Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Finansų administravimas“ prašo patvirtinti 254,31 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą palikėjo Ž. J. įpėdiniams, o jų nesant – Lietuvos valstybei, kuri atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Nurodo, kad Ž. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Mirties dieną palikėjas turėjo neįvykdytą 254,31 Eur dydžio turtinę prievolę pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. civilinėje byloje Nr. e2-3215-812/2018 priėmė sprendimą priteisti iš Ž. J. ieškovei UAB „Finansų administravimas“ 200,00 Eur negrąžintą paskolą, 84,33 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį. Pareiškėja nurodo, kad vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti antstoliui Egidijui Smagurauskui. Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad perdavus skolos išieškojimą antstoliui Egidijui Smagurauskui iki palikėjo mirties pareiškėjai buvo pervestas vienas mokėjimas – 2018 m. gruodžio 31 d. gauta 30,02 Eur suma. Pareiškėja nurodo, kad žyminio mokesčio prie kreditorinio reikalavimo sumos neprideda, todėl prašomo patvirtinti reikalavimo dydis yra 254,31 Eur (284,33 Eur - 30,02 Eur). Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad Ž. J. mirė (duomenys neskelbtini), patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento išrašas. Nežinodama duomenų apie palikėjo įpėdinius, pareiškėja objektyviai neturi galimybės kreditorinius reikalavimus pareikšti tiesiogiai įpėdiniams, todėl reikalavimus reiškia per teismą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006), šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas – jis reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Teismas, jį tvirtindamas, turtinio reikalavimo pagrįstumo nevertina, nes tuo metu nėra palikėjo įpėdinių, kurie galėtų reikšti atsikirtimus į reiškiamą kreditorinį reikalavimą, ir tik atsiradus palikėjo įpėdiniams ir jiems tokio reikalavimo netenkinant ir nepripažįstant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

CPK 580 straipsnio 2 dalis nurodo, kad prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui, o palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenų bazės išrašo matyti, kad Ž. J. (duomenys neskelbtini) mirė, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (kreditorė), 2019 m. balandžio 29 d. teismui pateikusi pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nepraleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino reikalavimams pareikšti.

Išsiaiškinti Ž. J. įpėdinius ir pranešti jiems apie kreditorės reikalavimą nėra galimybės. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos (kreditorės) pareiškimas patvirtinti jos turtinį reikalavimą mirusio palikėjo Ž. J. įpėdiniams tenkintinas, nepranešus Ž. J. įpėdiniams, tačiau informuojant apie reikalavimų pateikimo faktą palikimo atsiradimo vietos notarą – Panevėžio miesto 2-ąjį notarų biurą (Anykščių g. 3-3, Panevėžys).

Pareiškėjas pareiškime teismui prašo patvirtinti turtinį reikalavimą Ž. J. įpėdiniams, o jų nesant – Lietuvos valstybei. CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad įpėdiniais paveldint pagal įstatymą gali būti fiziniai asmenys, taip pat Lietuvos valstybė, o įpėdiniais paveldint pagal testamentą gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, taip pat valstybė, savivaldybės (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymą, o testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 2 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą teismas sprendžia, kad kreditorės reikalavimas perteklinis, todėl kreditorinis reikalavimas tvirtintinas palikėjo įpėdiniams, atskirai neišskiriant vieno iš galimų įpėdinių įstatymo nustatytais atvejais – Lietuvos valstybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 579-582 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, 254,31 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 31 cento) kreditorinį reikalavimą Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, Panevėžio miesto 2-ajam notarų biurui.

Nutartis neskundžiama.