- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 2SA-92-619/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Skolininkas
- Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (išieškotojo) R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) R. S. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, skolininkas Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas (išieškotojas) R. S. pateikė teismui skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų – 2011 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo Nr. 10 dėl atsisakymo priimti vykdyti ir grąžinti išieškotojui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-479-602/2008 dėl 96.657,00 Lt teisėjo atlyginimo išieškojimo iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, panaikinimo ir vykdomojo rašto priėmimo vykdyti.
Antstolė Irena Beliačic 2011 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. 12 atsisakė tenkinti išieškotojo R. S. skundą, nes teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimą nustato 2008-10-28 Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 34-1289, Nr. 129-4917), taip pat LR Vyriausybės 2009-03-18 nutarimas „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin, 2009, Nr. 34-1289, Nr. 112-4757), todėl antstolė sprendė, kad pateiktas vykdomasis dokumentas turėtų būti vykdomas išimtine, specialaus įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 2 – 3).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo R. S. skundo dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų – antstolės 2011 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo Nr. 10, kuriuo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-479-602/2008 dėl 96.657,00 Lt neišmokėto atlyginimo (suma nenurodyta neatskaičiuos mokesčių) išieškojimo iš skolininko Lietuvos Valstybės, panaikinimo ir vykdomojo rašto priėmimo vykdyti netenkino (b.l. 21 – 22). Teismas sprendė, kad teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimas yra reglamentuotas specialiu įstatymu, o išmokėjimo tvarka - Vyriausybės nutarimu. Todėl išieškojimas šiuo atveju turi būti vykdomas ne pagal Civilinio proceso nuostatas, bet pagal specialius teisės aktus. Antstolės Irenos Beliačic patvarkymas Nr. 10, kuriuo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą, nepažeidžia įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti skundą ir naikinti patvarkymą remiantis pareiškėjo (išieškotojo) R. S. skunde dėl antstolės veiksmų nurodytais motyvais ir argumentais. Išieškotojo teises ir teisėtus interesus šiuo atveju gina ir užtikrina Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas ir LR Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimas „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo nutarimu yra nustatyta tvarka išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį bei vykdant teismo sprendimus. Šiuo dokumentu yra reglamentuota ir skubaus vykdymo galimybė. Lėšos nesumokėtai darbo užmokesčio daliai išmokėti skiriamos ir paskirstomos teismams Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos motyvuotą teikimą. Yra nustatytas terminas, per kurį kasmet dalimis išmokama užmokesčio dalis. Todėl teismas konstatavo, kad kadangi teisėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išieškojimas yra reglamentuotas specialiu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, išieškojimas vykdomas pagal specialių teisės aktų, bet ne pagal Civilinio proceso kodekso reikalavimus.
Atskiruoju skundu apeliantas teismo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės Irenos Beliačic 2011-09-20 patvarkymą Nr. 10, kuriuo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-08-31 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-479-602/2008 dėl 96.657,00 Lt neišmokėto atlyginimo, neatskaičiuos mokesčių išieškojimo iš skolininko Lietuvos valstybės, panaikinti ir šį vykdomąjį raštą priimti vykdyti. Nurodo, kad pagal Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje suformuotą nuostatą, kad teismo sprendimo vykdymas yra sudėtinė bylos nagrinėjimo dalis, atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio tikslus, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje nustatyta, jog būtų nesuvokiama, jei Konvencijos 6 straipsnis detaliai apibrėžtų procesines bylinėjimosi šalių garantijas, t.y. teisę į teisingą, viešą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, neapsaugodamas sprendimų vykdymo proceso. Europos žmogaus teisių teismo praktika patvirtina, kad galutiniam teismo sprendimui įgyvendinti negali būti užkirstas kelias, jis negali būti pripažintas negaliojančiu ar nepagrįstai uždelstas jo vykdymas (Hornsby v. Greece, p. 510 – 11, par. 40) Burdov v. Russia, no 59498/00. Apelianto teigimu, neteisingas skundžiamos nutarties teiginys, kad šiuo atveju negalimas išieškojimas iš Vyriausybės, kadangi ši nevaldo valstybės biudžeto