Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Neringai Musinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Žuvinto biosferos rezervato direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žuvinto biosferos rezervato direkcijos atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas paaiškino, kad Žuvinto biosferos rezervato nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1817. Šių nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad Žuvinto rezervatas tvarkomas pagal Žuvinto rezervato planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planus), kompleksinius teritorijų dokumentus, suderintus ir patvirtintus gamtotvarkos, paveldotvarkos, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių ir inžinerinių komunikacijų planus, projektus ar schemas. Pažymėjo, kad Žuvinto valstybinio biosferos rezervato tvarkymo plano, patvirtinto 2006 m. birželi 23 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-310, aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 36 punkte įtvirtintas aiškus reikalavimas rekonstruojant esamus ir statant naujus statinius, naudoti: tradicines, regionui būdingas architektūros formas; tradicines, regionui būdingas medžiagas ir spalvas; vadovautis regioniniais architektūriniais reglamentais. Atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą Žuvinto rezervate nėra įtvirtinti konkretūs aukštingumo, spalvų parinkimo, architektūrinių formų reikalavimai, tačiau įtvirtintas reikalavimas naudoti tradicines, regionui būdingos architektūros formas, medžiagas ir spalvas, todėl statinio projektuotojas, žinodamas, kad statinio projektas rengiamas valstybės saugomoje teritorijoje, kurioje be bendrųjų teisės aktų reikalavimų pirmiausia galioja specialieji saugomos teritorijos reikalavimai, privalėjo domėtis, rinkti informaciją apie regionui būdingą tradicinę architektūrą bei ją pateikti projekte. Nagrinėjamu atveju viralinės pastatas suprojektuotas išvis neatsižvelgus į tai, kad jis yra valstybės saugomoje teritorijoje. Šiuo atveju ne tik nebandyta pritaikyti Suvalkijos etnografinio regiono statiniams būdingas formas, dydžius, bet statinio projektas parengtas siekiant įgyvendinti vieninteli tikslą - įteisinti pradėtas savavališkas statybas, statini nubraižant pagal jau pradėto pastato matmenis ir forma, o ne vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Papildomai pažymėjo, kad pateiktame derinti viralinės techninio projekto 4.6 skyriuje nėra pateikta jokių duomenų apie sklype jau esančio gyvenamojo namo griovimą ar rekonstravimą, nes minėtame žemės sklype jau yra registruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausiniai. Nagrinėjamas pastatas - viralinė yra pagalbinio ūkio pastatas, stovintis sodyboje (namų valdoje). Teisės aktai nedraudžia rekonstruoti Nekilnojamojo turo registre įregistruotus pastatus, tačiau nenumato ir galimybės viename žemės sklype (to sklypo neatidalijus) statyti antra gyvenamąjį namą, kaip to siekia pareiškėja. Nagrinėjamu atveju viralinė (pagalbinio ūkio pastatas) gali būti rekonstruojama tik į pagalbinio ūkio pastatą, bet ne i gyvenamąjį namą. Pažymėjo ir tai, kad pastatas viralinė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra tik 31 kv. m. užstatyto ploto, t. y. labai nedidelis pagalbinio ūkio pastatas, o siekiama pastatyti trijų aukštų namą, kuris ne tik nėra pagalbinio ūkio pastatas, bet iš esmės nėra ir tradicinių formų ir dydžių pastatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Žuvinto biosferos rezervato direkcijos 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. V2-66-(7.3) atsisakyti derinti viralinės savavališko rekonstravimo į gyvenamąjį namą įteisinimo projektą teisėtumo ir pagrįstumo.

Žuvinto biosferos rezervato direkcija 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. V2-66-(7.3.) „Dėl statinio projekto patikrinimo išvados“, įformino administracinį sprendimą, kad statinio projektas akivaizdžiai neatitinka tradicinės architektūros pastato formos principų: projektuojamos proporcijos, aukštingumas, asimetriškas stogas nėra būdingi Suvalkijos ar gretimų teritorijų sodybų gyvenamiesiems pastatams. Projekte nepagrįstas pasirinktos statinio formos tradiciškumas (b. l. 10).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pradėtas rekonstruoti savavališkai. Šio statinio techninis projektas parengtas siekiant įgyvendinti vienintelį tikslą – įteisinti pradėtas savavališkas statybas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad statinio rekonstrukcija numatyta valstybės saugomoje teritorijoje – valstybiniame Žuvinto biosferos rezervate, kuris yra Suvalkijos ir Dzūkijos etnografiniuose regionuose. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kuriame vykdoma pastato – viralinės rekonstrukcija, patenka į Suvalkijos etnografinį regioną.

Iš parengto viralinės rekonstravimo į gyvenamąjį namą techninio projekto matyti, kad Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamentas išdavė 2016 m. kovo 30 d. specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. ArL-129, į kuriuos įtraukti ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos 2016 m. kovo 17 d. specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai Nr. 2. Minėtų Žuvinto biosferos rezervato direkcijos 2016 m. kovo 17 d. specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų Nr. 2 1 punkte yra nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. Dl-310 patvirtinto Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano 36 punktas, nustatantis, kad rekonstruojant esamus ir statant naujus statinius, turi būti naudojamos tradicinės, regionui būdingos medžiagos, spalvos ir architektūrinės formos, vadovaujantis regioniniais architektūriniais reglamentais (b. l. 16).

