Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1609-287/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
1-1609-287/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36435-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1609-287/2019m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36435-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 17 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), jo teigimu dirba užsienyje (duomenys neskelbtini) techniku, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2015 m. rugpjūčio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta;

2) 2017 m. rugpjūčio 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, baudą sumokėjo;

3) 2018 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta;

4) 2018 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį – 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 3.40 val., Pakruojo m., esančiame Pakruojo miesto parke, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. G. į nosį, po to pasivijo ir pargriovė nukentėjusįjį R. G. ant žemės ir įspyrė ne mažiau kaip penkis kartus nukentėjusiajam R. G. į abiejų rankų dilbius, taip nukentėjusiajam R. G. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusiojo R. G. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. atvažiavo į Pakruojo miesto šventę kartu su broliu R. G.. Šventės metu vartojo alkoholį, gėrė alų. Būnant šventėje, 2019 m. rugpjūčio 25 d., galėjo būti apie 3.40 val., jis sėdėjo Pakruojo miesto parke ant suoliuko. Su juo kartu buvo brolis. Ar aplinkui buvo žmonių, nepasakys, nepamena. Negali pasakyti ar kas nors netoliese jų sėdėjo ar stovėjo. Parke buvo tamsu, šviesos nedegė. Jiems sėdint pro šalį ėjo jaunuolių grupė. Tie jaunuoliai priėjo prie jo ir brolio. Tų jaunuolių iš viso buvo keturi. Iš jų vienas buvo A. P.. Jį atpažino iš karto, nes jį pažįsta nuo mažens. A. P. priėjęs pradėjo su juo kalbėtis, rėkti ant jo, sakydamas dėl ko jis nesueina su I.. A. P. jis sakė, kad jam su juo viskas gerai, jis su juo sueina. Bekalbant su A. P. gavosi žodinis konfliktas. Ką konflikto metu jam tiksliai sakė A. P. ir ką jis jam tiksliai sakė, pasakyti negali, nepamena. Žodinis konfliktas buvo asmeninis, nes A. jam šaukė, rėkė, sakydamas kodėl jam nepatinka bendras pažįstamas I.. I., apie kurį ėjo kalba, jų tarpe nebuvo. I. pavardės pasakyti negali, nes nežino, tačiau jį pažįsta iš matymo, nes su juo profesinėje mokykloje mokėsi. Bekonfliktuojant A. P. pradėjo skėtotis, mosikuoti rankomis. Tada vienas iš kartu su A. P. buvusių asmenų, vardo ir pavardės nežino, jį matė pirmą kartą, apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo, nežino ar atpažintų, nes negali nurodyti nei vieno to asmens požymio iš ko galėtų atpažinti, iš dešinės kojos, nieko nesakęs, jam sėdinčiam vieną kartą spyrė ir pataikė į dešinės pusės veidą. Jis nuo suoliuko po spyrio nenugriuvo, pasiliko sėdėti, jam fizinis skausmas nebuvo sukeltas, nes nebuvo stiprus smūgis. Po to jam sėdinčiam kitas asmuo, kuris buvo kartu su A. P., nieko nesakęs vieną kartą sudavė iš kumščio į kairės pusės veido sritį. Kur tiksliau sudavė, nepasakys. Kai jam tas asmuo sudavė, jis sėdėjo. Jis nuo suoliuko nenugriuvo. Po suduoto smūgio jam kraujas nebėgo. Jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas po suduoto smūgio, nes sudavė tas asmuo nestipriai. Kai jis pamatė, kad jis užsimojo į jį, jis pasisuko, todėl ir nebuvo stiprus smūgis ir jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Kas tas asmuo, kuris jam sudavė į kairės pusės veidą pasakyti negali, nes tą asmenį matė pirmą kartą, jo nepažįsta, apibūdinti negali, jo gerai neįsidėmėjo, nes lauke buvo tamsu. Po to A. P. vieną kartą iš kumščio jam sudavė į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jam skaudėjo sumuštą nosį. Viskas vyko žodinio konflikto metu su A. P.. Jam A. P. sudavė sėdinčiam. Jis nuo suoliuko nenukrito, tačiau po suduoto A. P. smūgio jam tiesiai į nosį, jis atsilenkė atgal. Nesitikėjo, kad jam A. P. suduos. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nes skaudėjo sumuštą nosį tris dienas ir tris dienas buvo labai ištinusi nosis. Jo brolis R. nuo suoliuko atsistojo ir buvo nuėjęs, jis tik galėjo matyti kaip jam nepažįstamas asmuo įspyrė ir kitas nepažįstamas asmuo sudavė į kairės pusės veido sritį. Po smūgio į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, jis atsistojo nuo suoliuko, pasilenkė į priekį išsipūsti nosį ir pasileido bėgti. Jis bėgo link scenos. Jam bėgant, atsisuko ir matė, kad jam iš paskos bėga A. P. ir dar trys asmenys, kurie buvo su juo. Kas tie trys asmenys jis, kaip jau minėjo, įvardinti negali. Jis negali įvardinti su A. P. buvusio ir to trečio asmens, nes jį taip pat matė pirmą kartą, jo atpažinti negalėtų, nes neįsidėmėjo jokių jo bruožų, apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo. Jis jam sėdinčiam nesudavė nei vieno smūgio. Jį bėgantį pasivijo A. P. ir kiti trys asmenys. A. P. jį pasivijo pirmas ir pargriovė ant žemės (žolės). Jis pargriuvo ir su rankomis susiėmė (užsidengė) veidą, kad išvengtų smūgių į veidą. A. P. ir kiti jam stovėjo prie galvos, o jis gulėjo ant žolės. Matė pro tarpą, kad A. P. jam iš kojos bandė įspirti į veidą, tačiau į veidą neįspyrė ir suspyrė į rankų dilbio sritis ir ant jų buvo atsiradusios mėlynės. A. P. jam galėjo suspirti ne mažiau kaip penkis kartus. Ar kiti asmenys jam įspyrė, jis pasakyti negali, nes nebematė, nes po to kai A. P. jam spyrė jis stipriau rankas prispaudė prie veido. Jam spirdamas A. P. ir pataikydamas į abiejų rankų dilbius sukėlė fizinį skausmą. Po to, išgirdo, kad kažkas sušaukė, greičiausia sušaukė darbuotojai, kurie dirbo prie ardomos scenos. Tiems darbuotojams sušaukus A. P. ir jo trys draugai nuo jo nubėgo. Darbuotojai ardę sceną prie jo priėję nebuvo. Be scenos darbuotojų, daugiau jokių asmenų jis nematė. Jis buvo pagriautas nuo ardomos scenos kažkur už 50 metrų. Po to, atvyko policija ir jis papasakojo kaip buvo. Kai jį pargriovė nei vienas iš asmenų, tame tarpe ir A. P. jam iš rankų nesudavė nei vieno smūgio. Jam A. P. spyrė iš kojų į abiejų rankų dilbio sritį, o ar kiti įspyrė jis negali pasakyti, nes nematė. Jo brolis R. nenukentėjo. Po įvykio jis į medikus nesikreipė ir nebesikreips. Tuoj po įvykio nebuvo apžiūrėtas medikų. Į ekspertizę nebuvo nuvykęs, nors žadėjo vykti, nebuvo laiko. Civilinio ieškinio nereiškia. Jo A. P. atsiprašė, jis jam atleido. Pareiškimo nerašys dėl tų kitų dviejų asmenų suduotų smūgių, nes jam fizinis skausmas nebuvo sukeltas. (b. l. 31-34, 36-40)

