- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-159-107-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00427-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Mindaugas Martinaitis
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00427-2010-2
2013 m. kovo 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį išteisintas.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 37616,80 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. buvo kaltinamas, bet išteisintas už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė turtinės prievolės, o būtent:
jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu asmeniu už vykdomą įmonės komercinę veiklą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. tyčia, iš anksto žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) ekonominė padėtis sunki, ji nemoki, kad priimti įsipareigojimai nebus vykdomi, nutylėdamas, kad įmonei 2010-03-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įvaizdį, 2010-04-12 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė bendros jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendros veiklos, pagal kurią įsipareigojo pateikti įvežimui reikiamą dokumentaciją (TIPK) bei, siekiant perdirbti (imobilizuoti) medžiagą, laiku suteikti panaudai minėtoms operacijoms (imobilizavimui) reikiamą įrangą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama sutarčių sąlygas, pagal bendros jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įmonėms sumokėjo 30603,30 Lt, tačiau A. M. sutartinių įsipareigojimų nevykdė, tokiu būdu apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė turtinės prievolės ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarė 30603,30 Lt dydžio turtinę žalą.
A. M. buvo kaltinamas, bet išteisintas ir už tai, kad jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2010-07-27, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą bei vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsniu privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 2 punktą, numatantį, kad „ ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 16 str. 1 d., kuri numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, neužregistravo ūkinių operacijų su įsipareigojimų pasikeitimu ir neužregistravo skolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal 2010-04-12 bendrosios jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini) 2010-06-23 pagal grynųjų pinigų pavedimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2500 Lt. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-07-02 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė E. Laukineitienė tvirtina, kad apylinkės teismas neteisingai vertino tą aplinkybę, kad A. M., sudarydamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jungtinės veiklos sutartį, galėjo įvykdyti pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus „t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė TIPK leidimui reikalingus dokumentus ir turėjo reikiamą įrangą perdirbti medžiagas. Jokių papildomų piniginių investicijų, vykdant šią sutartį nereikėjo, todėl įmonė galėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, o įmonės nemokumas tam nebuvo jokia kliūtimi. Atvirkščiai, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytų asfalto granules, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne mokėtų pinigus, o gautų papildomų pajamų už atliktą darbą.“
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byloje nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M., sudarydamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jungtinę bendros veiklos sutartį 2010-04-12, suvokė, kad savo sutartinių įsipareigojimų įvykdyti nesugebės, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) jau 2010-03-22 buvo iškelta bankroto byla, šio sprendimo A. M. neskundė, be to, remiantis 2011-12-28 specialisto išvada Nr. 81 (0302), pagal balansą jau 2010-03-03 UAB (duomenys neskelbtini) buvo sunkios ekonominės būklės, įmonė buvo nemoki. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2010-04-12 grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje užregistruotas 2,65 Lt, pagal banko dokumentus pinigų likučio 2010-04-12 sąskaitoje nebuvo. Tai parodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) „neturėjo finansinių galimybių paruošti ir laiku pateikti įvežimui reikiamą dokumentaciją, susijusią su taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK) gavimu.“ Šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir A. M., nurodydamas, kad tuo metu bendrovė pakankamai pinigų neturėjo.
Skunde rašoma, jog tam, „kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytų asfalto granules perdirbimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausia turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, t. y. pateikti įvežimui reikiamą dokumentaciją bei laiku suteikti panaudai asfalto perdirbimui reikalingą įrangą, kurie atlikti nebuvo. <...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikiamos įvežimui dokumentacijos nepateikė, be to, negavo TIPK leidimo.“
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde rašoma, jog teismas nurodė, „kad bendrosios jungtinės veiklos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2010-04-12, tai yra tada, kai sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl A. M. turėjo visus įgalinimus sudaryti tokią sutartį. Šioje sutartyje nurodyta, kas atsispindi ir kaltinime, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai yra pateikti įvežimui reikiamą dokumentaciją bei laiku suteikti panaudai asfalto perdirbimui reikalingą įrangą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai – pilnai vienašališkai padengti visus finansinius įsipareigojimus, tiesiogiai fiziškai susijusius su aukščiau minėtos medžiagos (bituminio mišinio atliekos) atsivežimu, saugojimu, perdirbimu bei tolimesniu jos panaudojimu savo vardu.“ Manoma, kad „teismas klaidingai nurodė, kad pagal šią sutartį visi finansiniai įsipareigojimai tenka UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl UAB (duomenys neskelbtini), nors ir būdama nemoki, galėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, numatytus šioje sutartyje.“ Tačiau byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), „vykdydama bendrosios jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, turėjo ir finansinius įsipareigojimus, susijusius su pateikimu įvežimui reikiamos dokumentacijos bei laiku suteikimu panaudai asfalto perdirbimui reikalingos įrangos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai – pilnai vienašališkai padengti visus finansinius įsipareigojimus, tiesiogiai fiziškai susijusius su bituminio mišinio atliekos atsivežimu, saugojimu, perdirbimu bei tolimesniu jos panaudojimu savo vardu.“
Apeliantės teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už aplinkosauginio projekto ruošimą, siekiant gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK), sutartos pinigų sumos (10000 Lt) neturėjo finansinių galimybių, raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2500 Lt sumokėjimo. Likusią pinigų sumą – 7500 Lt – už UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šių abiejų įmonių akcininkas yra A. M.. Todėl, prokurorės įsitikinimu, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. įvykdyti bendrosios jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , t. y. pateikti įvežimui reikiamą dokumentaciją (gauti TIPK leidimą) bei laiku suteikti panaudai asfalto perdirbimui reikalingą įrangą neturėjo finansinių galimybių. Minėta įranga į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamą aikštelę pristatyta nebuvo.
Prokurorė nurodo, kad teismas pažymėjo, jog po sutarties pasirašymo UAB (duomenys neskelbtini) „ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie reikalingi vykdant pasirašytą sutartį, norint gauti TIPK leidimą perdirbti atliekas (duomenys neskelbtini) regione. Buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl reikalingos dokumentacijos leidimui gauti parengimo. Visi reikalingi dokumentai buvo paruošti, tačiau tokius leidimus išduoda A. M. nepavaldi organizacija – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris, atsižvelgdamas į visą situaciją, tokio leidimo bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišdavė, tačiau leidimas buvo išduotas dukterinei įmonei. Matyti, kad A. M. ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad gauti sutartyje numatytą leidimą, tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas tokio leidimo jo įmonei neišdavė.“
Prokurorė tvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo oficialiai išduotą taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimą bei vykdyti tokią veiklą (duomenys neskelbtini) apskrityje, tai rodo, kad A. M. apie tokio leidimo išdavimo procedūras žinojo. „Be to, teisminio nagrinėjimo metu A. M. nurodė, kad jo vadovaujama įmonė Aplinkos apsaugos ministerijos registre buvo užregistruota kaip statybinių atliekų tvarkytoja ir galėjo vykdyti tokio pobūdžio veiklą. Aplinkybė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris, atsižvelgdamas į visą situaciją, tokio leidimo bankrutuojančiai UAB (duomenys neskelbtini) neišdavė, tik patvirtina tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) toliau vykdyti veiklos ir tuo labiau vykdyti pagal 2010-04-12 bendrosios jungtinės veiklos sutartį Nr (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus neplanavo. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas tokio leidimo UAB (duomenys neskelbtini) neišdavė, kadangi įsiteisėjo 2010-07-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-932/2010 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto.“
Byloje nustatyta, kad TIPK leidimas buvo išduotas ne UAB (duomenys neskelbtini) dukterinei įmonei, „o susijusiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių abiejų įmonių akcininkas yra A. M., o UAB (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neturi. Tai, kad TIPK leidimą gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas yra A. M., ir tai, jog už TIPK leidimo gavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2500 Lt, o likusią sumą – 7500 Lt – sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti už TIPK leidimo gavimą ir įvykdyti pagal 2010-04-12 bendrosios jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus finansinių galimybių neturėjo. 2012-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini) “ raštas patvirtina, kad, gavusi TIPK leidimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų neperėmė. Teisminio nagrinėjimo metu A. M. parodė, kad A. M. nesiūlė, jog UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
Prokurorė pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) neskundė, byloje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktus atskiruosius skundus dėl bankroto administratoriaus paskyrimo UAB (duomenys neskelbtini) prašė teismo nutartį palikti nepakeistą. Tą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-932/2010 turinys.
Prokurorė teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. parodė, kad atliekų pristatyti negalėjo po to, kai Latvijos įmonė iškrovė didelį kiekį bituminio mišinio atliekų be TIPK leidimo, kurias taip pat turėjo perdirbti UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) nepateikus TIPK leidimo, Olandijos bendrovė, žinodama su Latvijos įmone susidariusią situaciją, toliau bendradarbiauti, kol negaus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK), nesutiko. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir A. M..
