Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-08-10 · Civilinė byla Nr. e2A-970-781/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-10
Bylos Nr.
e2A-970-781/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00418-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas
PRABOS
Atsakovas
Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-970-781/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00418-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PRABOS plus a.s. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės PRABOS plus a. s. ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė PRABOS plus a. s. (toliau – ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą 1-oje pirkimo objekto dalyje bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė konkursą, pirkimo Nr. 512957, kurio metu siekia įsigyti avalynės prekes. Pirkimas išskaidytas į keturias pirkimo objekto dalis.

3. Ieškovė pateikė pasiūlymą 1-ajai pirkimo objekto daliai – Batai lauko uniformos vasariniai, tačiau perkančioji organizacija 2021 m. kovo 16 d. pranešimu „Dėl pasiūlymo įvertinimo“ Nr. GRAVP-120-20 informavo, jog nusprendė atmesti ieškovės pasiūlymą 1-oje pirkimo objekto dalyje dėl neatitikimų pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.

4. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovė 2021 m. kovo 26 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą, tačiau perkančioji organizacija 2021 m. balandžio 6 d. pranešimu Nr. GRAVP-120-26 informavo ieškovę apie priimtą sprendimą atmesti pretenziją kaip nepagrįstą. Perkančiosios organizacijos vertinimu, ieškovės pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ (TS) 1.2 punkto reikalavimo, kad siūlomi batai turi būti sertifikuoti pagal LST EN ISO 20347:2012 arba jam lygiavertį standartą, bei pirkimo sąlygų 5.10.6 punkte nurodyto reikalavimo su pasiūlymu pateikti dokumentą, jog siūloma prekė yra sertifikuota pagal minėtą ar jam lygiavertį standartą.

5. Ieškovė nesutiko su perkančiosios organizacijos argumentais. Techninės specifikacijos 1.2 punktas numato, kad vasariniai lauko batai turi būti sertifikuoti pagal LST EN ISO 20347:2012 standartą arba jam lygiavertį ir atitikti šioje techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Tiekėjas 1-oje pirkimo objekto dalyje pasiūlė rudos spalvos vasarinius lauko batus, atitinkančius techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus. Nors sertifikuojant jos 1-oje pirkimo objekto daliai siūlomus vasarinius lauko batus dalis bandymų buvo atlikta su juodos odos spalvos batais, tai neturi reikšmės sertifikato, išduoto ieškovės siūlomai avalynei, galiojimui, nes avalynės odos rodiklių reikšmės nepriklauso nuo avalynės odos spalvos. Jei avalynės rudos ir juodos spalvos oda skirtųsi tam tikromis savybės ir nebūtų identiška, bandymus rudos odos spalvos avalynės sertifikatui gauti atlikusi įstaiga nebūtų pasirinkusi bandymus atlikti su juodos odos spalvos avalyne. Be to, sertifikavimą ir laboratorinius bandymus atlikusį Institut pro testov?n? a certifikaci, a. s. (toliau – institutas), patvirtino, jog tai, kokios spalvos prekė buvo naudojama atliekant laboratorinius bandymus prekės rodiklių reikšmėms gauti, neturi įtakos prekės, kaip tokios, rodiklių reikšmėms; konkrečios prekės rodiklių reikšmės nepriklauso nuo prekės spalvos.

Šalies argumentai

6. Ieškovės nuomone, nors dokumente D5 (Nr. 412602241/1) nurodyta, kad laboratoriniai bandymai buvo atlikti su juodos spalvos avalyne, tai nereiškia, kad toks dokumentas negali būti naudojamas kitos tokio paties avalynės modelio spalvos, pvz., rudos spalvos, batų sertifikavimui.

7. Ieškovės teigimu, techninėje specifikacijoje nereikalaujama, kad tiekėjai 1-ajai pirkimo objekto daliai siūlytų rudos spalvos batus su rudos spalvos padais – nėra reikalavimo, kad „visas batas“ būtų rudos spalvos. Tą patvirtina ir perkančiosios organizacijos parengtame techninės specifikacijos priede pateiktas bato modelio eskizas. Taigi, bato padui nėra taikomas rudos spalvos reikalavimas.

8. Perkančioji organizacija, suinteresuotam tiekėjui prašant, aiškindama pirkimo sąlygas, 2021 m. balandžio 14 d. pateikė paaiškinimą Nr. 423-1, kuriame nurodė, kad: „Techninės specifikacijos 1.4 punkte nurodyta: „LU batai rudi (spalva pagal RAL spalvų katalogą 8014 arba artima)...“, ši nuostata galioja visoms bato dalims, t. y. ir apsauginėms guminėms detalėms (juostai)“). Darytina išvada, kad TS 1.3 punktas nereikalauja, kad tiekėjai 1-ajai pirkimo objekto daliai siūlytų rudos spalvos batus su rudos spalvos padais.