Liudytojo R. G. parodymais, iš kurių matyti, kad jis su broliu R. sėdėjo ant suoliuko parke, jau buvo 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 3.40 val. Prie jų priėjo A. P. ir dar trys asmenys. Jis atpažino A. P., nes jį pažįsta nuo mažens. Kitų trijų asmenų jis įvardinti negali, nes juos matė pirmą kartą, jų apibūdinti negali, nes lauke buvo labai tamsu. Atpažinti negalėtų, nes jų neįsidėmėjo, neįsižiūrėjo jų bruožų, pagal kuriuos galėtų atpažinti. Priėjus A. P. tarp jo brolio R. ir A. kilo žodinis konfliktas dėl kito jų pažįstamo I.. Jis pažįsta tą I., tačiau nežino jo pavardės. I. kartu su jais nebuvo. Jie konfliktavo žodžiais. Konflikto metu R. sėdėjo ant suoliuko, o jie stovėjo priešais. Jis sėdėdamas matė, kad jo broliui R., vienas iš asmenų spyrė iš kojos. Kur pataikė nežino. Po to, kitas asmuo iš rankos kumščio sudavė R. į veidą, tiksliai į kokią pusę, pasakyti negali. Po suduotų smūgių nuo suolo brolis nenugriuvo, nerėkė, neverkė, nesakė, kad smūgiai būtų stiprūs ar jam būtų skaudėję, todėl jis negali pasakyti ar tie suduoti smūgiai buvo stiprūs ar ne. Po suduotų smūgių broliui R. kraujas iš niekur nebėgo. Po to, jis paklausė A. P., ar jis gali eiti. Jis paklausė, nes norėjo išeiti ir paskambinti policijai. Jam A. P. pasakė, kad jis gali eiti, o brolis tegul sėdi. Jis atsistojo ir nuėjo nuo jų. Nuo jų ėjo tolyn, nes norėjo paskambinti policijai. Paėjęs toliau nuo jų paskambino policijai ir pranešė apie tai ką matė. Kas vyko kai jis nuėjo nuo brolio R. G., nieko pasakyti negali, nes nieko nematė. Jis nematė kaip A. P. sudavė broliui R.. ir nematė kaip jie jį vijosi, todėl nieko apie tai daugiau papasakoti negali. Jis pats nenukentėjo, jam fizinis skausmas joks nebuvo sukeltas, nes jo niekas nemušė. Jo rimtis nebuvo sutrikdyta. Daugiau kas susiję su tiriamu įvykiu nieko pasakyti neturi. (b. l. 47-49, 51-54)

