Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos vyresniajai specialistei G. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje

L. Ž., gimusi 1966 m. vasario l d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. vasario 23 d., 9.50 vai., Klaipėdos m., Taikos pr. 61, ūkininkų turgelyje prie prekybos centro „Akropolis", L. Ž., vykdanti individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. 043445, leido M. Š. dirbti nelegalų darbą, t.y. leido iš autoparduotuvės „Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prekiauti žuvimi ir imti iš pirkėjų pinigus. L. Ž. apie M. Š. įdarbinimą, nepateikė pranešimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Tuo L. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93,95, 99 straipsnio reikalavimus, nes buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas LR Darbo kodekso 98 straipsnio l dalyje, ir jos veika atitinka požymius pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 2 dalyje.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė G. V. prašo teismo L. Ž. skirti nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių L. Ž. kaltę dėl nelegalaus darbo jai užsiimant individualia veikla. Paaiškino, kad L. Ž. nepranešė Sodros teritoriniam skyriui, nesudarė rašytinės darbo sutarties, šiuo atveju nustatyti abu nelegalaus darbo požymiai, kvalifikuojant nelegalų darbą. Įstatymai nenumato šeimos nario pagalbos galimybės, be to L. Ž. šiuo atveju turėjo individualios veiklos vykdymo pažymą, joje nėra galimybės įtraukti šeimos narių, kaip padedančių vykdyti individualią veiklą. M. S. realiai dirbo, t.y. buvo nustatytas darbo faktas, darbo vieta, pobūdis, funkcija, laikotarpis, kas atitinka nelegalaus darbo požymius.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. Ž. padariusi teisės pažeidimą neprisipažino ir parodė, kad nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, kad nuo 2013 m. sausio mėn. iki kovo 31 d. turėjo išsiėmusi leidimą prekiauti „Akropolio" turgelyje žuvimi, Klaipėdoje, ten vykdavo prekiauti kiekvieną šeštadienį. 2013 vasario 23 d. Žemaičio IĮ „Žemaičio žuvis" įmonėje, kurioje dirba, būtinai reikėjo atlikti darbus šeštadienį. Buvo gauta šviežia žuvis, ją reikėjo tvarkyti, paskirti dirbti darbuotojai

negalėjo to darbo dirbti, todėl ji turėjo tai atlikti. 2013-02-23 anksti ryte paskambino dukrai, nes žuvis turgaus prekybai jau buvo sukrauta, dukra sutiko už ją padirbti.

Operatyvaus patikrinimo pažyma nustatyta, kad 2013 m. vasario 23 d., atliekant patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, nustatyta, kad pardavėja M. Š., dirba be elektroninio kasos aparato bei be darbo sutarties (b. 1. 7-8).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2013-03-06 pažymoje Nr. (7.2)81-13314 nurodyta, kad draudėjas L. Ž., vykdanti individualią veiklą, draudėjo kodas 2109669, 2013-02-25 pateikė popierinę 2013-02-22 1-SD pranešimo apie M. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią (valstybinio socialinio draudimo pradžios data nurodyta 2013-02-23) formą (b.l. 10, 11).

Iš 2013-02-01 darbo sutarties nustatyta, kad L. Ž. dirba IĮ „Žemaičių žuvis" buhaltere, technologe (b.l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą pažeidimą užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant darbo kodekso 98 straipsnio l dalies l punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, ir darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 41³ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties nesudaro pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1500 patvirtinta Pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygos ir tvarka, kuriame reglamentuota, kad talka - fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio darbams dirbti; talkininkas - ne jaunesnis kaip 13 metų fizinis asmuo (talkos dalyvis), pagal tarpusavio

susitarimą su pagalbos (talkos) darbų organizatoriumi atliekantis neapmokamą darbą žemės ar namų ūkyje; pagalbos (talkos) darbų organizatorius - fizinis asmuo, kuris organizuoja (kviečia) pagalbos (talkos) darbus žemės ar namų ūkyje ir kurio naudai šie darbai atliekami. Pagalbos (talkos) darbai atliekami laikantis šių sąlygų: žemės ūkio darbai - ūkio darbai, susiję su žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio produkcijos gamyba, jos paruošimu realizuoti ir kitais šios veiklos darbais; namų ūkio darbai - ūkio darbai, susiję su namo (buto) remontu ir tvarkymu, kitais šios veiklos darbais; pagalbos (talkos) darbus talkininkas (talkininkai) paprastai atlieka kartu su pagalbos (talkos) darbų organizatoriumi.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad L. Ž. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiama L. Ž. neigia nelegaliai leidusi dirbti M. S., teigdama, kad pati šeštadienį turguje negalėjo prekiauti, kadangi dirbo IĮ „Žemaičių žuvis", Drumulio km., Kretingos raj., ir paprašė dukros jai padėti. Paaiškino, kad kaime neturi interneto, į Klaipėdos skyriaus paštą negalėjo išvažiuoti, nes dirbo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad paprašė dukros M. Š. patalkinti jai turguje, kadangi pati išvyko dirbti į vyro darbovietę.