Šalies argumentai

9. Ieškovė teigė, kad nors papildomi parametrai apie siūlomos avalynės odos ir pado parametrus, nustatyti protokole Nr. 412603166-01, tai neturi įtakos prekės sertifikavimui. Prekės bandymų atlikimo metu šie papildomi parametrai yra tikrinami ir nustatytos jų reikšmės patvirtinamos akredituotų laboratorijų. Nėra pagrindo sutikti su perkančiosios organizacijos teigimu, jog bandymų protokole Nr. 412603166-01 esančiais duomenimis negalima vadovautis. Bandymų protokole Nr. 412603166-01 nurodyta, kad atliekant bandymus buvo vadovautasi EN ISO 2589:2016 standartu, kaip to ir buvo reikalaujama techninėje specifikacijoje. Tuo tarpu, avalynės odos storio, pado kietumo parametrai neturi įtakos avalynės sertifikavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

11. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė netinkamai laikėsi pirkimo sąlygų reikalavimų. Konkurso sąlygos aiškiai patvirtina atsakovės siekį įsigyti būtent rudos spalvos vasarinius lauko batus. Toks perkančiosios organizacijos siekis kartu lemia ir tai, kad tiekėjai, siekdami dalyvauti analizuojamame pirkime tuo pačiu turėjo siūlyti rudos spalvos vasarinius lauko batus, o taip pat siūlomų prekių atitikimą avalynės prekių techninės specifikacijos reikalavimams įrodančius dokumentus bei sertifikavimo arba kitos oficialios, teikiančios sertifikavimo paslaugas, įstaigos išduotą dokumentą, įrodantį, kad siūloma prekė yra sertifikuota pagal LST EN ISO 20347:2012 arba jam lygiavertį standartą. Tačiau teismas įvertinęs ieškovės teiktus dokumentus nustatė, kad laboratoriniai bandymai rodiklių reikšmėms gauti buvo atlikti su juodos spalvos odos batais.

12. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad bato spalva neturi įtakos atitinkamų rodiklių patvirtinimui. Pagal pirkimo sąlygas atitinkamus reikalavimus turi atitikti būtent siūloma prekė, t. y. vasariniai lauko batai – tai rudi (spalva pagal RAL spalvų katalogą 0504020 arba artima), odiniai suvarstomi batai su pailgintu aulu, pamušalu, profiliuotu/gruoblėtu padu su kulnu, bei guminiu apsauginiu. Tuo tarpu, ieškovė neįrodė, kad avalynės rodiklių reikšmės nepriklauso nuo avalynės spalvos.

13. Teismo vertinimu, ieškovės teikti įrodymai jau po pasiūlymo teikimo termino pabaigos (2021 m. kovo 22 d., 2021 m. kovo 23 d.) nėra pakankami konstatuoti, kad aptariamu atveju rudos spalvos batai, kuriuos ir siekė įsigyti atsakovė, atitiktų lygiai tuos pačius techninius reikalavimus, kaip ir juodos spalvos batai. Kitų įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, ieškovė į bylą nepateikė. Taigi teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad buvo sertifikuota ne konkursui siūloma ir ne tos spalvos avalynė.

14. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, jog siekiamų įsigyti batų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams būtų galima patvirtinti jau po sutarties sudarymo yra nepagrįsti. Ginčo konkurso sąlygą įtvirtinus būtent techninėje specifikacijoje, tiekėjų siūlomų prekių savybės, parametrai turi atitikti perkančiųjų organizacijų iškeltus reikalavimus galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, o ne tik viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu.

15. Teismas pritarė atsakovei, kad remiantis bandymų protokolo Nr. 412603166-01 duomenimis, negali būti patvirtinta siūlomos prekės atitiktis pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams viršaus odos, liežuvėlio, viršutinės aulo dalies ir kulno linkio odos storiui ir pado kietumui. Techninės specifikacijos 3 dalyje reikalavimai pagrindinėms medžiagoms (techninės charakteristikos) buvo nustatyti siūlomai prekei – vasariniams lauko batams, tarp jų reikalavimai viršaus odai (storis, vandens garų prasiskverbimas), reikalavimai liežuvio, viršutinės aulo detalės ir kulno linkio odai (storis), tačiau akredituotos laboratorijos bandymų protokole Nr. 412602241/1 nurodyta – mėginys Taktiniai ilgaauliai batai, taip pat neįrodyta, kaip minėtas bandymų protokolas susiejamas su bandymo ir sertifikavimo instituto įvertinimo ataskaita.

16. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, esą pirkimo dokumentai yra neaiškūs, o jų neaiškumo pasekmės tenka perkančiajai organizacijai, nes teikdama pasiūlymą ieškovė nurodė, kad sutinka su pirkimo sąlygomis bei atitinkamų paklausimų dėl sąlygų neaiškumo neteikė. Tuo tarpu ieškovė aplinkybę dėl sąlygų neaiškumo iškelia tik tada, kai jos atžvilgiu yra priimtas jai nenaudingas sprendimas.

17. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad bato eskize pado spalva buvo nurodyta šiek tiek tamsesnė, neleidžia daryti išvados, jog ieškovė galėjo siūlyti rudus batus su juodu padu, nes remiantis pirkimo sąlygų gramatine konstrukcija matyti, kad spalva taikytina visam batui, tarp jų ir padui, o pirkimo sąlygose atskirų (kitokių) reikalavimų bato padui dėl spalvos nebuvo nustatyta.

18. Teismas sprendė, kad kiti šalių nurodyti argumentai (pvz.: kaip kituose pirkimuose taikomi atitinkami reikalavimai ir pan.) neturi esminės įtakos teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Apeliaciniame skunde ieškovė PRABOS plus a.s. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Nei atsakovė, nei teismas neturi pakankamai kompetencijos nustatyti, ar sertifikavimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir tai net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes rudos spalvos avalynei išduotas sertifikatas yra galiojantis ir nenuginčytas. Sertifikavimą atlikęs institutas yra įregistruotas Europos Komisijos tvarkomame sąraše, vykdo savo veiklą remdamasis Europos Sąjungos reglamentais, kurie yra visuotinai taikomi, jų tekstas privalomas visas ir jie yra tiesiogiai taikomi visose Europos Sąjungos šalyse. Taigi, institutas ir jį prižiūrinčios institucijos užtikrina vidinių dokumentų teisingumą atliekant sertifikavimo procedūras.

19.2. Ieškovė pasiūlė būtent rudos spalvos vasarinius lauko batus bei kartu su pasiūlymu pateikė dokumentą, įrodantį, kad siūloma prekė yra sertifikuota pagal LST EN ISO 20347:2012 arba jam lygiavertį standartą. Tuo tarpu aplinkybė, kad sertifikavimo metu dalis laboratorinių bandymų buvo atlikta su kitos spalvos medžiagomis, nepaneigia, jog rudos spalvos avalynė yra tinkamai sertifikuota. Priešingu atveju būtų galima daryti išvadą, kad sertifikavimą atlikęs institutas nepagrįstai išdavė sertifikatą ir šis iš tiesų yra negaliojantis.

19.3. Rudos spalvos odos rodiklių reikšmės yra tokios pačios, kaip dokumente D5 (Nr. 412602241/1) nurodytos juodos odos spalvos avalynės rodiklių reikšmės. Bandymai buvo atlikti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o ne perkančiosios organizacijos pageidavimais. Be to, jie buvo atlikti ne su kitos spalvos batais, o tik su kitos spalvos oda (medžiaga). Sertifikate nurodyta, jog detalūs produkto aprašymai, bandymų ir vertinimo rezultatai pateikiami bandymų protokole Nr. 723302065/2020, kuris yra neatskiriama sertifikato dalis. Siūlomų rudos spalvos vasarinių lauko batų fotografija pateikiama bandymų protokole Nr. 723302065/2020. Iš pateiktų dokumentų aprašymų ir fotografijos yra aišku, kad sertifikuota būtent rudos spalvos avalynė. Tai, kokios spalvos avalynė buvo sertifikuojama (rudos) buvo aišku iš minėtame bandymų protokole Nr. 723302065/2020 pateiktos fotofiksacijos. Taigi, buvo siūloma ir sertifikuota būtent rudos spalvos avalynė.

19.4. Išsiskyrė sertifikavimą atlikusio instituto bei Vokietijos bandymų ir tyrimų instituto nuomonės dėl avalynės, kuri yra sertifikuojama. Tai reiškia, kad nėra vienareikšmių įrodymų, jog išduotas sertifikatas ar sertifikavimo metu atlikti bandymai yra netinkami. Tokių įrodymų neturėjo ir perkančioji organizacija. Taigi, sprendimas atmesti pasiūlymą buvo paremtas atsakovės abejone atliktų bandymų tinkamumu.

19.5. Ieškovė, pateikusi oficialios, nešališkos institucijos sertifikatą, tinkamai ir pakankamai įrodė, kad jos siūloma prekė atitinka keliamus reikalavimus viešojo pirkimo reikalavimų kontekste. Kadangi jokie savarankiški, išsamūs ir detalūs papildomi reikalavimai pačiai sertifikavimo procedūrai pirkimo dokumentuose nebuvo keliami, jie negalėjo būti ieškovės nuspėti ir apskritai išeina iš ieškovės kompetencijų / galimybių ribų.

19.6. Reikalavimai viršaus odos, liežuvėlio, viršutinės aulo dalies ir kulno linkio odos storiui ir pado kietumui buvo specifiniai, nepatenkantys į sertifikavimo procedūros rėmus – jie neturi įtakos avalynės sertifikavimui ir todėl tokio pobūdžio bandymai sertifikavimo procedūroje nėra vykdomi.

