Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1981 m. gegužės 13 d. Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi prie baldų, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. 2020 m. sausio 22 d. apie 07.35 val. (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo J. G. gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje su Stadiono gatve sukdamas į kairę pusę, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 27 punkto reikalavimus tuo, kad nesustojo ir nepraleido iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios V. A., ją parbloškė padarydamas kūno sužalojimus, kurie V. A. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą rytą važiavo link namų, suko į kairę pusę iš (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini)ir nepastebėjo mergaitės. Buvo apie pusę aštuonių ryto, tamsus paros metas, lynojo. Mergaitė atsidūrė automobilio priekyje. Partrenkęs pėsčiąją sustojo, jam buvo šokas, skambino greitajai. Prie mergaitės pribėgo kažkoks žmogus, atėjo mergaitės tėtis. Mergaitę išvežė medikai, o jis laukė, kol atvažiuos pareigūnai. Mergaitė buvo sąmoninga, laikėsi už rankos, sakė, kad skauda koją. Automobilio greitis buvo nedidelis, jis mergaitę automobiliu pastūmė. Tiek jam, tiek pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas. Prieš mergaitę jau buvo praėję pėstieji, kuriuos jis praleido, o mergaitės nepastebėjo. Po įvykio pakeitė šviesoforo reguliavimą – kai automobiliams dega žalia, pėstiesiems užsidega raudona šviesoforo spalva. Mergaitės sveikata domėjosi po įvykio, tą pačią dieną. Be to, buvo ir vėliau nuvažiavęs pas mergaitę, kelis kartus skambino. Pripažįsta savo kaltę dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, gailisi, pažada ateityje būti atidesnis

Nukentėjusioji bei nepilnametės nukentėjusiosios V. A. atstovė pagal įstatymą R. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jų šeima, įskaitant ir eismo įvykyje nukentėjusią dukterį, atleidžia kaltinamajam, neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu – kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Kaltinamasis buvo atvažiavęs aplankyti mergaitės, jos atsiprašė, atvežė lauktuvių. Dalį patirtos žalos atlygino draudimo bendrovė, o likusią dalį įsipareigojo padengti kaltinamasis – dėl to ji, kaip nukentėjusioji ir kaip dukters įstatyminė atstovė, bei kaltinamasis 2020 m. spalio 12 d. pasirašė taikos sutartį. Jų šeima, kaltinamajam įvykdžius taikos sutarties sąlygas, neturės jokių pretenzijų. Kaltinamajam sumokėjus taikos sutartyje nurodytą sumą, tiek mergaitei, tiek jai bus atlyginta visa eismo įvykio metu padaryta žala. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2020 m. spalio 12 d. pasirašyta ir teismui pateikta taikos sutartis atitinka jo valią, jis įsipareigoja sumokėti šioje sutartyje nurodytą pinigų sumą joje numatytais terminais.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. R. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio trimo metu apklausta liudytoja R. A. (b. l. 37-38), parodė, kad V. A., gimusi 2007 m. lapkričio 7 d., yra jos dukra, gyvena kartu su tėvais. Ji mokosi pagrindinėje mokykloje. Dukra visuomet iki mokyklos yra vežama tėvų, t. y. veža tėtis S. A., o kai jis negali veža ji. 2020 m. sausio 22 d. dukrą į mokyklą vežė vyras, kuris matė įvykį. Po įvykio mergaitė buvo paguldyta į stacionarą. Gydymo įstaigoje gulėjo vieną parą. Mergaitei buvo nustatytas kairės rankos lūžis ir daugybiniai vidaus organų bei išorės sumušimai. Iki šio laiko mergaitė su sužalota ranka nieko normaliai daryti negali. Ranka sugipsuota buvo tris mėnesius.

Ikiteisminio trimo metu apklaustas liudytojas S. A. (b. l. 61-62) parodė, kad V. A. yra jo dukra. Ji mokosi mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 22 d. apie 07.30 val. automobiliu ,,Mercedes Benz“ jis vežė dukrą į mokyklą. Dukra automobilyje sėdėjo ant priekinės sėdynės. A. S. gatve iki šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Privažiavus prie sankryžos jiems užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl priekyje jo važiavęs kažkoks lengvasis automobilis sustojo. Paskui jį sustojo ir jis. Tuo metu dukra išlipo iš automobilio, su būriu vaiku priėjo prie perėjos ir ėjo per ją. Kadangi jam vis dar degė raudonas šviesoforo signalas, jis akimis stebėjo dukrą, kuri eidama per gatvę pamojavo ranka. Ėjo neskubėdama, t. y. normaliu žingsniu, kadangi pėstiesiems vis dar degė žalias šviesoforo signalas. Dukra ėjo kartu su kita mergaite ir likus maždaug žingsniui iki šaligatvio bortelio staiga pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę pusę visiškai nelėtindamas greičio suka mėlynos spalvos automobilis ,,VW Bora“, kuris dešiniu priekiniu kampu, daugiau bamperiu parbloškė jo dukrą. Ji nuo smūgio nukrito į dešinėje pusėje esančius atitvarus. Parbloškęs dukrą automobilis dar truputį pavažiavo į priekį ir tik tuomet sustojo. Minėto automobilio vairuotojas staiga išlipo iš automobilio ir bėgo prie dukters. Dukrą parbloškusio automobilio vairuotojui jis nurodė kviesti medikus, kadangi pats ant rankų laikė dukrą. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba ir dukra buvo išvežta į Kauno klinikas. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, gatvės apšvietimas įjungtas, lijo smulkus lietus (dulksna).

