Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2016-02-24 · Byla Nr. A2.11.-147-805/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-24
Bylos Nr.
A2.11.-147-805/2016
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00099-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pažeidėjas
V. K.
Kategorijos
  • 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.11-147-805/2016Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00099-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.12.1.1; 2.14.3. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 24 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nedirbančio, teisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. vasario 8 d, apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), V. K., padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 5 dalyje, nevykdė teisėtų Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. D. reikalavimų, bandė pasišalinti bei sulaikomas priešinosi. Tuo V. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau tekste – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

V. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad apie 12.30 val. Kaštonų gatve važiavo dviračiu važiuojamąja kelio dalimi, specialios liemenės užsidėjęs nebuvo. Pareigūnai jo nestabdė, jis priešpriešai pamatė atvažiuojant policijos pareigūnus ir pats sustojo, nes šie pristabdė automobilį. Pareigūnai pasakė, kad jis be liemenės. Jis vilkėjo raudoną darbinę striukę, per radiją buvo girdėjęs, kad nebūtinai dienos metu, jeigu esi raudonai apsirengęs, reikia vilkėti liemenę. Automobilyje buvo du pareigūnai, už vairo buvo pareigūnas vyras, kuris išlipo, o mergina liko automobilyje. Su pareigūnu kalbėjo gražiai, nepavartojo nei vieno keiksmažodžio. Pareigūnas liepė jam sėsti į tarnybinį automobilį, tačiau jis atsisakė, nes manė, kad nieko nepadarė, buvo blaivus. Jam lauke uždėjo antrankius, panaudojo elektrošoką. Jis nesipriešino, leido uždėti antrankius, atsisėdo į automobilį ir tada jį nuvežė į policijos komisariatą, pralaikė tris valandas, o paskui paleido. Mano, jog nepadarė pažeidimo, kad važiavo be liemenės. Kadangi jis nepaieškomas ir buvo blaivus, neturėjo teisės jo sodinti į automobilį. Nurodė, kad yra girdėjęs, kad dieną galima važiuoti ryškiai apsirengus, dienos metu atšvaitų nereikia, be to, jis važiavo kalnų dviračiu, prie jo nėra kur lempų pritvirtinti. V. K. gyvena vienas, turi sugyventinę, nedirba.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. D. parodė, kad dirba policijos komisariate. Pagal numatytą grafiką su patrule V. V. dirbo Veiverių miestelyje. Per pietus, apie 14 val., važiuodamas Kaštonų gatve pamatė priešais atvažiuojantį dviratininką. Dviratininkas nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, dviračio priekyje nedegė baltos spalvos, o gale raudonos spalvos žibintai. Pažeidėjo rūbas buvo raudonas, tačiau kelių eismo taisyklės reikalauja, kad būtina vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Pažeidėjas važiavo važiuojamąja kelio dalimi. Pažeidėjo striukė buvo raudoną, blanki, neaišku kada skalbta. Jie susistabdė dviratininką ir paklausė, kodėl nedėvi liemenės, kodėl nėra pritvirtintų šviečiančių žibintų ant dviračio, jis pasakė, kad žiūri televizorių ir klauso žinias, todėl įstatymus žino. Tada paprašė ateiti iki automobilio, kad galėtų supažindinti su kelių eismo taisyklėmis, tačiau dviratininkas pradėjo įžūliai kalbėti, atsikalbinėti. Pareigūnas pasakė ateiti iki automobilio, nes bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Dviratininkas prieiti prie tarnybinio automobilio protokolo surašymui taip pat atsisakė, o paklausus jo vardo ir pavardės, atsisakė tai pasakyti, klausdamas kam mums to reikia. Tada pažeidėjas bandė sėsti ant dviračio ir važiuoti, todėl R. D. jį sugriebė už kairės rankos. Paaiškino, kad V. K., atsisukdamas R. D. smogė dešine ranka, tačiau nepataikė. Po to pareigūnas parvertė jį ant žemės, norėdamas uždėti antrankius, tačiau V. K. pakišo po savimi rankas, priešinosi, neleido uždėti antrankių, išpurvino uniformas. Dėl šių aplinkybių V. V. panaudojo elektros impulsinį prietaisą, po ko pažeidėjas atlaisvino vieną ranką ir ant jos uždėjo antrankį. Pažeidėjas vis tiek priešinosi, buvo įspėtas, kad teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas užtraukia atsakomybę. tačiau jis ir toliau priešinosi, geruoju nevykdė pareigūnų reikalavimų. Nurodė, kad, jeigu V. K. būtų priėjęs prie automobilio, būtų tiesiog surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad važiavo pažeisdamas kelių eismo taisykles ir viskas tuo pasibaigę. Iš pradžių pažeidėjui neliepė sėsti į automobilį, prašė prieiti, kad dviratininką supažindintų su kelių eismo taisyklėmis.