19.7. Techninėje specifikacijoje nėra tiesiogiai įvardijama, kad bato padas turi būti rudos spalvos. Be to, to paties pirkimo 3 dalyje nurodoma, kad batas turi būti juodas, tačiau juodos spalvos reikalavimas pakartotas ir padui. Šiuo atveju, pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos iš potencialių rinkos dalyvių pozicijų, o tai tuo pačiu reiškia, kad turi būti įvertinta, kaip įprastai sąvoka „rudos spalvos batas” yra suprantama, koks yra rinkos standartas. Duomenų paieškos sistemoje Google įvedus sąvoką brown shoes (liet. rudi batai) pirmiausia taikomas bato odai, bato odos paviršiaus spalvai nustatyti – nepaisant to, kad bato padas juodas, batas vis tiek laikomas rudos spalvos.

19.8. Techninės specifikacijos priede pateiktas bato modelio eskizas, iš kurio matyti, kad bato pado spalva pavaizduota gerokai tamsesnė, jo apatinė dalis pavaizduota beveik juodos spalvos. Tai reiškia, kad visas batas neturi būti lygiai tokios pat spalvos. Sistemiškai vertindama visas pirkimo dokumentų sąlygas, atsižvelgdama į panašaus pobūdžio pirkimų sąlygas, rinkos standartą ir įprastą praktiką, ieškovė pagrįstai pasiūlė rudos spalvos batus su juodais padais ir tokiu būdu jos pasiūlymas visiškai atitiko pirkimo sąlygas bei jomis siekiamus tikslus.

19.9. Institutas atsisakė pateikti rašytinę nuomonę apie išduotą sertifikatą, tačiau susipažinęs su teismo sprendimu pateikė raštą, kuriuo išsakė savo oficialią poziciją ginčo klausimu. Taip pat siekdama paneigti sprendime teismo nurodytus argumentus ieškovė papildomai kreipėsi į Italijos avalynės testavimo ir bandymų centrą Ricotest dėl nuomonės apie techninės specifikacijos reikalavimų spalvai reikšmės pateikimo, kuris aiškiai nurodė, kad sąlygą vertina kaip reikalavimą bato viršutinei daliai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga priimti ir įvertinti instituto rašte pateiktą poziciją bei Italijos avalynės testavimo ir bandymų centro Ricotest nuomonę ginčo klausimu. Šie įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes yra teikiami dar nesant bylai perduotai apeliacinės instancijos teismui. Be to, nereikia skirti papildomo laiko bylos šalis susipažinti su minėtais dokumentais, nes jie gali dėl dokumentų pasisakyti atsiliepimuose į apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

20. Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

20.1. Ieškovė pagrįsdama tai, kad konkursui siūlė pagal konkurso dokumentus sertifikuotą prekę, kaip įrodymą pateikė sertifikatą Nr. 20 0523 T/NB/a, kuriame nurodyta, jog sertifikatas išduotas remiantis bandymų protokolu Nr. 723302065/2020. Šiame bandymų protokole papildomai nurodyta, jog tam tikrus rezultatus patvirtina kiti dokumentai, vienas jų – D5. Taip pat šio bandymų protokolo 5 punkte pateiktoje VIII lentelėje nurodyta, kad D5 dokumentas tai yra bandymų protokolas Nr. 412602241/1. Tačiau, įvertinus bandymų protokolą Nr. 412602241/1 matyti, kaip ir nurodo pats bandymų protokolas, kad jame fiksuoti bandymų rezultatai sertifikuojant batus gauti vadovaujantis 2016 m. birželio 15 d. gautais bandymų rezultatais, atlikus bandymus su juodos spalvos taktiniais ilgaauliais batais. Taigi, ieškovės argumentai, kad jos siūloma prekė yra sertifikuota yra atmestini, nes turinčių pagrįsti dokumentų turinio, dalis bandymų siūlomai prekei net nebuvo atlikta, nes bandymų rezultatai, kuriais buvo vadovautasi sertifikuojant prekę, buvo gauti atliekant bandymus su kitos rūšies ir kitos spalvos odos avalyne, kas reiškia, kad ieškovė neišpildė konkurso dokumentų 5.10.5-5.10.6 punkto reikalavimų – pateikti įrodymus, kad siūloma prekė yra sertifikuota, kaip to reikalauja pirkimo dokumentai. Įrodymų paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas nebuvo pateikta kartu su pasiūlymu, taip pat pirmosios instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė minėtą ieškovės pasiūlymo neatitikimą, o ieškinį tuo pagrindu atmetė.

