeidimo (LR CK 6.642 str. 2 d.). Todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Nutraukus panaudos sutartį prieš terminą, panaudos gavėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (LR CK 6.256 str. 1,2 d.). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 35000 Lt nuostolių sumą nurodydama, kad turėjo grąžinti paramą, kadangi sumažėjo žemės plotas daugiau, nei leidžia norminiai aktai, negavo išmokų už deklaruotą plotą, taip pat išmokų už ekologiškai deklaruotą plotą, sumokėtą žemės nuomos mokestį bei negavo pašarų, kuriuos turėjo pirkti. Tokie ieškovės argumentai pagrįsti, kadangi iš tiesų, nebegalėdama toliau naudotis panaudos sutartimi gautu žemės sklypu, ji patyrė nuostolius. Šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovė 2010-2011 m. iš 15,80 ha sumažėjus 9,00 ha (pagal deklaravimą), toks sumažėjimas sudarė 56,96 proc. Todėl 2009 m. 5629,24 Lt grąžintinos išmokos suma (60,82 proc.) yra 3206,42 Lt (I t., b.l. 23). Sumokėtas 2010-2011 m. už atsakovą žemės mokestis sudaro 259,25 Lt (I t., b.l. 14, 15). Ieškovė turėjo 15,94 Lt pašto išlaidų (I t., b.l. 20). Ekologinio ūkininkavimo išmoka už daugiametes žoles (ekologiškai auginant gyvulius) sudarė 438 Lt/ha (I t., b.l. 17), (5 m. nuo 2007 m.). Todėl negautos išmokos per metus sudarė 3942 Lt, o per 2010-2013 m. laikotarpį – 15768 Lt. Negautos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2010 m. sudarė 340,69 Lt/ha (2011-369,81 Lt); (2012 – 406,93 Lt), (2013 m. – 451,72 Lt) (oficialus duomenų šaltinis - LR ūkio ministro įsakymai dėl išmokų dydžio už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2010-2013 m.). Tiesioginių išmokų dydžiai kasmet tvirtinami atskiru LR ūkio ministro įsakymu, todėl 2010 m. jos sudarė – 3066,21 Lt, 2011 m. – 3328,29 Lt; 2012 – 3662,37 Lt; 2013 – 4065,48 Lt. (14122,35 Lt suma). Tuo tarpu ieškovė teismui nepateikė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kiek iš ginčo sklypo buvo gaunama pašarų per sezoną (rulonų), todėl nesant objektyvių galimybių nustatyti tikslų pagamintų pašarų kiekį, ieškovės reikalavimas dėl 3208 Lt priteisimo iš atsakovo dėl negautų pašarų netenkintinas, kaip neįrodytas. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo iš viso 33371,96 Lt.