- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-859-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00037-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, suinteresuotam asmeniui antstolei I. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, nurodydamas, jog dėl antstolės kaltės nėra įvykdytas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas dėl 2000 Eur pareiškėjui priteisimo bei prašydamas panaikinti antstolės I. B. priimtą patvarkymą Nr. S-2506/1.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, nes pareiškėjas, pateikdamas skundą tiesiogiai teismui, nesilaikė įstatyme nustatytos skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. sausio 14 d. gautas pareiškėjo A. J. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. vasario 1 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti – patikslinti ir tinkamai suformuluoti atskirojo skundo reikalavimą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. sausio 26 d. gautas pareiškėjo A. J. skundas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, šalindamas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus, jų neištaisė – nesuformulavo prašymo apeliacinei instancijai (CPK 337 str.). Esant nurodytai situacijai, teismas sprendė, jog pareiškėjas teismo nustatytų trūkumų neištaisė bei grąžino pareiškėjui jo atskirąjį skundą nepašalinus teismo nurodytų trūkumų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Teisingumo ministerijos dokumentą Nr. (1.35.)7R-8883 ir priimti sprendimą, nurodant Teisingumo ministerijai vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir atlyginti jam priteistą 2000 Eur neturtinę žalą.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teisingumo ministerija, kaip atstovaujanti Valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti Valstybė, atsisako vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą bei 2015 m. spalio 9 d. prašymą atlyginti neturtinę žalą, įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas yra pasibaigęs, todėl prašo jo naudai priteisti delspinigius. Be to, Teisingumo ministerija turėtų skųsti antstolės I. B. patvarkymą Nr. S-2506//1.
2) Patikslintu skundu ištaisė teismo nurodytus trūkumus, nes antstolė I. B. yra nurodyta trečiuoju asmeniu, o atsakovu – Teisingumo ministerija.
3) Teismo nutartis, kuria grąžinamas skundas, yra visiškai nemotyvuota, teismas neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, nesivadovavo įrodymais ir grąžino ne tą skundą, kurį turėjo, todėl turėtų būti išreikalautas pataisytas skundas. Be to, tokiais veiksmais teismas trukdo pareiškėjui siekti teisėtų interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu ir grąžino apeliantui (pareiškėjui) A. J. jo pateiktą atskirąjį skundą.
Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Atskirajam skundui, kaip ir kitiems procesiniams dokumentams, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai. CPK 111 str. 2 d. nurodyta, kas turi būti kiekviename procesiniame dokumente, CPK 306 str. reglamentuoja, kas be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta apeliaciniame skunde, o vadovaujantis CPK 338 str., analogiški turinio reikalavimai keliami ir atskirajam skundui. Jeigu atskirasis skundas neatitinka įstatymu jam keliamų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 316 str., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmos instancijos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė apeliantui (pareiškėjui) A. J. terminą iki 2016 m. vasario 1 d. imtinai atskirojo skundo trūkumams pašalinti – patikslinti ir tinkamai suformuluoti atskirojo skundo reikalavimą. Pirmos instancijos teisme 2016 m. sausio 26 d. gautas A. J. skundas, kuriame pareiškėjas iš esmės pakartojo pradiniame skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi laikė, kad pareiškėjas, šalindamas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus, jų neištaisė – nesuformulavo prašymo apeliacinei instancijai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pirminiu ir patikslintu atskiruoju skundu, jais keliamais reikalavimais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pažymėtina, kad reikalavimai atskirojo skundo formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti CPK tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas skundas, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl tik esant tokiems atskirojo skundo trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad skundą padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas nustatė, kad apelianto pateiktuose skunduose tinkamai nesuformuluotas atskirojo skundo dalykas, kas iš esmės užkerta kelią teismui aiškintis reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikto patikslinto ir pirminio atskirojo skundo trūkumai, dėl tinkamai nesuformuluoto dalyko, yra esminiai, dėl ko tolesnis bylos nagrinėjimas negali vykti, todėl apeliantui nepašalinus minėtų trūkumų, teismas pagrįstai jam grąžino skundą. Nors apeliantas teigia, jog teismo nustatyti trūkumai buvo pašalinti, tačiau susipažinus su patikslinto atskirojo skundo turiniu, matyti, kad apeliantas, kaip reikalavo pirmosios instancijos teismas, nesuformulavo prašymo apeliacinei instancijai, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu. Pažymėtina, kad apeliantas visuose savo skunduose iš esmės kartoja pradiniame skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašydamas priimti sprendimą, įpareigojantį Teisingumo ministeriją vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir atlyginti jam priteistą 2000 Eur neturtinę žalą, nors iš skundų turinio galima numanyti, kad pagrindiniai jo reikalavimai yra susiję su antstolės I. B. veiksmų teisėtumo vertinimu. Nustačius konkrečius procesinio dokumento trūkumus, tik juos ištaisiusi šalis turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog procesinis dokumentas bus priimtas. Procesinis dokumentas gali būti priimtas ir pilnai neištaisius nustatytų trūkumų, jeigu teismas nustato, kad jie gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, tačiau šioje byloje buvo nustatyti esminiai atskirojo skundo trūkumai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog A. J. neįvykdė 2016 m. sausio 18 d. teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino apeliantui (pareiškėjui) jo pateiktą atskirąjį skundą, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (pareiškėjo) A. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.