20.2. Reikalavimai batų viršaus odai, liežuvėlio, viršutinės aulo dalies ir kulno linkio odos storiui, pado kietumui yra svarbūs parametrai įtakojantys kitus rodiklius, nes nuo odos storio priklauso atsparumas lankstymui, plyšimo jėga ir t.t. Be to, pasiūlymas buvo atmestas ir dėl to, kad iš pateiktų dokumentų buvo neaišku iš kokio storio odos buvo pagamintas testuojamas batas. Šiuo atveju nėra kvestionuojami laboratorinio bandymo protokolo rezultatai, bet jie niekaip nesusiję su ta sertifikuota preke, kurią pirkime pasiūlė ieškovė.

20.3. Ieškovė negalėjo remtis įprastai rinkoje naudojamomis sąvokomis, nes pirkimo objektu buvo specifinė prekė – batai skirti avėti visų ginkluotųjų pajėgų rūšių kariams kaip tarnybinė ir kovinė avalynė. Tokiu atveju, absoliuti dauguma Google paieškos sistemoje pateikiamų rezultatų sudaro panašaus modelio, kaip yra atsakovės konkurso dokumentuose pateiktame eskize, rudos spalvos batai, kurių ir padas yra rudas. Taigi, pagal konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus, jokių išimčių pado spalvai nebuvo padaryta, todėl rudos spalvos reikalavimas turėjo būti taikomas visam batui, o ne kažkurioms atskiroms jo dalims.

20.4. Nors to paties pirkimo 3 dalyje nurodyta, kad batas turi būti juodas ir tokios spalvos reikalavimas pakartotas padui, dėl įsigyjamų objektų skirtingumo, nepagrįsta remtis technine specifikacija kitame pirkime aiškinant šio pirkimo reikalavimus objektui. Be to, pirkimo 3 dalyje yra perkami koncertiniai pusbačiai, kurių pirkimo techninėje specifikacijoje reikalavimai viršaus odos spalvai yra kitokie negu padui.

20.5. Eskizas nėra skirtas perkamų prekių spalvai nustatyti, todėl tai, kad jame bato padas pavaizduotas šiek tiek tamsesnis nesudaro pagrindo spręsti, kad jis gali būti juodas.

20.6. Nėra teisinio pagrindo prie bylos prijungti ieškovės pateiktus naujus įrodymus (Bandymų ir sertifikavimo instituto 2021 m. birželio 10 d. pranešimo bei Italijos bandymų ir tyrimų centro rašto kopijas), nes šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, jie neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes niekaip neliečia, negali pakeisti ar pagrįsti jau byloje esančių tiekėjo pasiūlymo ir dokumentų, kuriais tiekėjas grindė savo pasiūlymo atitikimą konkurso reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

22. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde prašo priimti ir prijungti prie bylos naujus, jos nuomone, reikšmingas aplinkybes patvirtinančius, įrodymus – 2021 m. birželio 10 d. instituto ir 2021 m. birželio 14 d. Italijos avalynės testavimo ir bandymų centro Ricotest raštus. Ji nurodo, kad šių įrodymų neturėjo galimybės pateikti anksčiau, nes institutas atsisakė pateikti paaiškinimus manydamas, jog jo išduotas sertifikatas pakankamai patvirtina avalynės kokybę, o į Ricotest kreiptis poreikis kilo vėliau, siekiant pagrįsti byloje įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovės nuomone, šie įrodymai neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, nes nepakeičia bei nepagrindžia tiekėjo (ieškovės) atitikimo konkurso sąlygų reikalavimams.

23. Sprendžiant dėl apeliantės prašymo, aktualu tai, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ribotos apeliacijos modelį (CPK 320 straipsnis.). Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija nėra pakartotinis ginčo ir tų pačių aplinkybių nagrinėjimas. Apeliacijai, kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmui (lot. revisio prioris instantiae), būdingos kitokios, specifinės proceso taisyklės, taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas ir gali būti įgyvendinamas tik esant tam tikroms sąlygoms (CPK 314 straipsnis).

24. Įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

25. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Todėl CPK 314 straipsnis įtvirtina nurodytus ribojimus naujų įrodymų pateikimui po pirmosios instancijos teisimo sprendimo priėmimo, nustato draudimą remtis naujais įrodymais, jei jie galėjo būti pateikti anksčiau.

26. Konkrečiu atveju, nekyla abejonių, kad su apeliaciniu skundu teikiami raštai / paaiškinimai objektyviai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, įrodymų teikimas į bylą nėra savitikslis veiksmas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Tuo tarpu byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl sertifikavimo paslaugų kokybės, todėl sutiktina su atsakovės argumentu, kad pateikti įrodymai nepagrindžia tiekėjo atitikimo konkurso sąlygų reikalavimams. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad papildomi įrodymai nepriimami ir kaip pavėluotai pateikti, ir kaip savo turiniu nesusiję su ginčo dalyku.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad perkančioji organizacija 2021 m. spalio 1 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (toliau – CVP) paskelbė pirkimą „Avalynės prekės“ atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. 512957). Pirkimas išskaidytas į keturias pirkimo objekto dalis: 1 – Batai lauko uniformos vasariniai; 2 – Batai auliniai (SP GSK); 3 – Koncertiniai pusbačiai; 4 – Koncertiniai bateliai.

