Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą teisme VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS atstovei L. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui D. A., institucijai duodančiai išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo iš išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei, institucijai duodančiai išvadą bei tretiesiems asmenims D. D., UAB „G“, antstoliui A. B. dėl to paties bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustat ė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovo neištikimybė ieškovės atžvilgiu lėmė šalių santuokos iširimą, tai yra būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26 str., 3.27 str.1 d. 3.28 str. ko pasekoje bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas, todėl spręstina, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 1 ir 2 d.).

Teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovės netinkamo elgesio šeimoje dėl kurių būtų galima ieškovės elgesį vertinti kaip sutuoktinės santuokinių pareigų nevykdymą.

Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). CK 3.70 str. 2 d. norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), o nustatyti tokios žalos dydį yra priskirta teismo diskrecijai.

Nagrinėjamoje byloje, kadangi šalių santuoka, kaip jau buvo konstatuota, iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė dėl atsakovo veiksmų kentė nuolatinį emocinį skausmą (atsakovas nuolat meluodavo, šaipėsi iš jos), patyrė šoką ir dvasinius išgyvenimus (pagalbos kreipėsi į psichologą), pastovų nesaugumo jausmą, nusivylimą dėl jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi šeimoje ir puoselėti šeimos vertybes, didelius išgyvenimus patyrė ir nepilnametis vaikas (kreipėsi į psichologą) , matydamas kaip atsakovas elgiasi su jo motina.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į ieškovės nurodomų patirtų išgyvenimų pobūdį ir trukmę, jai dėl atsakovo veiksmų sukeltus dvasinius išgyvenimus, stresą ir emocinį nestabilumą, į tai, jog nurodytosios pasekmės dėl atsakovo elgesio nėra išnykę iki šiolei, įvertinęs šalių santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jis turi būti tenkinamas, iš atsakovo priteisiant 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.245 – 6.250 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse byloje 3K-3-422/2008, 3K-3-415/2008, 3K-3-113/2011, 3K-3-177/2007).

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo

Nesant ginčo tarp šalių ir atsižvelgus į institucijos duodančios išvadą pateiktą byloje išvadą, institucijos atstovės paaiškinimą teisme, bylos duomenis - šalių nepilnamečio sūnaus J. A., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3. 174 str.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str. 2 d. ). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai ( CK 3.192 str. 3 d. ) .

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į CK 3.3 str. 1 d. numatytą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2004).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį; nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis.

Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra sūnaus J. A., g. (duomenys neskelbtini), tėvas, sūnus gyvena su ieškove ir ji jį išlaiko padedant jos tėvams (D. G. ir R. G.), kurių gyvenamajame name ieškovė gyvena su sūnumi.. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėjo 60 Eur suma teismui priėmus nutartį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo po 230 Eur , tai yra: 2019-11 ir 2019-12 pervesta po 60 Eur iš atsakovo sesers D. A. sąskaitos.

Iš ieškovės aiškinimo, bylos duomenų nustatytą, kad šalių sūnaus poreikiai yra įprastiniai ir vieno mėnesio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 460 Eur suma. O būtent: maistui 180 Eur, rūbams - 50 Eur, avalynei 50 Eur, sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidoms bei higienos priemonėms (vitaminai/ vaistai/ maisto papildai/ stomotologo paslaugos/ kirpykla)-20Eur, ugdymo, lavinimo, kultūrinės priemonės (mokyklinės prekės/ grožinė literatūra/ teatras/ kinas/ koncertai/ vakaronės/ kelionės/ išvykos/ ekskursijos) - 40 Eur, sporto klubo ir prailgintos grupės lankymas 40 Eur; laisvalaikis/telefono paslaugos/atostogos/šventės/gimtadieniai/kišenpinigiai – 50Eur; komunalinės paslaugos (šildymas/Elektra/vanduo/ir kt.) -30 Eur.