R. G. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 3.40 val., Pakruojo m., miesto parke jis buvo sumuštas pažįstamo A. P. su trimis draugais. Dėl ko sumušė, jis nežino. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė ir nesikreips. Sumuštas vietas skauda. Prašo nubausti minėtus asmenis įstatymų nustatyta tvarka. (b. l. 7-9).

2019 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Pakruojis, miesto parke. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta. (b. l. 14-15, 16-19)

2019 m. rugpjūčio 25 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas R. G. (jam sutikus). Apžiūros metu užfiksuota dešinėje pusėje ties akies voku matoma raudonos spalvos dėmė. Rausvos spalvos dėmė matoma ant dešiniojo skruosto. Rausvos spalvos dėmė einanti nuo nukentėjusiojo nosies link viršutinės lūpos. Vyriškio dešinysis skruostas ištinęs. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota. (b. l. 20-22, 23-24)

2019 m. rugpjūčio 25 d. vyriausiojo patrulio J. Š. tarnybiniu pranešimu dėl kūno sužalojimo, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. dirbo ekipaže „S5050“ kartu su kolege M. Z.. Apie 3.46 val. buvo gautas pranešimas, kad bare prie tilto per upę 4-5 vyrai muša pranešėjo brolį. Nuvykus į Pakruojo parką ten buvo rastas R. G. brolis R. G., kuris paaiškino, kad būnant Pakruojo parke jį pasikvietė iš matymo pažįstami keturi asmenys. Vieną iš jų atpažino kaip A. P., o kitų vardų ir pavardžių nežino ir negalėjo nurodyti. Priėję prie jo asmenys pradėjo žodžiu konfliktuoti. Dėl ko tiksliai, nurodyti negali. Žodinio konflikto metu jį pradėjo mušti į įvairias kūno vietas bei spardyti kojomis. Negalėjo nurodyti, kiek A. P. jam sudavė smūgių ir kur. R. G. paaiškino, kad kai kilo konfliktas jis kvietė policijos pagalbą ir pasišalino iš įvykio vietos. R. G. teigė, kad kai pradėjo jo brolį mušti, nematė, pats nenukentėjo. Aplinkui jokių asmenų nebuvo, niekas daugiau įvykio nematė, viešoji rimtis niekam sutrikdyta nebuvo. (b. l. 25-26)