Žuvinto biosferos rezervato direkcijos 2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. V2-66-(7.3.) rodo, kad direkcija pareiškėjos pateiktiems projektiniams pasiūlymams nepritarė dėl to, kad statinio projektas akivaizdžiai neatitinka tradicinės architektūros pastato formos principų: projektuojamos proporcijos, aukštingumas, asimetriškas stogas nėra būdingi Suvalkijos ar gretimų teritorijų sodybų gyvenamiesiems pastatams. Projekte nepagrįstas pasirinktos statinio formos tradiciškumas.

Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog viralinės rekonstravimo techniniame projekte nebuvo pateikta jokių duomenų apie pastato atitikimą pasirinktiems tradicinės statybos architektūriniams reikalavimas, todėl Žuvinto biosferos rezervato direkcija savo sprendimą nepritarti techniniam projektui grindė leidiniu „Kaimo statyba: Suvalkija, kuriame dviejų aukštų pastatai su mansardomis neegzistuoja. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog pastatas – viralinė gali būti rekonstruojamas tik į pagalbinio ūkio pastatą, bet ne į gyvenamąjį namą, nes tame pačiame sklype jau yra pastatytas gyvenamasis namas, o teisės aktai nenumato galimybės viename žemės sklype statyti antrą gyvenamąjį namą.

Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, jog rezervatų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti gamtinių rezervatų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Žuvinto biosferos rezervato nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1817. Šių nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad Žuvinto rezervatas tvarkomas pagal Žuvinto rezervato planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planus), kompleksinius teritorijų dokumentus, suderintus ir patvirtintus gamtotvarkos, paveldotvarkos, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių ir inžinerinių komunikacijų planus, projektus ar schemas. Žuvinto valstybinio biosferos rezervato tvarkymo plano, patvirtinto 2006 m. birželi 23 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-310, aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 36 punkte įtvirtintas aiškus reikalavimas rekonstruojant esamus ir statant naujus statinius, naudoti: tradicines, regionui būdingas architektūros formas; tradicines, regionui būdingas medžiagas ir spalvas; vadovautis regioniniais architektūriniais reglamentais. Pažymėtina, kad Suvalkijos regiono architektūrinis reglamentas nėra parengtas, o Statybos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad rengiant statinio projektą privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą.

Teisėjų kolegijos nuomone, motyvai, kuriais remiantis atsisakoma derinti (pritarti) techniniam projektui, negali būti bendro pobūdžio abstraktūs teiginiai. Darant išvadą dėl statinio techninio projekto vertinimo išvados motyvacijos dalyje turi būti aiškiai bei konkrečiai išdėstyta (taip kad būtų galima patvirtinti arba paneigti), kas suponuoja tokio pobūdžio išvadą, įvardijant konkrečias faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą.

Teisėjų kolegija sutinka, kad Žuvinto biosferos rezervato direkcijos 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. V2-66-(7.3.) „Dėl statinio projekto patikrinimo išvados“, įformintas administracinis sprendimas tiesiogiai lemia pareiškėjos teisių apimtį, kadangi Žuvinto biosferos rezervato direkcijai ginčijamu sprendimu nepritarus projektui, pareiškėjai neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Tai reiškia, jog Žuvinto biosferos rezervato direkcijos priimamiems sprendimams taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimai. VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Be to, LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, yra pažymėjęs, kad VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Be to, individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą, turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti. Priešingu atveju atitinkamas viešojo administravimo sistemos subjekto sprendimas turėtų būti naikinamas (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

Iš skundžiamo akto turinio matyti, kad, priimdamas sprendimą nederinti pareiškėjos pateikto techninio projekto, atsakovas nenurodė imperatyvų reikalavimų, kuriuos tokia statyba pažeistų, o apsiribojo bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, susijusiais su projektuojamo pastato proporcijų, aukštingumo, asimetriško stogo neatitikimu Suvalkijos sodybų gyvenamiesiems pastatams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti jį įpareigoja specialiosios teisės normos ir priimdamas skundžiamą aktą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir teisės akto priėmimą, nurodyti pažeidimai buvo esminiai, todėl ginčijamas aktas naikintinas kaip nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir akto pagrįstumą, o atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti pritarimo viralinės rekonstravimo į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini, projektui klausimą (ABTĮ 91 str. 1d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos L. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Žuvinto biosferos rezervato direkcijos 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. V2-66-(7.3) „Dėl statinio projekto patikrinimo išvados“, įformintą administracinį sprendimą ir įpareigoti Žuvinto biosferos rezervato direkciją iš naujo spręsti pritarimo viralinės rekonstravimo į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), projektui klausimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.