- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- ATP-396-485/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00903-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau - Institucija) viršininko A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimo K. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas K. N. surašytas dėl to, kad jis Kauno r., Ilgakiemyje, prie Pajiesio g. 5 vairavo automobilį VW LT 31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,94 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 129 str.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų. Teismo nutarimas motyvuotas tuo, kad tyrimas atliktas neišsamiai: prie bylos medžiagos jokie faktiniai duomenys, apart asmens blaivumo testo, nepridėti, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK KPS viršininkės D. G. pranešimas nepasirašytas, prie bylos medžiagos nepridėti policijos pareigūnų tarnybinių pranešimai dėl galimai padaryto pažeidimo, liudytojų apklausos protokolai ir kiti bylai reikšmingi įrodymai. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad pagal nurodytas protokole aplinkybes ir byloje surinktą medžiagą negalima spręsti dėl asmens baustinumo ir bylos nagrinėti teismo posėdyje negalima.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-02-19 nutarimą ir gražinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Skunde institucija nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai yra esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo byla, pats ištaisyti negali. Šiuo atveju Institucijos teigimu, protokolas surašytas vadovaujantis ATPK 260 str., jo turinys ir pildymo tvarka pažeista nebuvo, o teismo nurodyta aplinkybė, kad nepasirašytas pareigūnės tarnybinis pranešimas, negali būti pripažinta esmine klaida, kurios negalima buvo pataisyti bylos nagrinėjimo metu. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje yra duomenų apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurio medžiagą teismas gali išreikalauti ir remtis joje esančiais duomenimis.
Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
ATPK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra ne kartą nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamas kaltinimas konkrečiam asmeniui administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar kokių taisyklių kokie konkretūs reikalavimai buvo pažeisti (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 2341/2009 ir kt.). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė.
Šioje byloje nekyla klausimo, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Apylinkės teismas nutarime nurodo, kad byloje be blaivumo testo rodmenų nepateikti jokie kiti pažeidėjo kaltę patvirtinantys duomenys: policijos pareigūnų pranešimai, liudytojų apklausos protokolai ir kiti, dėl ko sprendė, kad toks neišsamus tyrimas užkerta kelią tolesnei teisenai, nes teismas šių trūkumų negali pašalinti pats.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad su tokia teismo motyvacija sutikti negalima, kadangi nustatyti trūkumai nėra esminiai, juos galima pašalinti ir teisme.
Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, K. N. nuo pat bylos tyrimo pradžios kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo pripažino, protokole nurodė, jog gailisi vairavęs girtas, apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino įvykio aplinkybes, pripažino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Jo kaltę vairavus automobilį neblaiviam patvirtina asmens blaivumo testo kopija, kurioje užfiksuota, kad K. N. nustatytas 2,91 prom. neblaivumas. Nors iš aptartų duomenų abejonių dėl K. N. kaltės padarius ATPK 129 str. pažeidimą nekyla, tačiau skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, jog šių duomenų nepakanka objektyviam ir išsamiam bylos ištyrimui ir teisingo sprendimo priėmimui. Nepaisant to, aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, jog šių trūkumų teismas negalėjo pašalinti nagrinėjant bylą teisme. Iš byloje esančio Kauno AVPK Kauno rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus Viršininkės D. G. rašto matyti, kad šiame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl K. N. inkriminuotos BK 178 str. 2 d. numatytos veikos, kurią jis įtariamas padaręs neblaivus. Būtent dėl vairavimo galimai vogtą automobilį esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones K. N. ir buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog D. G. informacinis raštas yra jos nepasirašytas, negali būti laikoma esmine klaida, neleidžiančia jame nurodytos informacijos laikyti teisinga. Aptartos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, jog atliekamame ikiteisminiame tyrime yra apklausti pareigūnai, surinkti kiti duomenys, kuriuos apylinkės teismas skundžiamame nutarime būtent įvardijo kaip nepateiktus šioje administracinėje byloje. Minėtame pareigūnės pranešime nurodyta, kurioje ikiteisminio tyrimo institucijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, nurodė ir jo numerį, todėl teismas turėjo pakankamai informacijos ir galimybę išreikalauti šio ikiteisminio tyrimo medžiagą, susipažinti su ja ir remtis joje esančiais įrodymus, sprendžiant K. N. kaltės klausimą. Taigi, teismas privalėjo laikytis teismų praktikoje taikomos taisyklės, kad tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas, rinkdamas įrodymus, būti aktyvus, tačiau to nepadarė.
Įvertinus aptartą, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą Institucijai dėl bylai reikšmingų įrodymų nepateikimo, nes administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas turėjo visas galimybes šiuos trūkumus pašalinti pats.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, teismo nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimą panaikinti ir K. N. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.