Bylos duomenys ((duomenys neskelbtini) pažyma apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį - vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 740 Eur ) liudija, kokia dalimi prie sūnaus išlaikymo prisideda ieškovė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą (išrašas iš SODROS apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, atsakovo paaiškinimai), o būtent: nuo 2012 m. atsakovas užsiima automobilių prekyba Lietuvoje, o nuo 2014 m. ši veikla susijusiu su prekyba užsienyje (užsienio valstybėse superka automobilius ir parduoda Lietuvoje). Vienok, atsakovas byloje nenurodė, kokio dydžio pajamas iš prekybos automobiliais jis gauna, teigdamas, jog negalintis to pasakyti. Nekilnojamojo turto, automobilių bei kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsižvelgus į Marijampolės miesto specifiką, kur daugumos gyventojų pragyvenimo šaltinis yra automobilių pirkimas-pardavimas bei remontas, teismas sprendžia, kad atsakovo realiai gaunamos pajamas iš šio verslo yra daug didesnės nei ieškovės. Atsakovo vengimas atskleisti byloje jo realiai gaunamas pajamas iš prekybos automobiliais verslo, kuriuo jis užsiima jau ilgą laiką, tai yra nuo 2012 metų, gali būti įtakotas ne nežinojimu, bet atsakovo vengimu mokėti mokesčius valstybei.

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti.

Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2019-01-01 minimali mėnesinė alga yra 555 Eur, o nuo 2020-01-01 – 607 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. spręsti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑495/2009). Dėl to, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, o šalių vaiko išlaikymo našta tarp šalių paskirstytina lygiomis dalimis, nes nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Teismo išreikalauti byloje esantys rašytiniai įrodymai (Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyrius (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie pajamas) patvirtina, kad valstybė ieškovei mokėjo išmoką vaikui tokio dydžio: 1) nuo 2018-07-01 iki 2018-12 imtinai po 30 Eur; 2) nuo 2019-01-01 iki 2019-12 imtinai po 50 Eur 3) nuo 2020-01-01 po 60 Eur.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020-04-02 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020, išaiškino, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius.

Kadangi šalių vaikas gavo nuo 2018-07-01 iki 2018-12 imtinai kiekvieną mėnesį po 30 Eur, nuo 2019-01-01 iki 2019-12 imtinai kiekvieną mėnesį po 50 Eur, o nuo 2020-01-01 gauna kiekvieną mėnesį po 60 Eur dydžio išmoką vaikui, todėl šiomis sumomis atitinkamai mažintinas nustatytas vaikui kas mėnesį reikalingas 460 Eur išlaikymo dydis (460 Eur – 30 Eur = 430 Eur; 460 Eur-50 Eur = 410 Eur; 460 Eur – 60 Eur = 400 Eur). Nustačius, kad tėvų pareigos lygios, kiekvienam tenkanti išlaikymo dalis sudaro: nuo 2018-07-01 iki 2018-12 imtinai po 215 Eur ( 430 Eur:2), nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 po 205 Eur (410 Eur:2), nuo 2020-01-01 po 200 Eur (400 Eur:2), todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 po 205 Eur kas mėnesį, įskaitant atsakovo 2019-11-05 ir 2019-12-04 pervestą sūnui viso 120 Eur sumą, o nuo 2020-01-01 iki vaiko pilnametystės po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias sumas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė ( CK 3.192 str.,3.196 str.1d.1 p., 3.200 str., 3. 208 str.) .

