- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-96-318-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Vladislavas Lenčikas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. V. M. 1 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. dėl to, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y., 2012-06-15, apie 08.53 val. Vilniuje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), važiuodamas juo Ukmergės gatve, kryptimi nuo Šeškinės g. P. Ž. g. link, ties Ukmergės g. pastatu Nr. 256 pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2012-06-06 nutarimo Nr. 660 redakcija) 114 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, sukdamas į kairę, į Ukmergės g. pastato Nr. 256 teritoriją, nedavė kelio priešinga kryptimi, tiesiai, pirma eismo juosta, mopedu (duomenys neskelbtini), važiavusiam A. A., gim. 1970-04-19, ir su juos susidūrė. Eismo įvykio metu nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė A. A..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, panaikinant jo dalį, kuria jam vieneriems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Apelianto manymu, prievartos priemonė – draudimas vienerius metus vairuoti transporto priemones – jo atžvilgiu pritaikyta formaliai ir neproporcingai, neatsižvelgiant į jo asmenybę, gyvenamosios vietos ir darbo specifiką. Skunde V. M. nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas reikštų jo turimų darbų bendrovėse „Cgates“ ir „Apklausų centras“ netekimą, kadangi vykdydamas darbines pareigas jis dažnai vyksta pas klientus visoje šalyje. Be to jis gyvena užmiestyje – Švenčionių rajone, kur savo dėdei padeda slaugyti sunkiai sergančią senelę. Apeliantas pažymi, kad jis tik teigiamai charakterizuojamas abiejose darbovietėse, ne kartą apdovanotas už gerą darbą. Abiejų bendrovių administracija ir kolektyvas prašo, esant galimybei, už KET pažeidimą neskirti jam nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.
Teismo posėdyje V. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
V. M. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir V. M. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 281 str. 1 d.. Nuosprendyje pagrįstai padaryta išvada, jog byloje yra pagrindai ir sąlygos taikyti V. M. atžvilgiu BK 38 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Nepažeidžiant BK 67 str. nuostatų, V. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytais pagrindais, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p.). Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jam neteisingai pritaikyta ši baudžiamojo poveikio priemonė.
BK 67 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, tai yra jomis turi būti siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Sprendžiant reikalingumą taikyti baudžiamąją poveikio priemonę kaltam asmeniui, įstatymas suteikia teismui teisę pačiam spręsti, ar tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir kokią ją parinkti iš BK 67 str. 2 d. numatyto sąrašo.
BK 68 str. 1 d. nustatyta teismui galimybė taikyti vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones. BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Taigi, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas, skirdamas V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones, tinkamai įvertino padarytos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir padarė teisingas išvadas, kad V. M. nusikalstamą veiką padarė netinkamai naudodamasis specialiąją teise. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad iki įvykio apeliantas jau buvo 19 kartų baustas administracine tvarka, iš kurių 18 kartų – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, ir po įvykio jis dar kartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą (b.l. 105-113). Tai leidžia daryti išvadą, kad apelianto KET nesilaikymas, dėl ko buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, buvo ne atsitiktinis, o sistemingas KET pažeidimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant apriboti ar atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad V. M. darbas tiesiogiai susijęs su transporto proemonės vairavimu vykstant į įvairius Lietuvos miestus, todėl jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nelaikytina pakankamu pagrindu apeliantui neskirti šios baudžiamosios poveikio priemonės. Vadovaujantis teismų praktika, vien tai, kad BK 281 str. nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, kuriam ji taikoma, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai V. M. atžvilgiu taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. M. apeliacinį skundą atmesti.