- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-214-813/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43453-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- M. P.
- Advokatai
- Aleksandras Pocius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirta arešto bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas keičiant į vieną arešto parą, ir paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs M. P. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio M. P. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. P. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 13 d., ir transporto priemonės - automobilio „Audi A6“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. P. vardu registruotam automobiliui „Audi A6“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. P. nuteistas už tai, kad 2023 m. lapkričio 12 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0148, patikros sertifikato Nr. 1937185, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 1,96 promilės girtumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį: už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti baudą arba sumažinti arešto bausmės trukmę, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 metų.
2.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes. Paskirta arešto bausmė neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, taip pat netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio nuostatos. Skirdamas nuteistajam arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, byloje nustatytas lengvinančias aplinkybes, tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumos. Paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė nėra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, prioritetas suteiktas nubaudimo, bet ne prevenciniam bausmės tikslui.
2.2. Pirmosios instancijos teismas akcentavo neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir neatsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančias, taip pat šeimynines aplinkybes. Apeliantas pabrėžia, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o šio straipsnio sankcijoje numatyta ir baudos bausmė. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau teismas, skirdamas bausmę, šios aplinkybės deramai neįvertino ir nesivadovavo BK 61 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantas tikina, kad baudžiamasis procesas jam padarė didelę įtaką, jis suprato, jog negalima elgtis lengvabūdiškai, o tuo labiau nusikalstamai, pasižada ateityje nenusikalsti. Jis kritiškai vertina savo ankstesnį elgesį, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimą būdą, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Kadangi šiuo metu jis yra iš esmės pakeitęs savo gyvenimo būdą ir labai gailisi dėl savo veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. 2023 m. gruodžio 1 d. jis baigė papildomus vairuotojų, kuriems atimta teisė vairuoti, mokymo kursus, kurių metu taip pat išklausė teorijos kursą apie KET naujoves, atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Taip pat yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą. Tačiau teismas šių duomenų nevertino, apie juos, skirdamas bausmę, nepasisakė.
2.3. Teismas neįvertino ir to, jog iš karto po įvykio, t. y., 2023 m. gruodžio 8 d. jis įsidarbino UAB „N.“, kurios veiklos sritis statybos, pagalbiniu darbininku. Mėnesinę algą (neatskaičius mokesčių) sudaro 1434,71 Eur. Jis priimtas darbui įvairiuose statybų objektuose Lietuvoje ir užsienyje. Tad akivaizdu, jog įsidarbinęs ir gaudamas didesnę nei minimalią algą, būtų pajėgus sumokėti teismo paskirtą baudą. Taip pat mano, kad valstybei yra ekonomiškai labai nenaudinga skirti 90 parų arešto bausmę ir jį išlaikyti iš mokesčių mokėtojų pinigų beveik 3 mėnesius, kuomet jis pajėgus dirbti, užsidirbti, mokėti mokesčius bei sumokėti teismo skirtiną baudą už padarytą nusikalstamą veiką. Be to, atliekant arešto bausmę tikėtina, jog jis gali prarasti darbą, o tuo pačiu netekti ir stabilių kasmėnesinių pajamų, iš kurių ne tik pats pragyvena, tačiau ir išlaiko nepilnametį, neįgalų sūnų D. P.. Gimimo įrašas ir Neįgalumo lygio pažyma bei buvusios sutuoktinės S. P. pranešimas teismui apie teikiamą išlaikymą vaikui buvo pateikti teismui, tačiau šie duomenys liko neįvertinti, apie juos nepasisakyta skiriant bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, dėl paskirtos arešto bausmės nukentėtų ne tik apelianto socialiniai ryšiai, bet ir būtų iš dalies pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.