Iš atsakovo sūnui priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas. Re­mian­tis CK 3.200 straips­niu iš­lai­ky­mas tu­ri bū­ti pri­tei­sia­mas nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. To­kią tei­sę at­sa­ko­vo ne­pil­na­metis vai­kas pa­gal kil­mę įgi­jo nuo jo gi­mi­mo die­nos ( CK 3.137 straips­nio 1 da­lis, 3 da­lis) . Pa­gal CK 3.192 straips­nio 1 da­lį tė­vai pri­va­lo ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos, t. y. nuo vai­kų gi­mi­mo die­nos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuo 2018 m. liepos mėnesio šalys gyvena atskirai, ieškovė viena išlaiko sūnų Justą padedant jos tėvams, atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, išskyrus sumas sumokėtas jau po šios bylos iškėlimo, tai yra iš atsakovo sesers D. A. banko sąskaitos pervestus 2019-11-05 60 Eur ir 2019-12-04 60 Eur, iš viso 120 Eur. Tokiu būdu at­sa­ko­vas, bū­da­mas vai­ko tė­vu (pa­gal kil­mę), pa­rei­gos iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­metį vai­ką ne­vyk­do nuo 2018 m. liepos mėnesio, to­dėl iš jo, re­mian­tis CK 3.200 straips­niu bei vadovaujantis CPK 376 str. 3 d., pri­tei­sia­mas iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mas už lai­ko­tar­pį nuo 2018-07-01 iki 2018-12-31, po 215 Lt kas mė­ne­sį, viso 1075 Eur (5 mėn. x 215Eur =1075 Eur) išlaikymo įsiskolinimo ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-10-07 konsultacija).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117.1 d.)

Nagrinėjamu atveju, nesant ginčo pripažintina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2018-07-04, kuomet atsakovas paliko šeimą ir iš namų išėjo (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.).

Abi šalys nurodė, kad dar tebegyvenant joms santuokoje 2016 ar 2017 m. atsakovas pardavė miegamojo kambario baldų kompeltą Gintaro baldai ir nupirko miegamojo lovą. Atsakovas šią lovą vertina 350 Eur, ieškovė 237 Eur ir teigia (ieškovė), kad nežinanti kur atsakovas išleido likusius pinigus už parduotą komplektą. Kadangi miegamojo komplektas Gintaro baldai buvo atsakovo parduotas 2016/2017 metais, kai šalys dar tebegyveno santuokoje (jų bendro gyvenimo pabaiga – (duomenys neskelbtini)), o ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jos nurodytą manymą, kad atsakovas likusius pinigus už paduotą daiktą išleido ne šeimos poreikiams tenkinti kuomet jie dar gyveno kartu, todėl miegamojo kambario baldų komplektas Gintaro baldai iš dalintino turto masės šalintinas. Ieškovė nurodė ir atsakovas pripažino tai, kad (duomenys neskelbtini) jis (atsakovas) iš namų išsivežė juodą TV Samsung ir dormeo čiužinį. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta D. G..

Atsakovas priešieškiniu prašo padalinti kilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, atsakovė atsiliepimu taip pat prašo dalinti šį kilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, tačiau šalys nurodo skirtingą dalintino turto vertę. Atsakovas ir jo atstovas teisme prašo dalinti turtą būtent pagal jo 2020-06-15 pranešime apie daiktų įsigijimo kainą ir nusidėvėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytą daiktų vertę. Atsakovė atsiliepime ir teisme prašė turtą dalinti pagal atsiliepime nurodytą jo vertę šiuo metu (tai yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje). Tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė teikti prašymus dėl turto ekspertizės tikslu nustatyti šio turto vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje paskyrimo, todėl dalintino šalių kilnojamojo turto vertė nustatytina pagal artimetinį ieškovės ir atsakovo nurodytų kilnojamųjų daiktų nusidėvėjimo kainų vidurkį. O būtent:

