Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1376-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
1-1376-271/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55613-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1376-271/.2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55613-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2019 m. gegužės 14 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajam A. M.,kaltinamojo gynėjui advokatui A. P.,nukentėjusiajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

A.M., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2018-11-19, apie 19 val., ant viaduko Vilniuje, Sausio 13-osios g., vairuodamas automobilį Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš paskos A. J. vairuojamo automobilio Alfa Romeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) signalizavo jam ilgosiomis šviesomis, tuomet jį aplenkė, pro atidarytą langą vadino A. J. „gaidžiu, pederastu“, žadėjo „išgaidinti“, pasiūlė A. J. sustoti išsiaiškinti, tuomet persisvėręs per keleivio sėdynę iš savo automobilio pro langą purškė A. J. dujas, tuo sukėlė A. J. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais A. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. M. dėl įvykio aplinkybių parodė, kad nusikalstamos veikos faktą pripažįsta. Įvykio dieną važiavo su mažamečiais vaikais automobiliu Toyota Prius, ketino sukti į Laisvės pr., į dešinę. Jam pradėjus sukti, nukentėjusysis automobiliu aplenkė jį ir stabdė, dėl ko jis turėjo staigiai stabdyti savo mašiną. Signalizavo jam šviesomis. Ant tilto jie sustojo, jis antrojoje juostoje stovėjo, nukentėjusysis - pirmojoje. Iš pradžių žestais rodė vienas kitam, po ko jis atidarė keleivio pusės langą. Nukentėjusysis taip pat atidarė langą. Degė raudona šviesoforo šviesa. Pradėjo negražiais žodžiais šaukti vienas ant kito. Užsidegė žalia šviesa, pasiūlė vairuotojui nuvažiuoti į kiemą, kad netrukdytų kitiems vairuotojams. Šis nesutiko, apspjovė jį - striukę, sėdynes. Tuomet jis paėmė dezodorantą ir papurškė. Gal ekspertas ir nustatė, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas yra, jeigu sugebėjo su dezodorantu nudeginti akis. Kadangi su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino padarytą jam žalą, prašo nutraukti procesą dėl susitaikymo.

2018-12-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs A. J. 2018-11-20 išrašą iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės nustatė, kad A. J. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas I laipsnio cheminis abiejų akių ragenų ir junginių nudegimas. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas ašarinėmis dujomis prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b.l. 59-62). 2019-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. paaiškino, kad A. J. 2018-11-20 medicinos dokumentų išraše iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės įvardintas akies junginių I laipsnio nudegimas galėjo būti sukeltas tiek ašarinėmis dujomis, tiek ir bet kuria kita dirginančia medžiaga, skysčiu, dujomis (b.l.63-64).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamas arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-386/2013).

Nedidelis chuliganizmas, numatytas ANK 481 straipsnyje, yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nusikaltimas atribojamas nuo administracinio nusižengimo pagal veikos pavojingumą. Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingų pasekmių turinys ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, bendrininkavimo forma, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlūs veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-241/2009 ir kt.).

Bylos įrodymų visuma – kaltinamojo parodymais, specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamasis A. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kai 2018-11-19, apie 19 val., ant viaduko Vilniuje, Sausio 13-osios g., vairuodamas automobilį Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš paskos A. J. vairuojamo automobilio Alfa Romeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pro atidarytą langą vadino A. J. necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, persisvėręs per keleivio sėdynę iš savo automobilio pro langą purškė A. J. dujas, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

Teismo posėdžio metu kaltinamasis bei nukentėjusysis A. J. pateikė prašymą baudžiamąją bylą, jiems susitaikius, nutraukti. Žala yra atlyginta. Prokurorė savo išvadoje nurodo, kad yra faktinis bei įstatyminis pagrindas proceso nutraukimui kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininkų elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nagrinėjant bylą teisme jis savo kaltę dėl veikos pagal BK 284 str. pripažino, savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam bei susitaikė su juo. Pastarasis jam atleidžia.

Tačiau, vien tik kaltininko prisipažinimo, žalos atlyginimo nukentėjusiajam bei susitaikymo su juo BK 38 str. nuostatų taikymui nepakanka. Būtina sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.

Kaip matyti iš kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos, jis yra vedęs, turi vaikų, dirba, šiuo metu yra tėvystės atostogose. Savo noru atlygino žalą. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Todėl, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Aptartų duomenų visumoje abejonių tuo, kad kaltinamasis atitinka visus BK 38 str. 1 d. reikalavimus, teismui nekyla.

BK 38 str. 2 d. nurodyta, kas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, nėra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl nėra jokių teisinių kliūčių kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-303 str. 4 d., 308 str., teismas

NUSPRENDĖ:

Kaltinamąjį A. M., kuris padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, jam ir nukentėjusiajam A. J. susitaikius, Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę kaltinamajam - Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimą - panaikinti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski