Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 93-104 netaikyti V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. sausio 8 d., jos pabaiga – 2020 m. kovo 31 d.2018 m. kovo 6 d. komisijos nutarimu Nr. 93-140 nutarta netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, buvo baustas drausmine tvarka pataisos įstaigoje už apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, įvertinus, kad nustatytas artimas kriminogeniniams veiksniams veiksnys, kuris gali daryti įtaką nuteistojo elgesiui – pastovių pajamų nebuvimas, todėl padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl 2018 m. kovo 6 d. komisijos nutarimo, nurodant, kad šiuo atveju nėra nustatyta ryški nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. V. M. elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, vis dar egzistuoja artimi kriminogeniniams veiksniams veiksniai, darantys įtaką jo elgesiui.

V. M. skundu Kauno apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su priimta nutartimi, nes teismas viena iš lygtinio paleidimo netaikymo sąlygų laiko nuteistojo nusikaltimo sunkumą, tačiau nuteistojo nuomone, tai yra neapgrįsta, kadangi šias aplinkybes jau įvertino teismas skirdamas jam bausmę apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pažymi, kad bausmės tikslai tikrai gali būti pasiekti ir skiriant bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis, t. y. taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Valstybei tai kainuoja mažesnius pinigus, nei realus asmens kalinimas.

Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su apylinkės teismo argumentavimu, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas jo atžvilgiu, nes neatliktos bausmės dalis dar yra didelė. BVK 157 straipsnis numato, kad turi būti vertinama tik kokia bausmės dalis privalo būti atlikta, o ne tai kokia bausmės dalis dar yra neatlikta.

Nuteistojo nuomone lygtiniam paleidimui pakanka formalaus pagrindo, numatyto BVK 157 straipsnyje atitikimo, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad V. M. tokio pagrindo neatitinka. Pažymima, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, po paskutinės nuobaudos paskyrimo buvo ne vieną kartą skatintas, todėl apylinkės teismas nepagrįstai konstatuoja, kad tai, jog jis buvo baustas leidžia daryti išvadą, kad ir paleistas lygtinai nuteistasis nusikals. Nuteistasis nurodo, kad yra motyvuotas elgtis tinkamai, gavęs ne vieną paskatinimą, pasirinko asmenų, turinčių priklausomybių reabilitacijos centrą, socialiniais pagrindais dirba pataisos įstaigos koplyčioje, užsiima visuomenine veikla, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose, projekte „Nuteistųjų langas į pasaulį“, palaiko artimus ryšius su artimaisiais ir šeimos nariais.

Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo artimas kriminogeninis veiksnys – pastovių pajamų neturėjimas, darys įtaka nuteistojo elgesiui, kadangi iš kartu su skundu pateiktos pažymos matyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai turės darbą ir pastovias pajamas, bus įdarbintas (duomenys neskelbtini) parapijoje.

Atsiliepime į skundą Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė prašo nuteistojo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra (BVK 157 straipsnio 3 dalis), šių aplinkybių visumoje gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Tiek komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, konstatavus jog nėra pagrindo išvadai, kad V. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. M. priklauso žemos rizikos grupei – 20 balų, tačiau nuteistojo pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo atveju būtina įvertinti ir dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Teisėjų kolegija teigiamai vertina aktyvų nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose, individualiame specialiame reabilitacijos plane numatytų priemonių sėkmingą vykdymą, tačiau sprendžiant apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu įvertinti ir šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Sutiktina su Komisijos nutarime, taip pat skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog šiuo atveju svarbūs nuteistajam nustatyti veiksniai artimi kriminogeniniams veiksniams, t. y. išsakoma motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pastovių pajamų nebuvimas. Nors nuteistasis skunde nesutinka su apylinkės teismo pateiktu jam nustatytų veiksnių, artimų kriminogeniniams aprašymu, tačiau skundžiamoje nutartyje tinkamai aprašyti ir įvertinti nustatyti veiksniai artimi kriminogeniniams veiksniams, nurodytas aplinkybes patvirtina nuteistojo asmens byloje esantys duomenys: Socialinio tyrimo išvada; komisijos posėdžio protokolas, komisijos nutarimas ir kiti.

Aptartų duomenų visumoje, būtina įvertinti ir tai, kad V. M. anksčiau teistas vieną kartą, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkių nusikaltimų, kuriuos padarė veikdamas organizuotoje grupėje, padarymą, kas didina jo pavojingumą. Pažymima, kad padaryto nusikaltimo pobūdis dar kartą neanalizuotinas, jis buvo ištirtas ir įvertintas teismo, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau šioje nuosprendžio vykdymo proceso stadijoje vertinamas nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste. Nors nuteistasis skunde ir nesutinka, tačiau būtent nuteisto asmens praeities, tame tarpe ir ankstesnių teistumų, įvertinimas teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. O būtent nagrinėjamu atveju, nustatytos aplinkybės, kad V. M. bausmę atlieka ir už labai sunkių nusikaltimų padarymą, kurie buvo padaryti siekiant savanaudiškų tikslų, nustatytas kriminogeninis veiksnys – pastovių pajamų neturėjimas bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas priteistas civilinis ieškinys, suteikia pagrindą abejoti probacijos sėkme. Šias abejones sustiprina ir tai, kad V. M. pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir padarė itin šiurkštų pažeidimą - vartojo psichotropines medžiagas, kurių apyvarta apskritai yra uždrausta. Todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. M. pozityvus elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nepriekaištingas. Šios išvados nepaneigia ir gauti paskatinimai, akivaizdu, jog skatinimo priemonės nuteistajam nėra veiksmingos ir neatgraso nuo tolesnio pataisos įstaigos reikalavimų pažeidinėjimo. Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis V. M. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginys, jog likusios bausmės dalis kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga negali būti vertinama. Pažymėtina, kad šiuo atveju, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, padarytų nusikalstamų veikų kontekste vis dar yra labai didelė, o neatliktos bausmės dalies vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nėra draudžiamas įstatymų, tačiau kartu ir nėra esminis faktorius vertinant ar nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, aptartų kriminogeninių veiksnių reikšmės, teisėjų kolegija sutinka su komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis V. M. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatas skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl komisijos 2018 m. kovo 6 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.