Nr. Kilnojamasis turtas Atsakovo nurodoma vertė Ieškovės nurodoma vertė aritmetinis vidurkis 1. Svetainės odinis komplektas Gintaro baldai 3 dalių 700 Eur 631 Eur 666 Eur 2. K. G. baldai 150 Eur 237 Eur 194 Eur 3. Baltas televizorius 700 Eur 544 Eur 622 Eur 4. Svetainės stalas ir akmuo 300 Eur 100 Eur 200 Eur 5. Juodas televizorius LG 2010 m. 300 Eur 252 Eur 276 Eur 6. Miegamojo lova 350 Eur 237 Eur 294 Eur 7. Miegamojo spinta 800 Eur 628 Eur 714 Eur 8. Miegamojo užuolaidos 300 Eur 281 Eur 291 Eur 9. Karnyzas 100 Eur 108 Eur 104 Eur 10. Egiptietiška statula 50 Eur 200 Eur 125 Eur 11. Senovinio stiliaus kėdė 200 Eur 350 Eur 275 Eur 12. Komoda 80 Eur 9 Eur 45 Eur 13. Virtuvės kriauklė su kranu 100 Eur 94 Eur 97 Eur 14. Priešpirčio apšildymo krosnis 400 Eur 500 Eur 450 Eur 15. Pirties krosnis 250 Eur 350 Eur 300 Eur 16. Virtuvinis stalas 100 Eur 50 Eur 75 Eur 17. Juodos splavos televizorius ”Samsung” 2017 m. 700 Eur (ieškovas pripažįsta išsivežęs 2018-08-28) 2352 Eur-jį ieškovas išsivežė 2018-08-28 1526 Eur 18. Dormeo čiužinys 86 Eur (atsakovas pripažįsta išsivežęs jį 2018-08-28) 86 Eur –teigia kad ieškovas išsivežė 2018-08-28 86 Eur Viso 6340 Eur

Tokiu būdu nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo kilnojamojo turto iš viso 6340 Eur vertės.

Šalių santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis (1/2 - 3170 Eur) taip:

ieškovės nuosavybėn priteistina : baltas televizorius 622 Eur vertės, svetainės stalas ir akmuo 200 Eur vertės, miegamojo lova 294 Eur vertės, miegamojo spinta 714 Eur vertės, miegamojo užuolaidos 291 Eur vertės, komoda 45 Eur vertės, karnyzas 104 Eur vertės, egiptietiška statula 125 Eur vertės, senovinio stiliaus kėdė 275 Eur vertės, virtuvės kriauklė su kranu 97 Eur vertės, priešpirčio apšildymo krosnis 450 Eur vertės, pirties krosnis 300 Eur vertės, virtuvinis stalas 75 Eur vertės, iš viso turto 3592 Eur vertės;

atsakovo nuosavybėn priteisina: svetainės baldu komplektas (Gintaro baldai) 3 dalių 666 Eur vertės, komoda Gintaro baldai 194 Eur vertės, juodos spalvos televizorius LG 276 Eur vertės, juodos spalvos televizorius Samsung 1526 Eur vertės, dormeo čiužinys 86 Eur vertės, iš viso turto 2748 Eur vertės;

priteisti iš ieškovės atskovui 422 Eur dydžio kompensaciją už didesnę jai tenkančio natūra turto dalį.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo

Pasisakydama dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Atsakovas priešieškiniu prašo kreditorinius įsipareigojimus visiems kreditoriams – D. D. pagal (duomenys neskelbtini) paprastuosius vekselius; skolą UAB “G”, priteistą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri (skola) buvo perimta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su AB TEO LT bei antstolio A. B. vykdymo išlaidomis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) - pripažinti solidariais šalių įsipareigojimais.

Dėl įsipareigojimų kreditorei D. D. pagal (duomenys neskelbtini) paprastuosius vekselius 7600 Eur sumai. Atsakovas teigia, kad įsipareigojimai pagal nurodytus vekselius buvo prisiimti abiejų (jo ir ieškovės) tik pasirašyti jo vieno, tačiau apie tai žinant ir neprieštaraujant ieškovei, vadinasi prsiimti šeimos interesais (lėšoms naudotos vykdyti jo verslą – prekybą automobiliais ir gyvenamojo būsto remontui).

Ieškovė nesutinka šiais argumentais: ji (ieškovė) apie atsakovo vekselius pasirašytus su savo seserimi ji nieko nežinojo, atsakovas verslo reikalus tvarkė vienas, apie jo sudaromus sandorius ieškovei nebuvo žinoma, todėl tokių reikalavimų pareiškimas yra nesąžiningas ir nepagrįstas.