2020 m. sausio 22 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (b. l. 13) nurodyta, jog 2020 m. sausio 22 d. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuotojas automobiliu ,,VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perėjoje kliudė 12 metų mergaitę. Mergaitė nekraujuoja, skauda koją. Atvykus nurodytu adresu, ,,VW“ Bora vairuotojas G. R. paaiškino, kad sankryžoje suko iš (duomenys neskelbtini)., nepamatė, kaip per pėsčiųjų perėją ėjo mergaitė, ir ją partrenkė. Patikrinus vairuotojo blaivumą, nustatyta, kad vairuotojas buvo blaivus. Liudytojas S. A. paaiškino, kad sustojo prieš pėsčiųjų perėją, išleido savo dukrą V. A., kuri ėjo per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau atvažiuojantis vairuotojas nepastebėjo ir ją partrenkė.

2020 m. sausio 22 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 14–17) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), o taip pat duomenys apie kelių eismo įvykio rūšį – transporto priemonės užvažiavimas ant pėsčiojo. Parengtas eismo įvykio vietos planas, kuris suderintas su kaltinamuoju (b. l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 930/2020 (02) (b. l. 64) nurodyta, kad V. A., gim. 2007 m. lapkričio 7 d., nustatyta: nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kairio riešo kaulų lūžis. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytoms aplinkybėms (data, laikas (2020 m. sausio 22 d. 07.35 val.) – aplinkybių dalis). Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Kelių eismo taisyklių 27 punktas numato, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Aukščiau aptartais įrodymais – kaltinamojo parodymais, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2020 m. sausio 22 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, eismo įvykio vietos planu neginčijamai nustatyta, kad tik G. R. neteisėti veiksmai – Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimo pažeidimas (nesustojimas ir nepraleidimas iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios mažametės V. A. nesunkiam sveikatos sutrikdymui) atsirasti. Taigi tarp G. R. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiajai V. A. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir padarinių, patvirtina specialisto išvada (b. l. 64).

Nors kaltinamasis nenumatė, kad sankryžoje sukdamas į kairę gali partrenkti pėsčiąją padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau pagal veikos aplinkybes (per perėją į mokyklą ėjo daug vaikų, nukentėjusioji ėjo normaliu žingsniu pėstiesiems degant žaliam šviesoforo signalui) ir savo asmenines savybes (turi didelį vairavimo stažą (b. l. 65-66), yra jauno amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų vyras) galėjo ir turėjo tai numatyti. Be to, nebuvo jokių kliūčių, dėl kurių kaltinamasis nebūtų galėjęs laikytis Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimų aptariamoje situacijoje. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Todėl valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika padaryta dėl kaltinamojo neatsargumo.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad G. R. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. R. prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Nukentėjusioji bei nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminė atstovė R. A. neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta nukentėjusiosioms su kaltinamuoju susitaikius.

Išnagrinėti bylos duomenys patvirtina, kad G. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė tiek nepilnametės nukentėjusiosios, tiek byloje nukentėjusiąja pripažintos jos mamos, o nukentėjusiosios jam atleido ir jie susitaikė. Nusikalstama veika nukentėjusiosioms padarytos žalos dalį jau yra atlyginusi draudimo bendrovė (visą turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos) ir yra susitarta dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo dalimis – kaltinamasis pasirašydamas 2020 m. spalio 12 d. taikos sutartį įsipareigojo sumokėti nukentėjusiosioms 1700 Eur neturtinės žalos atlyginimo 1300 Eur pervesdamas iki 2020 m. spalio 15 d. ir 400 Eur pervesdamas iki 2020 m. gruodžio 31 d. (b. l. 107). Pažymėtina, kad kaltinamasis neteistas, dirba, turi šeimą, matyti, kad jis laikosi visuomenės normų, todėl jo padaryta nusikalstama veika vertintina kaip atsitiktinė ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas sprendžia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius sąlygos ir yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Pagrindų, kuriems esant negalima kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas nenustatė (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Atsižvelgiant į tai, kad padarytas netyčinis nusikaltimas, kaltinamasis G. R. neteistas, automobilį vairavo būdamas blaivus, neviršydamas leistino greičio, nėra pagrindo kaltinamajam skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, skirti kitas baudžiamojo poveikio priemones taip pat nėra tikslinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-83) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja V. A., atstovaujama įstatyminės atstovės mamos R. A., ir su nukentėjusiąja R. A..

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. R., kad jei per vienerius metus jis padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.