Įtariamojo A. P. parodymais, kad kaltę jis pripažįsta visiškai. 2019 m. rugpjūčio 24 d. jis buvo Pakruojo miesto šventėje, vartojo alkoholį, buvo susitikęs su draugais. 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 3.40 val., jis ėjo parke ir pamatė, kad ant suoliuko sėdi R. ir R. G., kitų sėdėjusių jis nepažino. Priėjus tarp jo ir R. G. kilo konfliktas dėl bendro pažįstamo I.. To I.su juo nebuvo. Su kuo jis priėjo prie R. ir R. G. pasakyti negali, nes neprisimena. Tą vakarą vaikščiojo ne su vienu pažįstamu, todėl ir pasakyti su kuo būtent priėjo, negali. Priėjus ir įvykus žodiniam konfliktui jis vieną kartą iš kumščio sudavė R. G. į nosį. Kai jam sudavė, Rytis sėdėjo. Po suduoto smūgio jis nenugriuvo, pasiliko sėdėti. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kai sudavė R. G. į nosį, jo brolio R. G. nebebuvo, jis buvo nuėjęs. Po to, kai R. sudavė į nosį, R. atsistojo ir pabėgo, o jis pradėjo R. vytis. Ar jo pažįstami bėgo iš paskos, negali pasakyti, nes nesidairė. Jis pribėgo prie R. G. ir jį pargriovė ant žolės, pargriuvusiam galėjo suspirti taip kaip jis sako ne mažiau kaip penkis kartus į abiejų rankų dilbius, to neneigia ir neginčija. Jis nematė, kad kiti R. spirtų ar jį muštų. Po to pradėjo šaukti asmenys, kurie ardė sceną ir jis su pažįstamais nuėjo nuo R.. Jis įtarimą pripažįsta visiškai. Dėl to ką padarė labai gailisi. Atsiprašė R. už jam sukeltą fizinį skausmą, šis jam atleido. (b. l. 96-97, 103-104)

Kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą R. G..

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 111-116), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. P. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį A. P. siūlo nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu, ir per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam visą bausmės laikotarpį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 25-26), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. P. teistas, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui (b. l. 62-67, 68-72, 73-80, 81-83), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 59-61), Lietuvoje nedirba (b. l. 89), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 90), iš jo žodžių dirba užsienyje. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu, ir per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam visą bausmės laikotarpį. (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnio 1- 4 dalys, 6 dalies 1 ir 3 punktu bei 7 dalimi)

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis A. P. nusikalto neatlikęs 2018 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – nesumokėjęs likusios 32 MGL (1600 Eur) baudos bei 2018 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – nesumokėjęs 12 MGL (600 Eur) baudos (b. l. 87-88), todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis – baudomis ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu, ir per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam visą bausmės laikotarpį ir 44 MGL (2200 Eur) bauda (BK 65 straipsnio 2 dalis). Kadangi A. P. paskirtos baudos jau išieškomos priverstinai (išieškojimą vykdo antstolės V. Š. kontora (b. l. 87-88), todėl nebenustatytinas naujas terminas baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtų baudų vykdymas pakartotinai nebenukreiptinas antstoliui.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (paso) paėmimas (b. l. 107-109), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu, ir per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam visą bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu, ir per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam visą bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 32 MGL (1600 Eur) bauda bei 2018 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 MGL (600 Eur) bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu, ir per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam visą bausmės laikotarpį ir 44 (keturiasdešimt keturių) MGL (2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų) bauda.

Nenustatyti naujo termino paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nenukreipti nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai antstoliui.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (paso) paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Razumienė