Tretysis asmuo D. D. parodė, kad brolis (atsakovas) iš jos pinigus skolinosi savo verslui (automobilių prekybai), buto remontui, o vekselius surašė brolio iniciatyva. Nurodė, kad, duodama pinigus broliui, su ieškove ji jau nebendravo, todėl nežino ar pastaroji apie tai žinojo, ar ne.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, pavirtinančių, kad, surašant vekselius, ieškovei buvo žinoma apie juos ir/ar ji davė tam sutikimą, ir/ar kad tų vekselių pagrindu buvo gauti pinigai ir/ar kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams ir jos interesams. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad atsakovo surašyti kreditorei D. D. (duomenys neskelbtini) paprastieji vekseliai bendrai 7600 Eur sumai nebuvo sudaryti (surašyti) šeimos interesais, todėl ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo D. A. prievole.

Dėl įsipareigojimų tretiesiems kreditoriams UAB “G” ir antstoliui A. B.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. A. nutarta išieškoti kreditoriaus TEO LT naudai 961,63 Eur skolos už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-10-24. Buvo teikiamos šios paslaugos: daugiakanalė televizija, internetas, viešojo fiksuoto telefono (Nr. (duomenys neskelbtini), paslaugos diegimo adresdas – (duomenys neskelbtini)) ryšio paslaugos. Šią skolą UAB “G” Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė iš AB TEO LT , jos išieškojimą vykdo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis A. B. ir patiria atitinkamas vykdymo išlaidas.

Atsakovas priešieškiniu prašo šį įsipareigojimą kreditoriui pripažinti bendru, nes televizijos paslaugos buvo teikiamos bendro jų gyvenimo lakotarpiu, į jų gyvenamąją vietą, paslauga naudojosi jų šeima.

Ieškovė teigia, kad skola už TEO paslaugas (už atsakovo TV, internetą, telefoną) taip pat yra asmeninė atsakovo, nes šiomis paslaugomis šeima nesinaudojo. Ji (ieškovė) nieko nežinojo apie šias paslaugas ir atsakovo telefoną, sutartį su TEO sudarė atsakovas jos neinformavęs, šeima šiomis paslaugomis nesinaudojo: nuo 2010 m. iki 2011 m. šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini), po metų pas ieškovės tėvus – adresu (duomenys neskelbtini), o sutartis su TEO dėl paslaugų (TV, interneto) buvo sudariusi jos motina savo name, kuriame gyveno jų (ieškovės ir atsakovo) šeima.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad: skola kreditoriui UAB “G.“ (buvusiam - AB TEO LT) susidarė už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-10-24; šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini); šios paslaugos buvo teikiamos adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu jau gyveno šalių šeima Todėl pripažintina, kad šia paslauga buvo tenkinami šalių šeimos poreikiai ir jos interesai. Dėl pasakyto spręstina, kad skola kreditoriui UAB “G“ (AB TEO LT) už suteiktas paslaugas (interaktyvios TV, internetą, fiksuoto telefono ryšio) už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-10-24 , priteista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos išieškojimo, kurį vykdo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis A. B. iš atsakovo D. A., išlaidos pripažintinos bendru ieškovės ir atsakovo įsipareigojimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 str. 1 d. nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šias bylinėjimosi išlaidas: 2715 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų dydis neviršija Rekomendacijose numatytų tokių išlaidų dydžio.

Atsakovas prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 164 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Tokiu būdu atsakovas patyrė 1064 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų, imant domėn ir ieškovės atsiliepime į priešieškinį išdėstytus jos reikalavimus dėl turto padaljimo bei dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, dėl kurių ieškinyje nebuvo pasisakyta, dalį - 86% (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės patenkintas 100%, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas 75%,reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100%, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis patenkintas 87%, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteismo patenkintas 93%, reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas 98%, dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo patenkintas 50%) bei į patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį - 69% (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės patenkintas 50% , reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos 100%, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkitas 90%, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 41%, reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas 80%, reikalavimas dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo patenkintas 50%) - ieškovei iš atsakovo priteistina 2335 Eur, o atsakovui iš ieškovės priteistina 734 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas užskaičius, iš atsakovo ieškovei priteistina 1601 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Byloje susidarė 25,62 Eur dydžio (bylos viršelio kita pusė – pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybės naudai priteisiamos: iš ieškovės – 7,97 Eur , o iš atsakovo 17,65 Eur - tai yra proporcingai atmestų jų reikalavimų daliai (CPK 96 str.).