2.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Nuteistojo nuomone, jo elgesys aptariamoje situacijoje nerodo akivaizdaus Kelių eismo taisyklių ignoravimo, nepaisymo eismo saugumo reikalavimų. Jo sukeltas pavojus eismo saugumui buvo minimalus, nes jis pavažiavo nedaug, niekam nesukėlė neigiamų padarinių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino nuteistojo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jam turėtų būti skirtas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikas. Neatsižvelgta į tai, jog jo darbo pobūdis susijęs su važinėjimu į įvairius statybų objektus Lietuvoje. Paskirtas 2 metų teisės vairuoti atėmimo terminas itin apsunkina jo galimybes darbinėje srityje. Taip pat tinkamai neįvertintos ir šeimyninės aplinkybės. Jis išlaiko neįgalų vaiką, jį turi vežioti į mokyklą, kuri yra gerokai nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos. Neįvertinta ir tai, kad nuteistasis baigė papildomus vairuotojų, kuriems atimta teisė vairuoti, mokymo kursus, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką verkiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-317/2008, 2K-50-788/2018, 2K-118-511/2018), nuteistojo nuomone, uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas BK 68 straipsnyje nurodytam minimaliam vienerių metų laikotarpiui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Nuteistojo apeliaciniame skunde neginčijama kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nesutinkama su paskirta bausme ir su nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trukme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl bausmės
5. Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. P. bausmę, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes ir tinkamai motyvavo P. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgdamas tiek į padarytą veiką, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
6. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. P. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.
7. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, tarp jų ir apeliaciniame skunde akcentuojamą darbinę veiklą, būtinybę prisidėti prie neįgalaus vaiko išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę. M. P. anksčiau teistas dvylika kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistajam buvo skiriamos įvairios bausmės (bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, reali laisvės atėmimo bausmė), tačiau jos M. P. nepataisė, nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Anksčiau M. P. yra teistas ir už analogiško nusikaltimo padarymą. Tad akivaizdu, jog dabartinis nusikaltimas nėra padarytas atsitiktiniai, o yra tik dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, nuteistojo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Jis yra nelinkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, yra nekritiškas savo neteisėtam elgesiui. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, nelaikytina aiškiai per griežta.
8. Apeliantas prašo įvertinti tas aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šiuo metu dirba ir iš gaunamo atlyginimo išlaiko neįgalų nepilnametį sūnų, todėl paskirta reali arešto bausmė neigiamai atsilieps jo artimųjų gerovei. Tačiau teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą pažymi, kad šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, todėl jų pakartotinai vertinti nėra pagrindo. Be to, viena jų (neįgalaus nepilnamečio vaiko turėjimas) egzistavo ne tik priimant skundžiamą nuosprendį, bet ir darant nusikalstamą veiką, tačiau jo neatgrasė nuo nusikalstamos veikos padarymo. O įsidarbino nuteistasis tik po teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo buvo nuteistas už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą, priėmimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės (baudos) paskyrimas šiuo atveju neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pernelyg švelnus baudžiamumas gali būti tik paskata apeliantui ir toliau daryti nusikalstamas veikas, juolab, kad ir griežtesnės jam skirtos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.
Dėl galutinės subendrintos bausmės dydžio nustatymo
9. BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <..>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.
10. Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. P. padarė 2023 m. lapkričio 12 d., t. y., neatlikęs jam Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės subendrintos 2 metų laisvės apribojimo bausmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taikant BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai bausmės iš dalies sudedamos, ypač svarbu tiksliai nustatyti, kokia yra neatliktos bausmės dalis pagal ankstesnį nuosprendį.
11. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2024 m. kovo 26 d. pateiktame rašte nurodytų duomenų matyti, kad M. P. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 2 metų laisvės apribojimo bausmės pradžia – 2022 m. rugpjūčio 2 d., pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 1 d. Tad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis buvo atlikęs 1 metus 5 mėnesius 23 dienas laisvės apribojimo bausmės. Vadinasi neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo 6 mėnesiai 7 dienos laisvės apribojimo. BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktį viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Todėl laikoma, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu M. P. buvo neatlikęs virš 90 parų (93,5 paros) arešto bausmės. Todėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos ir likusios neatliktos bausmės dalis buvo didesnė nei skundžiamu nuosprendžiu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta 30 parų arešto bausmė. Dėl to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrinant bausmes, prie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos ir likusios neatliktos bausmės dalies turėjo būti pridedama dalis skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirtos bausmės. Pabrėžtina, kad BK 64 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Tad ir bendrinant bausmes, negali būti skirta didesnė nei devyniasdešimties parų arešto bausmė. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę (30 parų arešto) su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos likusios neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir paskyręs galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę, teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė ne per griežtą bausmę. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir skirti trumpesnės trukmės subendrintą galutinę arešto bausmę nėra teisinio pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino
12. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 281 ir 281¹ straipsniuose numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo nustatytas už vidurkį mažesnis specialiosios teisės atėmimo terminas (2 metai). Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad M. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, transporto priemonę jis vairavo, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Tokie jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties nuteistojo sveikatai ar net gyvybei. Ir nors jokia žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Jokio būtinumo vairuoti transporto priemonę nebuvo ir tai neabejotinai rodo M. P. didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą.