Prokurorė pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas M. M. parodė, kad jei UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos sutartys būtų buvusios pelningos, jos būtų buvusios vykdomos ir po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Prokurorės nuomone, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų žinojusi apie bankroto bylos iškėlimą UAB (duomenys neskelbtini), apie šios bendrovės tuometinę finansinę būklę, jokių sutarčių nebūtų sudarę.
Prokurorė nurodo, kad „2011-12-28 Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 81(0302) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių finansinių operacijų su įsipareigojimų pasikeitimu, neužregistravo skolos UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį už UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 2500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. 2 p., kad UAB (duomenys neskelbtini) tvarkant buhalterinę apskaitą nepasirinko tinkamos apskaitos politikos; 6 str. 2 p., kad UAB (duomenys neskelbtini) neužregistravo ūkinių finansinių operacijų su įsipareigojimų pasikeitimu, neužregistravo skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 12 str. 2 p., negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų, negali nustatyti įmonės turto; 16 str. 1 p., kad tarp tirti pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra apskaitos registro, kuriame būtų užregistruota skola UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-07-02, todėl negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų, negali nustatyti įmonės turto. Teisiamojo posėdžio metu specialistė V. L. 2011-12-28 specialisto išvadą Nr. 81 (0302) patvirtino visiškai.“
Prokurorės teigimu, teismas klaidingai nurodė, kad A. M., kaip įmonės direktoriui, nebuvo žinoma, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenkins jų prašymą ir sumokės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2500 litų. Tai jis sužinojo vėliau iš pokalbio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kurio prašė atsiųsti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jų taip ir nesulaukė.
Išteisintasis A. M. neneigė, kad 2010-06-02 raštu Nr. 1-57 buvo prašoma UAB „(duomenys neskelbtini) “ apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už dokumentų ruošimą 2500 Lt. A. M. versiją, kad UAB (duomenys neskelbtini) negavo patvirtinančio dokumento, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo prašomus 2500 Lt, prokurorė vertina kaip gynybinę poziciją. Pats A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2500 Lt, o likusią pinigų sumą – 7500 Lt –sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Negavus visiško apmokėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų paruošusi dokumentų TIPK leidimui gauti ir jų nebūtų išsiuntusi UAB (duomenys neskelbtini).
A. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingu asmeniu už vykdomą įmonės komercinę veiklą, privalėjo pasirūpinti, kad skola UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį už UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 2500 Lt, bendrovės apskaitoje būtų užregistruota.
Iš byloje esančių dokumentų ir 2011-12-28 specialisto išvados Nr. 81(0302) matyti, kad tik priešpriešinio patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2500 litų už UAB (duomenys neskelbtini), t. y. pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius apskaitos dokumentus nenustatyta dokumentų, kurie patvirtintų UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Prokurorės nuomone, tai, kad kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 223 str. 1 d., patvirtina liudytojų A. M., R. A., A. M., M. M. parodymai, 2011-12-08 specialisto išvada Nr. 81 (0302) bei kiti faktiniai bylos duomenys. Išteisindamas A. M., apylinkės teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų – neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, tai sukliudė priimti teisingą nuosprendį, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. M. padarė 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus, neteistas, dirba, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, atsižvelgiant į BK 41 str. numatytus bausmių tikslus, prokurorės nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė E. Laukineitienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 nuosprendį dėl A. M. išteisinimo panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti A. M. kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir paskirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą, pripažinti kaltu pagal BK 223 str. 1 d. ir paskirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudą. Iš A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 30603,30 Lt turtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prokurorės E. Laukineitienės apeliacinį skundą išteisintojo A. M. gynėjas M. Martinaitis prašo apeliacinį skundą atmesti, teigia, kad, kol A. M. kaip bendrovės direktorius nebuvo nušalintas nuo pareigų, tol jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius turėjo teisę sudaryti sutartis su kitomis įmonėmis ir tęsti įmonės veiklą. Tokiai įmonės veiklai pritarė ir įmonės bankroto administratorius, kuris ėmėsi visų priemonių, kad įmonė tęstų pradėtus darbus. Už perdirbtą asfaltą įmonė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje turėjo gauti nemažą pinigų sumą, šis sandoris buvo naudingas ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dėl A. M. nežinomų priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.
Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ asfalto atliekų į Vilnių, kur savo veiklai UAB (duomenys neskelbtini) TIPK turėjo, vežti nenorėjo, buvo kreiptasi tokio leidimo gavimui į Klaipėdos rajono aplinkosaugos agentūrą. Buvo sudaryta subnuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl aplinkosauginio projekto paruošimo, kuris būtinas TIPK leidimui gauti. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, Klaipėdos rajono aplinkosaugos agentūros skyriaus vedėjas A. K. pasiūlė išsiimti leidimą kitos įmonės vardu, kad nekiltų nesklandumų, susijusių su TIPK leidimo gavimu, nes UAB (duomenys neskelbtini) įgijo bankrutuojančios įmonės statusą. Pasinaudojus pasiūlymu, reikalingas leidimas buvo gautas dukterinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Ši įmonė taip pat buvo įtraukta į atliekų tvarkytojo registrą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pristačius asfalto atliekas, ši įmonė galėjo vykdyti jų perdirbimą (duomenys neskelbtini) apskrityje. Apie tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo informuotas, tačiau jis tuo nesusidomėjo. Taršos leidimas (TIPK) buvo reikalingas tik atliekų perdirbimui, tokio leidimo neturėjimas jokios įtakos asfaltbetonio įvežimui į Lietuvą neturėjo. Atsakingos už šlako išvežimą į užsienį Olandijos institucijos visą informaciją apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į oficialių atliekų tvarkytojų sąrašą, turėjo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš Olandijos planuotų įsivežti asfalto atliekų nepavyko todėl, kad tuo metu buvo kilęs skandalas dėl besaikio tokių atliekų vežimo iš Olandijos į (duomenys neskelbtini), šio proceso Aplinkos apsaugos ministerija nepajėgė sukontroliuoti, tai buvo nenaudinga ir regioninių kelių tvarkytojams, nes šie privalėjo mažinti savo paslaugų kainas tiesiant kelius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandymas išsireikalauti nuostolius iš UAB (duomenys neskelbtini) ir A. M. yra nepagrįstas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad su įmone (duomenys neskelbtini) buvo pasirašiusi konkrečią paslaugų sutartį dėl žaliavos ir dokumentų paruošimo eksportui, nebuvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) sutartis dėl 5600 Lt sumokėjimo už suteiktas paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius A. M. nepaaiškino, kokias konkrečias paslaugas suteikė UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip šios paslaugos buvo susijusios su pasirašyta jungtinės veiklos sutartimi, nieko nenurodė apie asmenis, kurie tvarkė reikiamus dokumentus ir kur šiuos dokumentus galima gauti. Be to, A. M. negalėjo pasakyti, kokių veiksmų ėmėsi, kad sutartis būtų įvykdyta (ar turėjo leidimą šios žaliavos įvežimui ir kokiam kiekiui. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių nustatyti, „ar (duomenys neskelbtini) “ užsakė laivus fraktavimui“, jeigu taip, tai kokie dokumentai pagrindžia šiuos veiksmus bei kokius darbus ši bendrovė atliko. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 punktu įsipareigojo visiškai ir vienašališkai padengti visus finansinius įsipareigojimus, tiesiogiai fiziškai susijusius su paminėtos medžiagos atvežimu, saugojimu bei tolimesniu panaudojimu savo vardu. A. M., turėdamas įgaliojimus veikti bendrovės vardu, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad sutartinė prievolė, kiek priklausė nuo jo, būtų įvykdyta, todėl jo veikoje tiesioginės tyčios apgaulės būdu išvengti turtinės prievolės nėra. Už aplinkosauginio projekto, būtino TIPK leidimui gauti, paruošimą UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dalį pinigų sumokėjo. Neturėdama pakankamai grynųjų pinigų UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo suinteresuota kuo greitesniu leidimo gavimu, kad už UAB (duomenys neskelbtini) pervestų už aplinkosaugos projekto paruošimą 2500 Lt. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2500 litų sumokėjo, UAB (duomenys neskelbtini) jokio pranešimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, todėl buhalterinėje apskaitoje ši suma kaip skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodyta nebuvo. Atlikusi patikrinimą specialistė patvirtino, kad savo išvadas pagrindė be priešpriešinių patikrinimų, kad UAB (duomenys neskelbtini) prašymą sumokėti 2500 litų rado tarp UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų. Prašymas nėra finansinę operaciją pagrindžiantis dokumentas. Specialistė negalėjo paaiškinti, ką A. M. privalėjo daryti, kad duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą mokėjimą būtų gauti. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė A. M. patvirtino, kad, neturėdama dokumentų apie 2500 litų sumokėjimą, tokios operacijos į bendrovės apskaitą įtraukti negalėjo. A. M. kaltė dėl jam pagal BK 223 str. 1 d. inkriminuotos veikos prielaidomis ir abejonėmis grindžiama negali būti. Nesant A. M. kaltės įrodymų išteisintojo A. M. gynėjas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti, apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nuosprendžiu A. M. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, pagrįstai.
Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
Sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalis) – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu privertimas jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje išteisintasis A. M. parodė, kad jis vadovavo UAB (duomenys neskelbtini), kuri Aplinkos apsaugos ministerijos registre buvo užregistruota kaip statybinių atliekų tvarkytoja ir tokio pobūdžio veiklą vykdyti galėjo, turėjo oficialiai išduotą taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimą tokią veiklą vykdyti (duomenys neskelbtini) apskrityje. Olandijos vyriausybė buvo priėmusi sprendimą, kad tam, kas išveš asfaltą, bus išmokami pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, kad iš to galima daryti pinigus. UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo sunki, tačiau, paskelbus bankrotą, įmonė iš karto nelikviduota, todėl savo veiklą galėjo tęsti. UAB (duomenys neskelbtini) buvo naujos gamyklos pagrindinis akcininkas. Pagal sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo perdirbti jų atvežtas statybinio asfalto atliekas. Tam bendrovė turėjo visą reikiamą įrangą, atvežtas atliekas būtų perdirbusi ir neturėdama TIPK leidimo (duomenys neskelbtini) regione. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežti asfaltą galimybes turėjo, tačiau to nepadarė. Sutartyje buvo numatyta, kad visas sąnaudas atlygina UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB (duomenys neskelbtini) už kiekvieną perdirbtą toną asfalto turėjo gauti pajamų (t. 5, b. l. 133–134).
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – parodė, kad jo vadovaujama bendrovė atliekų tvarkytoją UAB (duomenys neskelbtini) surado internete, su šia bendrove sudarė sutartį dėl atliekų perdirbimo. Žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) tokią veiklą vykdė (duomenys neskelbtini). Kadangi jis norėjo, kad asfaltas būtų perdirbamas (duomenys neskelbtini) regione, UAB (duomenys neskelbtini) reikėjo TIPK leidimo darbui (duomenys neskelbtini) regione. Be leidimo atliekų tvarkymui buvo būtina ir aikštelė atliekų laikymui, todėl A. M. išnuomojo aikštelę (duomenys neskelbtini). Be TIPK leidimo Aplinkosaugos departamentas liudytojo bendrovei įvežti asfalto nebūtų leidęs. Visus darbus tam, kad gautų leidimą, pažadėjo padaryti A. M.. A. M. už dokumentų ruošimą sumokėjo 2500 litų, o gavus TIPK leidimą, būtų sumokėjęs ir likusius 2500 litų. Pradėjęs domėtis internete apie UAB (duomenys neskelbtini) , A. M. pamatė, kad šiai bendrovei iškelta bankroto byla. Iš Aplinkosaugos departamento sužinojo, kad TIPK leidimą gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, 135).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. patvirtino, kad žinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidimo vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini) regione neturėjo, tačiau su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Bendros jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bituminio mišinio atliekų perdirbimo (imobilizavimo).
2010-04-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. M., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. M., sudarė Bendros jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą atsivežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, į tam tikslui tinkančias saugojimo aikšteles, perdirbti (imobilizuoti) bituminio mišinio atliekas, sertifikuoti gautą medžiagą ir panaudoti ją savo reikmėms konkrečiuose objektuose. Šios sutarties 2.2. punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pateikti įsivežimui reikiamą dokumentaciją (TIPK), siekiant perdirbti (imobilizuoti) įvežtą medžiagą, laiku suteikti panaudai minėtoms operacijoms (imobilizavimui, perdirbimui) reikiamą įrangą, be UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštiško sutikimo nerealizuoti produkto savo nuožiūra. Šios Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad Sutarties dalyviai savo įsipareigojimus vykdo savarankiškai ir savarankiškai atsako už jų vykdymą. 3.2. punkte numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsako už UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas ir prisiimtus įsipareigojimus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsako už UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas ir prisiimtus įsipareigojimus (t. 1, b. l. 6–8).
Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Įmonės administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 106–107). Ši nutartis buvo apskųsta. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-07-02 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartį paliko galioti, nutartis įsiteisėjo 2010-07-02 (t. 2, b. l. 108–111). Nutartis dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto iškėlimo įsiteisėjo tik 2010-07-02, todėl A. M., 2010-04-12 sudarydamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendros jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , įstatymų nepažeidė.
Bendros jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1.1. punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo visiškai, vienašališkai padengti visus finansinius įsipareigojimus, tiesiogiai fiziškai susijusius su anksčiau minėtos medžiagos atsivežimu, saugojimu, perdirbimu bei tolesniu jos panaudojimu savo vardu.
