Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VIKMA“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi priėmė ieškovės pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei bei nustatė atsakovei terminą iki 2024 m. birželio 26 d. pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, taip pat pateikė teismui ir 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytus balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (sudarymo data nurodyta 2024 m. kovo 15 d.).

6. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla; 4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

7. Tiek informacinėje teismų sistemoje LITEKO (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis), tiek rašytinėje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla.

8. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būklė, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Turi būti vertinamos būtent nurodytos aplinkybės. Kaip minėta, atsakovė (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis) teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (2023 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytus 2024 m. kovo 15 d.), todėl klausimas UAB „VIKMA“ įsipareigojimų ir turto vertės santykio bei bankroto bylos iškėlimo sprendžiamas pagal ieškovės pateiktus duomenis, teismui viešai prieinamus viešųjų registrų duomenis bei atsakovės pateiktus duomenis.

9. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Kelių transporto priemonių registro duomenimis nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruotos transporto priemonės: vienai iš jų dalyvavimas viešajame registre draudžiamas, kitų trijų transporto priemonių atsakovė yra valdytoja. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad atsakovė 2024 m. liepos 1 d. duomenimis turi 1053,03 Eur pradelstų piniginių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, turi tris darbuotojus. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovė nebaigtų civilinių bylų, kuriose dalyvautų ieškovės arba atsakovės statusu, neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atliekami priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmai kreditorės VMI prie LR FM naudai. Turto areštų akto registro duomenimis, atsakovės turtui taikomas areštas.

10. Atsakovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis yra pateikusi už laikotarpį 2021-01-01 – 2021-12-31. Atsakovė teismui pateikė 2023-01-01 – 2023-12-31 finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, jog atsakovės turtą sudaro 36874 Eur, iš kurio didžią dalį (31716 Eur) sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Pagal teismų praktiką gautinos sumos vertintinos kaip labiau hipotetinio pobūdžio, kadangi de facto (liet. realiai, faktiškai) gali būti gautos ir daug mažesnės sumos (arba visai negautos), juolab kad, kaip matyti iš minėto balanso, 30921 Eur sudaro pirkėjų skolos, o atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad dedamos pastangos atgauti tokioms sumoms. Abejoti, kad šios sumos pilna apimtimi bus atgautos sudaro pagrindą ir tai, jog atsakovė, pati būdama skolininke (atsiliepime nurodyti 8 kreditoriai), turi beveik pusę jos balanse įrašyto turto vertės savo kreditorių skolas, o byloje nėra duomenų apie atsakovės aktyvius veiksmus šioms skoloms atgauti. Kitą atsakovės turtą sudaro 4857 Eur atsargos. Dar augiau, iš atsakovės pateikto balanso matyti, jog atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 18759 Eur. Iš teismui pateiktos 2023-01-01-2023-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 4576 Eur, jie nuo praėjusio ataskaitinio laikotarpio didėjo. Iš VĮ Registrų centras pateiktos 2021-01-01-2021-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė ir 2021 m. dirbo nuostolingai. Taigi, aptarti finansinės atskaitomybės duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovės veikla yra nuostolinga, ir tai tęsiasi daugiau nei 3 metus (matyti, kad ir 2020 m. veikla buvo nuostolinga), o pagal finansinius duomenis atsakovė yra nemoki.

11. Pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-598-407/2020 ir joje cituojama praktika). Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad mokestinė nepriemoka nėra išieškota, atsakovė neatsiskaito su ieškove gana ilgą laiką (dalis nepriemokos susidarė dar nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.), atsakovės atžvilgiu atliekami priverstiniai išieškojimo veiksmai, o atsakovė nėra pajėgi sumokėti net ir sąlyginai nedidelių juridiniam asmeniui sumų (pvz. turto mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą). Nors atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė teismui du mokėjimo kvitus, pagal kuriuos dalis sumos (apie 2101 Eur) perversta ieškovei, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, jog šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra gera. Pastebėtina, kad su ieškove bandoma atsiskaityti tik po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, be to, išskyrus šiuos apmokėjimus byloje nėra daugiau duomenų, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai ženkliai mažėtų. Pastebėtina, kad pagal viešai prieinamus VSDFV duomenis, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 1053,03 Eur, o pagal atsakovės sudarytą balansą, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 3768 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų atsiskaitoma su kitais kreditoriais, kuriems atsakovė taip pat yra įsipareigojusi.

12. Nors atsakovė atsiliepime nurodo, kad ketina su ieškove atsiskaityti iki 2024 m. spalio mėnesio, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė yra moki. Kaip matyti, įsipareigojimai ieškovei susidarė dar 2022 metais, atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, kurie, ieškovės teigimu, teigiamo rezultato nedavė. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip, laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos, įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Kaip minėta, bendrovė turi įsiskolinimų ir darbuotojams. Nors atsakovė atsiliepime mini priežastis, dėl kurių susidarė įsiskolinimas, tačiau, kaip ne kartą buvo pažymėta, įsiskolinimas atsirado ieškovei dar gerokai iki 2024 m., kuomet atsakovė nurodo pakeitusi pervežimo kryptį.