13. Nors pirmosios instancijos teismas to nevertino, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad M. P. ir anksčiau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, o tai, priešingai nei tvirtina apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad jis elgiasi neatsakingai, ignoruoja savo kaip vairuotojo pareigą, kurios tinkamas vykdymas užtikrina tiek paties vairuotojo, tiek aplinkinių saugumą. Ankstesni teistumai, aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta neatlikus jam ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, rodo, kad dabartinis nusikaltimas buvo padarytas ne atsitiktinai, o dėl neigiamai susiformavusių nuteistojo vertybinių nuostatų, yra natūrali jo ankstesnio elgesio pasekmė. Šiuo atveju nustatytas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminas, kuris mažesnis nei įstatyme numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, laikytinas proporcingu bei teisingu. Šiuo atveju siekiai apsaugoti visuomenės interesus nuo pakartotinių pavojingo pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti kaltininką yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytini suvaržantys labiau, negu šiuo atveju yra būtina. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, termino nustatymas nuteistojo prašomam minimaliam įstatyme numatytam šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jam iškils sunkumų kasdieninėje veikloje, siekiant pasirūpinti neįgaliu vaiku, apeliantas turėjo įvertinti prieš darydamas nusikaltimą. Minėti sunkumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto jos taikymo termino. M. P., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant tinkamai pasirūpinti neįgaliu vaiku, privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo būtent jis pats ir yra kaltas. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinės veiklos vykdymui, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis darbo sutartį pasirašė tik sekančią dieną po to, kai dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas. Iki tol Sodros duomenimis nuteistasis nedirbo, todėl negalima daryti išvadą, kad jo darbinė motyvacija yra itin stipri. Be to, iš prie apeliacinio skundo pateiktos darbo sutarties matyti, kad jis dirba pagalbiniu darbuotoju statybose, tad jo darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu.
14. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, todėl taikant prevencines priemones ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas skundžiamame nuosprendyje numatytam terminui suteiks M. P. galimybę įvertinti savo veiksmus, naudojantis specialiąja teise, ir motyvuos jį ateityje vairuoti padidinto pavojaus šaltinį daug atsakingiau, taip pat tvirtai laikytis šiuo metu jo deklaruojamos nuostatos keisti gyvenimo būdą, spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas.
15. Apeliaciniame skunde nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet asmenims buvo skiriamas trumpesnio termino uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šiuo atveju neturi precedento galios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apelianto nurodytoje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317/2008, nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nustatytas nagrinėjamoje byloje, kadangi skiriasi nusikaltimus padariusių asmenų charakteristikos, nusikaltimų padarymo aplinkybės. Be to, kiekvienas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones svarstymo atvejis yra individualus ir teismai, spręsdami šį klausimą, priima sprendimus remdamiesi visuma konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių. O kitose apelianto nurodytose baudžiamosiose bylose uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytas dvejiems metams, t. y., toks pat kaip ir nagrinėjamoje byloje. Dėl to taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir trumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
16. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą (97,92 Eur) išieškoti iš nuteistojo.
17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nuteistajam gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). M. P. buvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Jo darbinė veikla tęsiasi neilgai, tad ir stabilios pajamos gaunamos pakankamai trumpą laiko tarpą. Be to, nuteistasis turi prisidėti ir prie neįgalaus vaiko išlaikymo. Dėl to jo finansinė padėtis nėra gera. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. P. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. P. netenkinti.