Iš šios sutarties turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jokių finansinių įsipareigojimų, susijusių su Bendros jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymu, neprisiėmė. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) reikiamą įrangą bituminio mišinio atliekoms perdirbti (imobilizuoti) turėjo, todėl akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini), nors ir buvo nemoki, tačiau savo sutartinius įsipareigojimus vykdyti galėjo. UAB (duomenys neskelbtini) esminis įsipareigojimas buvo gauti TIPK leidimą. Kad šį įsipareigojimą UAB (duomenys neskelbtini) vykdė, bylos duomenimis nepaneigta.
2010 m. birželio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. M., ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. M., sudarė subnuomos sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už mokestį perduoti UAB (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudoti 1200 m2 teritorijos dalį, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16–18).
2010-04-29 UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. M., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės R. A., sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2010/18, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo paruošti UAB (duomenys neskelbtini) teisinius aplinkosauginius dokumentus, įteisinančius asfalto atliekų (atliekos kodas 17.03.02) sandėliavimą aikštelėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, t. y. paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui gauti, „Atliekų naudojimo techninį reglamentą“, „Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą“, paraišką registruotis atliekas tvarkančių įmonių registre ir, suderinus su UAB (duomenys neskelbtini), pateikti Klaipėdos RAAD–ui, o UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir už jas sumokėti šioje Sutartyje sutartą atlyginimą (t. 1, b. l. 19–20).
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. A. patvirtino, kad jos firma sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl aplinkosauginių dokumentų ruošimo ir juos paruošė, už dokumentų paruošimą buvo sumokėta (t. 5, b. l. 134).
Bylos duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. ėmėsi visų priemonių tam, kad būtų įvykdyta bendrosios jungtinės veiklos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau aplinkybė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas TIPK leidimo UAB (duomenys neskelbtini) neišdavė, nuo A. M. valios nepriklausė.
Kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo turėjo visus įgaliojimus bendrovei atstovauti ir teisę sudaryti sutartis su bendrovėmis dėl bendrovės veiklos vykdymo, patvirtino ir bankroto administratoriaus atstovas M. M. (t. 6, b. l. 8).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2010/18 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis „Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo“ reikalavimais (LR aplinkos ministro 2005-07-15 įsakymas Nr. D1–370), privalėjo informuoti visuomenę, t. y. įdėti paruoštus skelbimus į rajoninį ir respublikinį laikraščius ir pakabinti skelbimą Klaipėdos rajono savivaldybės skelbimų lentoje su savivaldybės informacine žyma apie gavimo faktą ir datą. Ši aplinkybė parodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidimas galėjo būti neišduotas ir dėl to, jeigu tam būtų prieštaravusi visuomenė, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. apie TIPK leidimo neišdavimo kliūtis turėjo numatyti iš anksto, prieš pasirašydamas sutartis su (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) dėl prekių pristatymo.
Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (11.2)-33-77/2010 buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ūkinės veiklos objektas – (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) rajonas. Iš Lietuvos Respublikos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (11.2)-33-77/2010 turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėl sunkios finansinės padėties pagal 2010-03-22 Sutartį Nr. BS–11 ūkinę veiklą (asfalto atliekų tvarkymas) perleido UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t. 4, b. l. 31–53).
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB (duomenys neskelbtini) dukterinė įmonė, jis valdė 50 procentų šios bendrovės akcijų, sumokėjo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) likusią skolą už aplinkosauginio projekto paruošimą (t. 5, b. l. 52–55).
Bendros jungtinės veiklos sutarties Nr (duomenys neskelbtini) 5.2. punkte numatyta, kad šios sutarties nutraukimas galimas restruktūrizavus vieną (arba/abi) sutarties šalį, taip pat suteikus vienai (abiem) iš sutarties šalių likviduojamos įmonės statusą. Šiais atvejais sutarties šalys įsipareigojo toliau dalyvauti šios sutarties vykdyme, įkurdama naują juridinį vienetą, kuris būtų visų šioje sutartyje šaliai numatytų teisių, prievolių, atsakomybės ir pareigų perėmėjas, visais šioje sutartyje anksčiau numatytais pagrindais (t. 1, b. l. 6–8).
Bendros jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2. punkte numatytos sąlygos neprieštarauja tam, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo perimti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gali vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2001-03-20 redakcija Nr. IX-216).
