- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-636-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- D.Maratkanovo
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų D.Maratkanovo individualios įmonės „Maratkana“ ieškinį atsakovei J.V. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D.Maratkanovo individuali įmonė „Maratkana“ 2009-02-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės J. V. 66826,93 Lt įsiskolinimo už statybos darbus ir statybines medžiagas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas 66826,93 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, jog laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, nes skola yra didelė, atsakovė ilgą laiką neapmoka skolos, kito turto neturi, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovės J. V. kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o, jo nesant ar esant nepakankamai, - pinigines lėšas 66826,93 Lt vertės. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma yra ženkli, atsakovė vengia atsiskaityti, padarė išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. V. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad ji visiškai atsiskaitė su ieškovu už atliktus statybos darbus ir statybines medžiagas. Atvirkščiai, ieškovas yra padaręs atsakovei nuostolių, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiškai ir šiuo metu Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl visi įrodymai dėl atliktų darbų apimties, kokybės ir atsiskaitymo yra nagrinėjamojoje byloje. Ieškovo pateikti duomenys neatitinka duomenų, kurie pateikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, nėra įrodymų, jog atsakovė gali perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio dalis priklauso jos nepilnamečiam sūnui, o pats turtas nėra atidalintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, nes jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės – reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma yra ženkli, atsakovė ilgą laiką neatsiskaito, yra pagrįsta tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad ieškinio suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo D.Maratkanovo IĮ „Maratkana“ reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 66826,93 Lt. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamai įrodymų apie atsakovės J. V. (apeliantės) finansinę padėtį. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atskiruoju skundu ginčija, motyvuodama tuo, kad ji yra atsiskaičiusi su ieškovu už atliktus statybos darbus ir statybines medžiagas. Tuo tarpu ieškovas atvirkščiai, yra padaręs atsakovei nuostolių, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiškai ir šiuo metu Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamas jos ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl visi įrodymai dėl atliktų darbų apimties, kokybės ir atsiskaitymo buvo pateikti tam teismui. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jos iš esmės yra susijusios su ieškovo reikalavimo pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu. Šios aplinkybės bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos, nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.
Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi nėra įrodymų, jog atsakovė gali perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, nes dalis šio turto priklauso jos nepilnamečiam sūnui, o pats turtas nėra atidalintas. Šie apeliantės argumentai taip pat atmestini, kadangi, kaip jau buvo minėta, teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, ir neprivalo turėti tokių įrodymų. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje galima įžvelgti realią grėsmę, jog galimai palankus teismo sprendimas gali būti neįgyvendinamas, t.y., kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.