28. Apeliantė (ieškovė) 2021 m. sausio 11 d. pateikė pasiūlymą 1 pirkimo objekto dalyje, tačiau perkančiosios organizacijos avalynės prekių viešųjų pirkimų komisija 2021 m. kovo 16 d. pranešimu dėl pasiūlymo įvertinimo Nr. GRAVP-120-20, pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų – techninės specifikacijos 1.2 punkto reikalavimo, kad būtent siūlomi batai (visas batas) turi būti sertifikuoti pagal LST EN ISO 20347:2012 arba jam lygiavertį standartą, bei konkurso sąlygų 5.10.6 punkte nurodyto reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti dokumentą, kad siūloma prekė yra sertifikuota pagal minėtą ar jam lygiavertį standartą.

29. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu apeliantė 2021 m. kovo 26 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą.

30. Perkančioji organizacija 2021 m. balandžio 6 d. pranešimu Nr. GRAVP-120-26 informavo tiekėją apie priimtą sprendimą atmesti pretenziją kaip nepagrįstą.

31. Apeliantė nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jos pasiūlymą 1 pirkimo objekto dalyje, prašė atsakovės sprendimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

32. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, todėl apeliantė prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Dėl perkančiosios organizacijos avalynės prekių viešųjų pirkimų komisijos 2021 m. kovo 16 d. sprendimo (ne)teisėtumo

33. Apeliantė nesutinka su perkančiosios organizacijos sprendimu, kuriuo dėl neatitikimo konkurso sąlygų 5.10.6 punkto reikalavimui, kad sertifikuota turi būti būtent konkursui siūloma (rudos spalvos) avalynė, buvo atmestas tiekėjo pasiūlymas 1 pirkimo objekto dalyje. Apeliantė teigia, kad atsakovė ir pirmosios instancijos teismas kvestionuoja akredituotos įstaigos atliktą sertifikavimo procedūrą ir išduotą sertifikatą laiko netinkamu bei negaliojančiu.

34. Viena vertus, pirkimo sąlygų 5.10 punkte numatyta, kad tiekėjo pasiūlyme turi būti užpildyta pasiūlymo forma; siūlomų prekių atitikimą avalynės prekių techninės specifikacijos (1 priedas) reikalavimams įrodantys dokumentai; (taikoma 1 pirkimo daliai) sertifikavimo arba kitos oficialios, teikiančios sertifikavimo paslaugas, įstaigos išduotas dokumentas, įrodantis, kad siūloma prekė yra sertifikuota pagal LST EN ISO 20347:2012 arba jam lygiavertį standartą. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad tiekėjas turėjo pateikti siūlomų avalynės prekių sertifikavimą patvirtinančius dokumentus ir juos perkančiajai organizacijai teikė. Taip pat byloje nėra ginčo dėl pateikto sertifikato ar jo bandymų protokolo duomenų tikslumo – tiek iš perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti apeliantės pasiūlymą, tiek iš kitų atsakovės procesinių dokumentų matyti, kad ji neabejoja pateiktais duomenimis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nepasisako dėl sertifikavimo paslaugų kokybės ir bandymuose pateiktų duomenų tikslumo.

35. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, kad atsakovės nuomone, apeliantė neįrodė, jog 1-oje pirkimo objekto dalyje siūlė rudos spalvos avalynę (įskaitant avalynės padą) bei būtent su tokia avalyne atliko visus bandymus (kaip to reikalauja pirkimo dokumentai). Tuo tarpu apeliantė teigia, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė jos pasiūlymą, nes pirkimo dokumentuose nėra aiškiai numatytų reikalavimų avalynės pado spalvai ir ji galėjo atlikti bandymus su juodos spalvos odos pavyzdžiais.

36. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirkimo sąlygas matyti, kad jų priedo, t.y. techninės specifikacijos 1.1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad lauko batai (toliau – LU) – skirti avėti visų ginkluotųjų pajėgų rūšių kariams kaip tarnybinė ir kovinė avalynė. LU turi būti sertifikuoti pagal LST EN ISO 20347:2012/ ISO 20347:2012 standartą arba jam lygiavertį ir atitikti šioje techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus (techninės specifikacijos 1.2 punktas). Gamintojas privalo užtikrinti, kad batai būtų gaminami laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų, kad gaminyje nebūtų kenksmingų žmogaus sveikatai medžiagų (naudojamoje odoje nebus toksinių/mutageninių medžiagų, tokių kaip PCP, AZO dažiklių ir šešiavalenčio chromo) (techninės specifikacijos 1.3 punktas). Taip pat, remiantis techninės specifikacijos 1.4 punktu, LU batai – tai rudi (spalva pagal RAL spalvų katalogą 8014 arba artima) iš odos, tekstilės su pailgintu aulu, pamušalu, profiliuotu/gruoblėtu padu su kulnu, bei guminiu apsauginiu apvadu. Bato modelio eskizas (paveiksliukas) pateiktas techninės specifikacijos priede. Tai reiškia, kad priešingai nei teigia apeliantė, iš techninės specifikacijos matyti, jog siūloma avalynė turi būti rudos spalvos, neišskiriant jokių atskirų jos dalių, kurioms šis spalvos reikalavimas nebūtų taikomas.