Tai, kad bendrosios jungtinės veiklos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti vykdoma, jos vykdymas buvo tęsiamas ir įsiteisėjus nutarčiai dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto iškėlimo, patvirtina 2010-08-13 UAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus įgalioto asmens R. K. raštas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui A. K., kuriame papildyta informacija, kad asfalto atliekos kelių remontui bus naudojamos kompozicijoje su kelių bitumu, šiuos darbus vykdys ne UAB (duomenys neskelbtini) . Rašte nurodoma, kad 2010-03-22 UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė planuojamo gauti TIPK leidimo perleidimo sutartį Nr. BS–11 su nebankrutuojančia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavus TIPK leidimą, iš karto jis bus koreguojamas keičiant veiklos vykdytoją, pagal TIPK rengimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 60.6. punktą (t. 5, b. l. 59). Apie tai, kad bus keičiamas veiklos vykdytojas, kad veikla bus vykdoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M. turėjo pranešti ne A. M., bet UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnio 2 dalis).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. prašymo laikinai sustabdyti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (11.2)-33-77/2010 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų perėmimą (t. 1, b. l. 28). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mišinio atliekų nepristatė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. aplinkybės, kad atliekų negalėjo pristatyti dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) negavo TIPK leidimo, rašytiniais duomenimis nepagrindė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, teigdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo savo įsipareigojimų, o jis dėl to patyrė nuostolių, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali įvykdyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą TIPK leidimą sustabdyti. Iš paminėto prašymo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo suinteresuotas tapti paminėto leidimo bendraturčiu.
Priede Nr. 1 prie jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsipareigojo apmokėti 50 procentų paslaugų teikimo sutarties Nr. 2010/18 kainos, t. y. 5000 litų su PVM. Likusią 50 procentų sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14).
Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) reikalingos grynųjų pinigų sumos neturėjo, todėl kreipėsi su prašymu į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ši už UAB (duomenys neskelbtini) už aplinkosauginio projekto paruošimą pervestų 2500 litų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suinteresuota, kad leidimas būtų gautas kuo greičiau. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2500 litų už aplinkosauginių dokumentų paruošimą TIPK leidimui gauti, bendrosios jungtinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygoms neprieštarauja. Kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2500 litų, pripažino ir A. M., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią sumą galėjo išsiieškoti Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. 2500 litų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjimas už UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, dėl to A. M. veikoje jokio sukčiavimo požymių nėra.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. teigė, kad apie tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) paskelbtas bankrotas, sužinojo po sutarties pasirašymo, tačiau jam netrukdė šia bendrove pasidomėti anksčiau arba apie bendrovės turtinę-finansinę padėtį pasidomėti pas patį A. M. dar prieš pasirašant sutartis. Net ir iš to, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. paprašė už jo vadovaujamą bendrovę sumokėti 2500 litų aplinkosauginių dokumentų paruošimui, A. M. turėjo suprasti, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis yra bloga, ji yra nemoki.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl asfalto granulių pristatymo pasirašė, tačiau duomenų, kad šioje sutartyje numatyti darbai buvo atlikti, nėra (t. 4, b. l. 77). UAB „(duomenys neskelbtini)“ asfalto atliekų perdirbimui neatvežė.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. pasirašė sutartį ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl cemento tiekimo (t. 4, b. l. 104–107), tačiau Bendros jungtinės veiklos sutartyje (duomenys neskelbtini) veikla, susijusi su cementu, nenumatyta iš viso. A. M. teigimu, sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl cemento tiekimo buvo padaryta klaida, tačiau apie šios klaidos ištaisymą duomenų nėra.
Paminėtų sutarčių pasirašyme UAB (duomenys neskelbtini) nedalyvavo ir jokių turtinių prievolių ar finansinių įsipareigojimų neįgijo. UAB (duomenys neskelbtini) ir jos direktorius A. M. negali atsakyti už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi veiklos su užsienio partneriais, finansavo veiklos pradžią su jais, neturėdama TIPK leidimo, ir dėl to turėjo nuostolių. TIPK leidimo išdavimas vien nuo UAB (duomenys neskelbtini) ar jos direktoriaus valios nepriklausė. Iš aptartų duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. ėmėsi visų veiksmų tam, kad būtų įgyvendinti bendrosios jungtinės veiklos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti įsipareigojimai. Pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) jokių finansinių įsipareigojimų neprisiėmė, todėl UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengti turtinės prievolės apgaule nebuvo jokio poreikio.
Esant aptartoms aplinkybėms, A. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai.
Dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-437/2012). Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė tvarkydamas apskaitą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu, ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjekto vadovu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai, kasacinė nutartis Nr. 2K-437/2012).