lėšų. CPK 668 str. 2 d. aiškiai yra nurodyta, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jai priklausančias pinigines lėšas. Apeliantas ir neprašė nukreipti išieškojimą į valstybei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Pateikdamas skundą apeliantas akcentavo, kad skolininkas pagal jo pateiktą vykdomąjį raštą yra Lietuvos Respublikos Valstybė. Vykdymui visiškai nesvarbu, kas skolininką atstovauja – Vyriausybė, kaip nurodyta sprendime, ar kitas asmuo. Pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, valstybei teisme atstovauja Vyriausybė. Šiuo atveju pati valstybės negali apsispręsti, kokiu būdu ji dar gali nevykdyti galiojančio teismo sprendimo. Lietuvos Vyriausybė net du kartus prašė bylą nagrinėjusio teismo atidėti sprendimo vykdymą. Savo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo grindė civilinio proceso kodekso normomis, nesivadovavo antstolio nurodytais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, todėl ir apelianto pateiktas vykdomasis raštas turi būti vykdomas vadovaujantis civilinio proceso kodekso normomis.
Suinteresuotas asmuo antstolė Irena Beliačic atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-08-31 išdavė vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-479-602/2008 dėl 96.657 Lt teisėjo atlyginimo išieškojimo pareiškėjui R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Antstolė Irena Beliačic 2011-09-20 patvarkymu atsisakė priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-08-31 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-479-602/2008 dėl 96.657 Lt teisėjo atlyginimo, neatskaičiuos mokesčių, išieškojimo iš skolininko Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdymui, vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui R. S. (b.l. 7). I. R. S. pateikė skundą, kuriuo prašė antstolės Irenos Beliačic 2011-09-20 patvarkymą Nr. 10 panaikinti ir minėtą vykdomąjį raštą priimti vykdyti. Antstolė Irena Beliačic 2011-10-12 patvarkymu Nr. 12 atsisakė tenkinti išieškotojo R. S. skundą, kadangi teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimą nustato 2008-10-28 Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas ir LR Vyriausybės 2009-03-18 nutarimas „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad išieškojimas nagrinėjamu atveju turi būti vykdomas ne pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, bet pagal specialius teisės aktus ir išieškotojo teises ir teisėtus interesus šiuo atveju gina ir užtikrina Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas ir LR Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimas „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2008 m. spalio 28 d. Seime priimtas Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 129-4917), o Vyriausybė 2009 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 34-1289, Nr. 112-4757). Vyriausybės patvirtintas Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimą pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą ir nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, priteistos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, išmokėjimą. Šis Vyriausybės nutarimas nustato tvarką išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi minėtame Vyriausybės nutarime aiškiai numatyta, kad šis nutarimas reglamentuoja teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarką, kuri buvo priteista taip pat ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kaip šiuo konkrečiu atveju ir buvo. Tai reiškia, kad šios normos numato ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką. Todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teisėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išieškojimas yra reglamentuotas specialiu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, todėl išieškojimas vykdomas pagal specialių teisės aktų, bet ne pagal Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Pagal faktines aplinkybes analogiškoje byloje yra priimta 2011 m. liepos 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-183-590/2011.
Pažymėtina ir tai, kad Vyriausybės patvirtinto Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos apraše yra reglamentuota ir skubaus vykdymo galimybė. Aprašo 14 punkte numatyta, kad, esant svarbioms priežastims, nesumokėta darbo užmokesčio dalis teisėjams ar jų įpėdiniams gali būti išmokėta išimties tvarka, netaikant šio aprašo 10 ir 13 punktuose nustatytų reikalavimų. Lėšos nesumokėtai darbo užmokesčio daliai išmokėti išimties tvarka paskirstomos teismams Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos motyvuotą teikimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atskirajame skunde nenurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo R. S. skundo dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str.,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.