Tokią L. Ž. pateiktą versiją iš esmės teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja M. Š., kuri nurodo, kad talkino mamai. Tačiau jos pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygos ir tvarka, neatitinka įstatymo. Kvalifikuojant nelegalų darbą užtenka bent vieno pažeidimo - ar nepranešimo Sodros teritoriniam skyriui, ar nesudarius rašytinės darbo sutarties. Šiuo atveju nustatyti abu šie nelegalaus darbo požymiai. Įstatymai nenumato šeimos nario pagalbos galimybės. Be to L. Ž. šiuo atveju turėjo individualios veiklos vykdymo pažymą, joje nėra galimybės įtraukti šeimos narių, kaip padedančių vykdyti individualią veiklą. M. Š. realiai dirbo, t.y. buvo nustatytas darbo faktas, darbo vieta, pobūdis, funkcija, laikotarpis, kas atitinka nelegalaus darbo požymius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-07-28 nutartyje pažymėjo, kad faktiškai dirbdamas asmuo, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jos dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str. Po operatyvaus patikrinimo vis tiktai buvo pateiktas pranešimas Sodrai apie apdraustųjų socialinio draudimo pradžią, kas įrodo darbo santykius, o ne talkos požymius. Klaipėdos AVMI protokole užfiksuoti visi objektyvūs elementai įrodantys, kad tai yra nelegalus darbas.

Pažymėtina, kad už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, be to, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sudaryta su darbuotoju darbo sutartis tą pačią dieną turi būti įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale. Prieš darbo pradžią darbuotojui turi būti įteiktas pasirašytas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas. Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad L. Ž. vykdydama individualią veiklą, teisės aktų tvarka darbuotoja M. Š. įregistruota nebuvo, darbo sutartis prieš M. S. pradedant dirbti sudaryta nebuvo, darbo pažymėjimas jai neįteiktas. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad darbo sutarties nesudarymas, dar nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai. Dokumento -rašytinės darbo sutarties nebuvimas, tarp asmenų esant faktiniams darbo santykiams, yra nelegalaus darbo požymis. Nelegaliu darbu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio l dalies l punkto prasme, laikomas darbas, turintis darbo sutarties požymius, įvardytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje.

Teismas sprendžia, kad M. Š. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o individualią veiklą vykdanti L. Ž., leidusi jai dirbti, nesudarius su ja darbo sutarties, nesiėmusi jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, ir nepranešusi apie jos darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio l dalies l punkto, 99 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 2 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę įrodo nustatytos ir aptartos faktinės bylos aplinkybės, o administracinio teisės pažeidimo subjektas yra administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio

dispozicijoje nurodytas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, kuo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstai pripažinta L. Ž.. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L, Ž., vykdydama individualią veiklą, savo vadovaujamoje įmonėje, nesiėmė aktyvių veiksmų įdarbinti M. S., nors įmonėje ji buvo atsakinga už darbo teisinių santykių kontrolę. L. Ž. pagrįstai laikytina atsakinga dėl netinkamai organizuojamos bendrovės veiklos: t. y. ji leido dukrai M. Š. dirbti, nors su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, jai neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius bei neišduotas darbuotojo tapatybe patvirtinantis dokumentas (DK 99 str. 3 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad L. Ž. yra bausta už analogišką veiką. Atkreiptina, jog pažeidimo esmė, aplinkybės, kaip beje ir pačios L. Ž. paaiškinimai, tiek ankstesniu atveju, tiek šiuo atveju savo esme buvę identiški (tik dirbęs ne šeimos narys). Tai suponuoja išvadą, jog nelegalaus darbo esmę L. Ž. neabejotinai žinojusi ir suvokusi.

Nustatyta, jog L. Ž. išvyko dirbti į atkreiptina jos vyrui priklausančią įmonę, todėl logiška, jog pastaroji negalėjo nežinoti, kad ir tik kilsiančios situacijos, jog pati negalės prekiauti turgavietėje. Tokiu būdu, šie L. Ž. paaiškinimai traktuotini tik pasirinkta pozicija siekiant išvengti administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

L. Ž. padarė vieną sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, nes nelegaliu darbu yra kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Imtina domėn pažeidėjos asmenybė - turi galiojančią administracinę nuobaudą, buvo bausta už analogišką veiką. Taigi nelegalaus darbo esmę neabejotinai žinojo. Tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į tai, kad šiuo atveju nelegalus darbas truko neilgai. L. Ž. turi nuolatinį darbą. Administracinę atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Įvertinus minėtas aplinkybes, L. Ž. skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Apie nuobaudos paskyrimą L. Ž. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio l dalies l punktu, 302 straipsnio l dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

L. Ž. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 2 dalį, ir už nelegaliai dirbusią M. S. skirti 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6020.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.