37. Apeliantė nurodo, kad rinkoje įprastai apibrėžimas „rudi batai“ pirmiausia suprantamas ir taikomas bato odai, jo paviršiaus spalvai nustatyti, kai tuo tarpu rudos spalvos batai juodu padu taip pat laikomi rudais batais. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis įprastu rinkos apibrėžimu, ar Google paieškos sistemoje randamais pavyzdžiais, nes kaip jau minėta, pirkimo objektas yra specifinė avalynė – kariniai uniformos lauko batai, skirti avėti ginkluotųjų pajėgų kariams, kuriems keliami aukšti kokybės standartai, įskaitant ir jų spalvą.

38. Aplinkybės, kad siūlomos avalynės padas konkrečiu atveju gali būti juodos spalvos nepatvirtina ir pirkimo 3 dalies sąlygos, nes 3 pirkimo dalis yra skirta koncertiniams pusbačiams įsigyti ir nėra niekaip susijusi su lauko uniforminiais batais. Tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, nustatant bato spalvą vadovautis eskizu taip pat nėra visiškai jokios logikos, nes eskizas skirtas bato modeliui nustatyti, yra juodai baltas, todėl negali patvirtinti nei, kad padas turėtų būti juodas, nei kad rudas.

39. Taigi, įvertinęs šalių argumentus ir pirkimo sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo sąlygos yra aiškios bei patvirtina perkančiosios organizacijos siekį įsigyti būtent rudos spalvos vasarinius uniforminius batus, kurių padas taip pat būtų rudos spalvos. Tuo tarpu, tiekėjas, siekdamas dalyvauti pirkime turėjo siūlyti būtent rudos spalvos vasarinius lauko batus ir pateikti prekių atitikimą avalynės prekių techninės specifikacijos (1 priedas) reikalavimams įrodančius dokumentus (5.10.5 punktas) bei (taikoma 1 pirkimo daliai) sertifikavimo arba kitos oficialios, teikiančios sertifikavimo paslaugas, įstaigos išduotą dokumentą, įrodantį, kad siūloma prekė yra sertifikuota pagal LST EN ISO 20347:2012 arba jam lygiavertį standartą.

40. Kaip minėta reikalavimas, kad LU batai turi būti sertifikuoti pagal LST EN ISO 20347:2012 standartą arba jam lygiavertį ir atitikti šioje techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus yra įtvirtinti pirkimo sąlygų 5.10.6 ir techninės specifikacijos 1.2 punktuose. Šiuo atveju, apeliantė 2021 m. sausio 11 d. teikdama pasiūlymą dėl dalyvavimo avalynės prekių pirkimo 1 dalyje, pateikė ir bandymų protokolus ITC_065; ITC_166-01; sertifikatą bei techninį aprašymą. Sertifikate Nr. 20 0523 T/NB/a nurodyta, kad sertifikatas išduotas remiantis bandymų protokolu Nr. 723302065/2020. Šiame bandymų protokole papildomai nurodyta, jog tam tikrus rezultatus patvirtina kiti dokumentai, tame tarpe ir D5. Taip pat bandymų protokolo 5 punkto VIII lentelėje nurodyta, kad D5 dokumentas yra bandymų protokolas Nr. 412602241/1. Nors iš Testavimo ir sertifikavimo instituto akredituotos laboratorijos bandymų protokolo Nr. 412602241/1 interpretacijos matyti, kad testuota avalynė, pagal bandymų parametrus atitinka konkurso dokumentacijos specifikacijas, taikomas VZ90516 – tarnybinės ir taktinės avalynės teikimas Prahos miesto policijos komisariatų reikmėms (MPPH 59603/2016), reikalavimai nustatyti remiantis ČSN EN ISO 20347 CI, E, WR, WRU, FO, SRC ir pagrindiniai sveikatai nekenksmingų medžiagų, tiesiogiai sąveikaujančių su oda parametrais, tačiau nustatyta, kad produkto mėginiai buvo taktiniai ilgaauliai batai, mėginys S 10428, o ne vasarinių lauko uniformos batų. Be to, iš Instituto akredituotos laboratorijos 2020 m. gruodžio 8 d. bandymų protokolo ref. Nr. 412603166-01 nustatyta, kad apeliantės institutui pateikti vasarinių lauko uniformos batų (S20002) pavyzdžiai yra: odos medžiaga VATUR-M GTX juoda oda; odos medžiaga Ikar – L juoda oda; padas -PU/Guma comander juodas padas. Taigi, nors vertinime nurodyta, kad išbandytos medžiagos išmatuotais parametrais atitinka papildomus specialius reikalavimus išbandytai avalynei, tačiau darytina išvada, kad tam tikri bandymų rezultatai buvo gauti atlikus bandymus su juodos spalvos taktiniais batais. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad laboratoriniai bandymai rodiklių reikšmėms gauti buvo atlikti nesilaikant pirkimo sąlygų reikalavimų – su juodos spalvos oda.