Specialisto išvadoje Nr. 81 (0302) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) prašymu, 2010-06-23 pagal grynų pinigų pervedimo kvitą Nr. 415789176 UAB „(duomenys neskelbtini) “ sumokėjo 2500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių finansinių operacijų su įsipareigojimų pasikeitimu, neužregistravo skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal Bendrosios jungtinės veiklos sutartį (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 2500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini) “, tokiu būdu tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto, 6 straipsnio 2 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, 16 straipsnio 1 punkto reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių finansinių operacijų su įsipareigojimų pasikeitimu, neužregistravo skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-07-02 iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio (t. 4, b. l. 122–135).
Teisiamajame posėdyje specialistė V. L. dėl savo išvados paaiškino, kad pagal 2010-06-23 pinigų pervedimo kvitą Nr. 415789176 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2500 litų. Direktorius turėjo pasirūpinti, kad būtų pareikalautas ir pateiktas buhalterei dokumentas dėl 2500 litų skolos tą patį mėnesį. Skola turėjo matytis buhalterinėje apskaitoje. Dėl to, kad nebuvo užregistruoti 2500 litų, nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos ir turto, ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ar neturėjo grąžinti skolos, nebuvo galima nustatyti įsipareigojimų kitai įmonei. Prašymas UAB „(duomenys neskelbtini) “ pervesti už UAB (duomenys neskelbtini) 2500 litų įmonės buhalterijoje buvo (t. 5, b. l. 7–8).
Teisiamajame posėdyje išteisintasis A. M. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2500 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedimo operaciją pagrindžiančių dokumentų negavo, todėl buhalterinėje apskaitoje ši suma kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola ir nebuvo parodyta (t. 5, b. l. 133–134).
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 redakcija Nr. IX-574).
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 redakcija Nr. IX-574).
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 redakcija Nr. IX-574).
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. patvirtino, kad įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, tvarkė buhalterinę apskaitą (t. 5, b. l. 134).
Byloje esančios pajamų mokesčio deklaracijos, ataskaitos patvirtina, kad A. M. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vyr. buhaltere (t. 3, b. l. 29–199, t. 4, 10–12), ji buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte numatyta, kad apskaitos politika – tai bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Šio straipsnio 2 punkte numatyta, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 redakcija Nr. IX-574).
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 redakcija Nr. IX-574).
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 punkte numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 redakcija Nr. IX-574 galiojusi iki 2013-01-01).
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 redakcija Nr. IX-574 galiojusi iki 2013-01-01).
Specialisto išvadoje Nr. 81 (0302) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) , tvarkydama buhalterinę apskaitą, nepasirinko tinkamos apskaitos politikos, numatytos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 2 punkte, tačiau blogos buhalterinės apskaitos organizavimas nėra tyčinis veiksmas. Kaip turėjo būti tinkamai organizuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, nepasisakė ir specialistė V. L..
2010-06-02 UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydamas už jo vadovaujamą bendrovę pagal 2010-04-12 bendros jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 2500 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašoma pavedimo kopiją atsiųsti faksu arba elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 22).
Iš šio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. M. kreipimosi matyti, direktorius prašė, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perves 2500 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiųsti pavedimo kopiją, tačiau šio dokumento kopija jam atsiųsta nebuvo. Akivaizdu, kad A. M., kol negavo pinigų pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimo, apie UAB (duomenys neskelbtini) skolą žinoti negalėjo ir neprivalėjo, užregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) 2500 litų skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ savo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neturėjo pagrindo. Prašymas pervesti 2500 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra apskaitos dokumentas, juo bendrovės ūkinių finansinių operacijų pagrįsti negalima.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė tam paskirta buhalterė A. M.. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita iš esmės buvo tvarkoma tinkamai, todėl ši aplinkybė duoda pagrindą manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2500 litų skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje nebuvo užregistruota todėl, kad nebuvo gauti šios sumos pervedimą patvirtinantys dokumentai. Duomenų apie 2500 litų pervedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikimas UAB (duomenys neskelbtini) galėjo reikšti ne ką kitą, bet tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią pinigų sumą prisiėmė kaip savo finansinį įsipareigojimą pagal sutartį arba skolos grąžinimas buvo numatytas pradėjus sutartinę ūkinę veiklą.
Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąją įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Iš grynųjų pinigų pervedimo kvito Nr. 415789176 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2500 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 2010-06-23 (t. 4, b. l. 159). 2010-07-02 įsiteisėjus nutarčiai dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, visą šios įmonės veiklos kontrolę perėmė bankroto administratorius. Kaip bus vykdomos UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys ir tarpusavio atsiskaitymai, nuo A. M. valios nebepriklausė.
Todėl, nesant neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių A. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 2 dalyje, apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė pagrįstai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės apeliacinį skundą atmesti.