13. Taigi, aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovė jei ir vykdo ūkinę komercinę veiklą, tačiau byloje nėra duomenų (jų ir nepateikė), jog ateityje bus pajėgi įvykdyti jau esamas (o vykdant veiklą, tikėtina, ir būsimas), finansines prievoles. Todėl vien atsakovės argumentai, kad ketina atsiskaityti su ieškove iki 2024 m. spalio mėn., nepaneigia nustatytų aplinkybių apie kreditorių finansinių įsipareigojimų nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Be to, byloje nepateikti ir įrodymai apie įmonės klientus (susitarimus, bendradarbiavimą ir pan.), kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovės nemokumas yra laikinas.

14. Tai, kad atsakovės negalėjimas apmokėti sumas kreditoriams nėra laikinas pagrindžia ir aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo dalį įsiskolinimo ieškovei, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, ar yra atsiskaitoma (ir ar atsakovė yra pajėgi atsiskaityti) su kitais kreditoriais, kuriuos nurodo atsiliepime (pvz. kreditoriui Circle K Lietuva nurodo esanti skolinga 245,40 Eur). Atsakovė taip pat nepateikė duomenų apie tai, kada susidarė įsiskolinimai kitiems kreditoriams, kiek tęsiasi suėję prievolių apmokėjimo terminai, kaip su jais atsiskaitoma. Kaip minėta, byloje nėra ir objektyvių duomenų apie atsakovės vykdomą kokią nors ūkinę komercinę veiklą (pvz. sutartys, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės atžvilgiu atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai. Kaip jau minėta aukščiau, su ieškove neatsiskaitoma beveik du metus, ir nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (bankroto bylos iškėlimo dienos duomenys) nustatyta, jog susidariusi skola valstybės biudžetui nėra didelė, tačiau ji egzistuoja ir nėra panaikinama. Teismas konstatuoja, kad nustačius atsakovės pradelstas finansines prievoles ir nenustačius duomenų apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, sprendžiama, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas ir dėl to atsakovė laikytina nemokia.

15. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Pagal byloje nustatytus duomenis matyti, jog atsakovė nekilnojamojo turto neturi, turi mokestinių nepriemokų biudžetui. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

16. Vadovaujantis JANĮ 34 straipsnio 7 dalimi, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinėje programoje (AVNIS) suvedus turimus duomenis apie atsakovę, programa parinko nemokumo (bankroto) administratoriumi Vaidą Verenių. Duomenų, kurie keltų abejonių dėl šios nemokumo administratoriaus paskyrimo, nėra, taip pat nenustatyta nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimų, t. y. aplinkybių, numatytų JANĮ 37 straipsnyje, todėl Vaidas Verenius skiriamas administruoti atsakovę.

17. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratorei suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-09-04 nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-12-18 nutarimo Nr. 1299 redakcija) patvirtintų Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžių lentelėje nurodyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimaliuosius mėnesinius atlyginimus (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA. Šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galiojo 924 Eur MMA. Teismas sprendžia, kad nemokumo administratorei nustatytinas bazinis 4620 Eur (5 MMA, t. y. 5 x 924 Eur) atlygis už bankroto proceso administravimą.

18. Atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms taikytinas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 25 – 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalimi, 290 – 292 straipsniais,

nutaria:

tenkinti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei UAB „VIKMA“.

Iškelti atsakovei UAB „VIKMA“ (juridinio asmens kodas 123750784, buveinės registracijos adresas Vilnius, V. A. G. 32-201) bankroto bylą.

Paskirti UAB „VIKMA“ nemokumo administratoriumi Vaidą Verenių, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (sarąšo eilės Nr. N-FA0177), adresas (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. p. vaidas.verenius@gmail.com.

Nustatyti nemokumo administratoriui 4 620 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Taikyti atsakovės UAB „VIKMA“, juridinio asmens kodas 123750784, nekilnojamajam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo, išsiųsti ieškovei, atsakovei UAB „VIKMA“, nemokumo administratoriui, taip pat Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai bei antstoliams.

Įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus, numatytus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnyje ir 33 straipsnyje, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus per 3 darbo dienas nuo terminų, numatytų Juridinių asmenų įstatymo 27 straipsnyje ir 33 straipsnyje, per kuriuos turi būti atliktas įpareigojimas, pabaigos.

Išaiškinti atsakovės UAB „VIKMA“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų (reikalavimų) pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas

Nustatyti atsakovės UAB „VIKMA“ valdymo organams 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorių, sužinojus apie svarbias nagrinėjamai bylai aplinkybes (pavyzdžiui iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla ir pan.), nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Nutarties dalis dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą neskundžiama, likusi nutarties dalis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.