- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-09
- Bylos Nr.
- 1S-64/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- R. R.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo 2007 m. birželio 19 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d. dėl to, kad 2006 m. gruodžio 10 d., apie 17 val., (duomenys neskelbiami), prie namo Nr. 60 pagrobė R. Š. mobilaus ryšio telefoną „LG F2410“ su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, padarydamas nukentėjusiajam 924 Lt dydžio turtinę žalą.
Šią bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu R. R. dėl nurodytos vagystės pripažino kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 65 str., šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė R. R. paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 4 MGL dydžio (520 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas pakeitė R. R. kardomąją priemonę į suėmimą ir jį suėmė teismo salėje.
Dėl šio nuosprendžio nuteistasis R. R. padavė apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 19 d. priėmė nutartį, kuria, vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 4 p., Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad neužtikrinęs gynėjo dalyvavimo teisminio nagrinėjimo metu, bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas buvo šališkas.
Žemesnės instancijos teismas
Ta pačia apeliacinės instancijos teismo nutartimi R. R. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo 2007 m. birželio 19 d. Nutartyje nurodoma, kad R. R. praeityje sistemingai darė nusikaltimus nuosavybei, jo teistumai neišnykę, o už nusikaltimą, kuriuo jis dabar kaltinamas, numatyta laisvės atėmimo bausmė. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad R. R. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo, todėl paskirti jam suėmimą yra BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. R. skunde nurodo, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas kardomąją priemonę suėmimą jam paskyrė nepagrįstai. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio visiškai prisipažino kaltu. Viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai vykdė visus pareigūnų nurodymus ir niekada nesislapstė. Be to, turi ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Jeigu iki nuosprendžio priėmimo nebūtų suimtas, tai įsidarbintų ir atlygintų nukentėjusiajam padarytą žalą. Prašo jam paskirtą suėmimą pakeisti kitokia, švelnesne kardomąja priemone.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašo kaltinamojo skundą patenkinti ir skundžiamos teismo nutarties dalį dėl suėmimo paskyrimo R. R. panaikinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
BPK 122 str. 7 d. nurodyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio kodekso 119 str. numatytų tikslų. Tas pats išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 punkte. Viena iš BPK 119 str. išvardintų kardomųjų priemonių paskirčių yra įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimo procese užtikrinimas.
Jau buvo nurodyta, kad apygardos teismas paskyrė R. R. suėmimą nustatęs tam BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą ir padaręs išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Pagal BPK 123 str. 6 d. nuostatas, kai byla perduota į teismą, suėmimo paskyrimo, pratęsimo, panaikinimo ar jo pakeitimo kita kardomąja priemone klausimus gali išspręsti teismas, kurio žinioje yra ta byla. Taigi paskirti suėmimą galėjo ir teismas, nagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. Bent jau formaliai skundžiamos nutarties dalis dėl suėmimo paskyrimo R. R. atitinka ir BPK 125 str. 2 d. 4 p. išvardintus reikalavimus. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas R. R. buvo paskirta nepagrįstai. Tokia išvada daroma dėl kelių priežasčių.
BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš visų paminėtų aplinkybių teismas atsižvelgė tik į ankstesnius R. R. teistumus, tačiau iš viso nevertino kitų bylos aplinkybių, kurios nutartyje dėstomus suėmimo skyrimo motyvus visiškai paneigia. Nors R. R. anksčiau tikrai keletą kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracinėmis nuobaudomis, o jo ankstesni teistumai neišnykę, teismas privalėjo atsižvelgti ir kitus duomenis apie kaltinamojo asmenybę, jo elgesį iki tol vykusio proceso metu ir, be abejo, į nusikalstamos veikos, kuria asmuo kaltinamas šiuo metu, pobūdį. Iš bylos matosi, kad R. R. turi ir yra deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą. Pats kaltinamasis savo skunde nurodo, kad vykdė visus pareigūnų nurodymus, niekada nesislapstė ir nesirengia to daryti. Konkretūs bylos duomenys patvirtina būtent šiuos kaltinamojo argumentus, o ne suėmimą paskyrusio teismo išvadas ir motyvus. Viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu R. R. net nebandė bėgti ar slėptis ir visada atvykdavo tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek ir į teismą. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas ir kaltinamasis jos nepažeidinėjo. Iš panaikinto nuosprendžio matosi, kad jame kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne pagrindų ir motyvų teismas iš viso nenurodė. Galima tik manyti, kad tokį teismo sprendimą nulėmė ne kas nors kita, o tik būtent trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės pakyrimas. Tuo tarpu bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka teismas savo iniciatyva jau padarė išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis slėpsis. Taigi ši išvada prieštarauja konkretiems bylos duomenims ir netgi šią bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadoms. Kokių nors naujų ir tik po nuosprendžio priėmimo paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų atsiradęs pagrindas paskirti R. R. suėmimą, nėra ir jos nenurodytos pačioje teismo nutartyje. Iš viso nepagrįstas teismo teiginys, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, nes ši byla perduota iš naujo nagrinėti teismui. Vis dėlto bene svarbiausią reikšmę sprendžiant kardomosios priemonės klausimą turi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumo laipsnis. R. R. kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d. Pagal BK 11 str. nuostatas ši nusikalstama veika laikoma nesunkiu nusikaltimu. Nors baudžiamojo įstatymo sankcija už tokio nusikaltimo padarymą ir numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau toje sankcijoje numatytos ir kitos, švelnesnių rūšių bausmės. Net ir panaikintuoju apylinkės teismo nuosprendžiu R. R. buvo paskirta tik beveik minimali laisvės atėmimo bausmė. Ne tik šiame nuosprendyje, bet ir kaltinamajame akte nenurodoma jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių, o tik ją lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Visa tai leidžia manyti, kad ir bylą išnagrinėjus iš naujo, R. R. griežtos ir ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas negresia. Tuo pačiu tai dar kartą paneigia ir teismo motyvus dėl suėmimo paskyrimo, nes manyti, kad R. R. slėpsis nuo teismo dėl jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat nėra pagrindo. Kitų, BPK 122 str. 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų suėmimo skyrimo pagrindų taip pat nėra, jų nenurodė ir pats suėmimą paskyręs teismas.
Aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad paskirti R. R. suėmimą nebuvo pakankamo pagrindo, o teismo nutartyje išdėstyti šios kardomosios priemonės paskyrimo motyvai teismo padarytų išvadų nepatvirtina. Dar kartą pažymėtina, kad griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas galimas tik tada, kai švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas yra aiškiai nepakankamas, o bylose, kuriose asmuo kaltinamas tik nesunkaus nusikaltimo padarymu, suėmimas jam gali būti paskiriamas tik išskirtiniais atvejais ir tik nustačius aplinkybes, neabejotinai patvirtinančias suėmimo skyrimo būtinumą. BPK 122 str. 1 d. nurodoma apie pagrįstą manymą esant konkrečius suėmimo skyrimo pagrindus. Tačiau toks pagrįstas manymas jokiu būdu negali būti grindžiamas teismo įtarumu ar apsidraudėliškumu, o turi būti paremtas objektyviais duomenimis ir konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Tokių aplinkybių, dėl kurių R. R. būtų buvęs pagrindas paskirti suėmimą, šioje byloje nebuvo nustatyta. Todėl kaltinamojo skundas tenkinamas, o skundžiamos nutarties dalis dėl suėmimo paskyrimo naikinama. Kaltinamasis iš suėmimo turi būti nedelsiant paleistas. Panaikinus R. R. suėmimą, vadovaujantis BPK 130 str. nuostatomis, šia nutartimi jam jokia kitos rūšies kardomoji priemonė negali būti paskirta. Kitą kardomąją priemonę kaltinamajam turės teisę paskirti iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, - panaikinti.
Kaltinamąjį R. R. iš suėmimo nedelsiant paleisti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.