Ieškovei tik atsiliepime į priešieškinį suformulavus reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šį jos reikalavimą patenkinus iš dalies (98%) liko neapmokėtas valstybei žyminis mokestis nuo ieškovei priteisto turto vertės, todėl iš ieškovės valstybei priteistinas 71 Eur (3170Eur x 3% x 75%) dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1d. 1p. ir 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ,14 str., 260 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos, sudarytos tarp ieškovės A. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašytos į apskaitą Marijampolės savivaladybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), akto įrašą, dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę – A.

Priteisti iš atsakovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – sūnaus J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. A. , a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui J. A., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 1075 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus) iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mo už 5 mėnesius nuo 2018-07-01 iki 2019-12-31, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškove A. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui J. A., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant: nuo 2019 m. sausio 01 d. (2019-01-01) iki 2019 m. gruodžio 31 d. imtinai (2019-12-31) po 205 Eur (du šimtus penkis eurus) kas mėnesį, įskaitant atsakovo 2019-11-05 ir 2019-12-04 pervestą sūnui viso 120 Eur sumą, o nuo 2020 m. sausio 01 d.(2020-01-01) iki vaiko pilnametystės po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias sumas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė A. A. , a.k. (duomenys neskelbtini)

Padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip :

ieškovei A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti : baltą televizorių 622 Eur vertės, svetainės stalą ir akmenį 200 Eur vertės, miegamojo lovą 294 Eur vertės, miegamojo spintą 714 Eur vertės, miegamojo užuolaidas 291 Eur vertės, komodą 45 Eur vertės, karnyzą 104 Eur vertės, egiptietišką statulą 125 Eur vertės, senovinio stiliaus kėdę 275 Eur vertės, virtuvės kriauklę su kranu 97 Eur vertės, priešpirčio apšildymo krosnį 450 Eur vertės, pirties krosnį 300 Eur vertės, virtuvinis stalą 75 Eur vertės, iš viso turto 3592 Eur vertės;

atsakovui D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti: svetainės baldu komplektą (Gintaro baldai) 3 dalių 666 Eur vertės, komodą Gintaro baldai 194 Eur vertės, juodos spalvos televizorių LG 276 Eur vertės, juodos spalvos televizorių Samsung 1526 Eur vertės, dormeo čiužinį 86 Eur vertės, iš viso turto 2748 Eur vertės;

priteisti iš ieškovės A. A. atskovui D. A. 422 Eur (keturi šimtai dvidešimt du eurai) dydžio kompensaciją už didesnę jai tenkančio natūra turto dalį.

Nustatyti, kad prievolės kreditorei D. D. pagal (duomenys neskelbtini) atsakovo surašytus paprastuosius vekselius bendrai 7600 Eur sumai yra asmeninės atsakovo D. A. prievolės.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB “G” už suteiktas paslaugas (interaktyvios TV, internetą, fiksuoto telefono ryšio) už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-10-24, priteista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos išieškojimo, kurį vykdo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis A. B., išlaidų prievolė yra bendros ieškovės A. A. ir atsakovo D. A. prievolės.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. A. ieškovės A. A. naudai 1601 Eur (vieną tūkstantį šeši šimtus vieną eurą) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės A. A. 71 Eur (septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. A. 17,65 Eur (septyniolika eurų 65 ct), o iš ieškovės A. A. 7,97 Eur (septynis eurus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.