41. Sutikina, kad ES tipo tyrimo sertifikatas Nr. 20 0523 T/NB/a patvirtina, jog nurodyta asmeninės apsaugos įranga (PPE) atitinka pagrindinius sveikatos ir saugos reikalavimus, išdėstytus Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2016/425, detaliai nustatytus suderintuosiuose techniniuose standartuose: ČSN EN ISO 20347:2012 (EN ISO 20347:2012), tačiau konkrečiu tiek Testavimo ir sertifikavimo instituto akredituotos laboratorijos bandymų protokole Nr. 412602241/1, tiek 2020 m. gruodžio 8 d. bandymų protokole ref. Nr. 412603166-01 nurodyta, jog bandymų pavyzdžiai surinkti ir pristatyti į laboratoriją apeliantės, todėl už jų bei jų paėmimo kokybę institutas neatsako. Taigi, konkrečiu atveju apeliantė pati pasirinko atlikti bandymus su juodos spalvos oda ir todėl bandymai buvo atlikti nesivadovaujant pirkimo sąlygomis – ne su rudos spalvos oda, kurios avalynę siūloma perkančiajai organizacijai įsigyti.

42. Nors apeliantė teigia, kad aplinkybė, jog sertifikavimo metu dalis laboratorinių bandymų buvo atlikta su juodos spalvos medžiagomis nepaneigia, kad rudos spalvos avalynė yra tinkamai sertifikuota, nes rodikliai gauti su rudos spalvos oda būtų tokie patys kaip gauti su juodos spalvos oda, tačiau nepateikia jokių tokius argumentus neabejotinai pagrindžiančių įrodymų.

43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nepateikė konkrečių tos pačios medžiagos (odos) tik skirtingų spalvų bandymų, kurie įrodytų, jog jos savybės nesiskiria. Tuo tarpu, iš byloje pateikto Vokietijos bandymų ir tyrimų instituto 2021 m. kovo 30 d. rašto, matyti, kad medžiagos turi būti bandomos atskirai, nes spalvų skirtumai lemia priskyrimą skirtingai medžiagai ir gali turėti skirtingą charakteristiką. Skirtingų priedų ir spalvų naudojimas gali keisti esmines padų savybes, tokias kaip atsparumas slydimui, karščiui, įbrėžimams, lenkimui, nors pati medžiaga yra ir ta pati. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad avalynės odos spalva gali turėti įtakos atitinkamoms medžiagos savybėms. Kadangi apeliantė neįrodė, jog rudos spalvos odos, su kuria turėjo būti atlikti bandymai bandymų rodikliai būtų tokie patys kaip ir juodos odos, su kuria buvo realiai atlikti bandymai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė sertifikavo ne konkursui siūlomą ir ne tos spalvos avalynę.

44. Atsakovė sprendime, kuriuo atmetė apeliantės pasiūlymą, nurodė, kad iš su pasiūlymu pateiktų dokumentų nėra aišku iš kokio storio odos buvo pagamintas testuojamas batas, tačiau vertindama apeliantės pretenziją atkreipė dėmesį į tai, kad neginčija protokole Nr. 412603166-01 pateiktų rodiklių ir jame nurodyto odos storio, o tiesiog akcentuoja, kad papildomai pateiktas protokolas ir jame nurodyti odos parametrai negali būti laikomi susiję su sertifikatu. Tuo tarpu apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad reikalavimai viršaus odos, liežuvėlio, viršutinės aulo dalies, kulno linkio odos storiui ir pado kietumui yra specifiniai bei nepatenkantys į sertifikavimo procedūros rėmus.

45. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad aukščiau paminėti reikalavimai avalynės odai yra svarbūs parametrai lemiantys kitus rodiklius, tokius kaip atsparumas lankstymuisi, plyšimo jėga. Be to, apeliantė prieš pateikdama pasiūlymą, susipažino ir sutiko su perkančiosios organizacijos pateiktomis pirkimo sąlygomis bei užtikrino, kad prekės atitiks techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad minėti reikalavimai odos storiui yra pertekliniai ar pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus.

46. Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės įtakos teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs apeliantės pareikštus reikalavimus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

49. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu atsakovė apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų priteisti neprašo, todėl jai bylinėjimosi išlaidos taip pat nėra priteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasAntanas RudzinskasJūratė Varanauskaitė