Liudytoja apklausta policijos pareigūnė V. V. parodė, kad tą dieną dirbo nustatytu maršrutu Veiverių seniūnijoje. Pamatė atvažiuojantį dviratininką, kuris nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais. Kelių eismo taisyklės numato, kad, visai nesvarbu koks paros metas, važiuojant važiuojamąja kelio dalimi dviračiu privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę arba dviračio priekyje ir gale turi būti pritvirtinti šviečiantys žibintai. Važiuojant dviračių taku tokių reikalavimų nėra. Paaiškino, kad dviratininkui pasakius ką jis pažeidė, šis iš karto buvo priešiškai nusiteikęs. Jie paprašė prieiti prie automobilio, kad galėtų parodyti kelių eismo taisykles, kuriose parašyta kokie reikalavimai keliami, tačiau žmogus buvo labai priešiškai nusiteikęs, iš karto pasakė, kad niekur neis, kad jam nieko nereikia, kad jis viską žino. Jie prašė jo prisistatyti, tačiau jis nieko nesakė, sėdo ant dviračio ir pradėjo važiuoti. Tada pareigūnas R. D. sugriebė jį už rankos, liepė palaukti, pažeidėjas pasakė, kad jis niekur neis, pradėjo stumti, smogė pareigūnui. Tuo metu ji dviratį patraukė į kelkraštį, o kitas pareigūnas pavartojo kovinių imtynių veiksmus ir pargriovė pažeidėją ant žemės sulaikymui, nes asmuo neprisistatė, nevykdė jų reikalavimų, bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Paaiškino, kad sulaikant bandė uždėti antrankius pažeidėjui, tačiau jis priešinosi, todėl pasakė, kad, jeigu nevykdys teisėtų reikalavimų, bus panaudotas elektrošokas. Pavartojus elektrošoką, uždėjo antrankius ant vienos rankos, o kitą kartą panaudojo tik impulsinį prietaisą. Sulaikytą asmenį pristatė į komisariatą, buvo patikrintas blaivumas, jis buvo blaivus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Motyvuojamoji dalis

Nors V. K. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 79P-50793118-16, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo faktas (b.l.1-2), policijos pareigūnų R. D. ir V. V. tarnybiniais pranešimais bei jų parodymais teismo posėdžio metu (b.l.3-6, 16-18), pažyma apie V. K. baustumą, kuria nustatyta, kad V. K. per metus penkis kartus baustas administracine tvarka, baudų nėra sumokėjęs, visos nuobaudos yra galiojančios (b.l.8-11) bei kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Kelių eismo taisyklių 56 punkte nustatyta, kad dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Lietuvos Respublikos ATPK 264 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo (toliau – policijos veiklos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta policijos pareigūno pareiga gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta policijos pareigūno teisė, užtikrinant jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Bylos duomenimis (b.l.10) nustatyta, kad V. K. Alytaus AVPK Prienų rajono PK VPS būrio vyriausiojo patrulio R. D. 2016 m. vasario 8 d. buvo nubaustas 11 eurų bauda dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 5 dalyje (Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) padarymo. Bylos duomenimis nustačius, kad V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, darytina išvada, kad pareigūnai turėjo teisę pažeidėją sulaikyti, toks pareigūnų reikalavimas laikytinas teisėtu, o V. K. atsisakymas vykdyti juos laikytinas pažeidžiančiu teisės normas.

Iš byloje surinktų ir ištirtų duomenų viseto nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kad jie turi pagrindą apklabėti V. K. ar yra priešiškai nusiteikę pastarojo atžvilgiu, todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Priešingai, policijos pareigūnų parodymais, jeigu asmuo būtų elgęsis deramai šie būtų tiesiog supažindinę jį su kelių eismo taisyklių reikalavimais ir įspėję kaip reikia elgtis kelyje eismo dalyviui. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai teismo posėdžio metu, yra logiški ir nuoseklūs, jie neprieštarauja vienas kitam, atitinka detalėse, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. K., padaręs administracinį teisės pažeidimą, t.y. važiuojamąja kelio dalimi važiavęs dviračiu be ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, dviračio priekyje nedegant baltos spalvos, o gale raudonos spalvos žibintams) nepakluso teisėtiems policijos pareigūnams, einantiems viešosios tvarkos saugojimo pareigas, reikalavimams, jiems priešinosi, elgėsi nemandagiai ir įžūliai. V. K. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, teismas vertina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, V. K. parodymai neva jis nepadarė kelių eismo taisyklių pažeidimo, kas sąlygojo ir šio administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą nepagrįsti, nes bylos duomenimis V. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 5 dalį 2016-02-08 yra nubaustas 11 eurų bauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas teismo nustatytas aplinkybes. V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. K. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, socialinių išmokų negauna, turi penkias galiojančias administracines nuobaudas, tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą. Įvertinus visas šias aplinkybes, V. K. baustinas bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 286, 287 straipsniais,

nutaria:

V. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, skirti 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta RadzevičienėPapildoma informacija. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama banke užpildžius mokėjimo pavedimą, jame nurodant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188729019, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodą – 1001, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.