- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 1-20-922/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52332-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Nukentėjusysis
- Z. L., A. L.
- Kaltinamasis
- S. T.
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius, Arnoldas Blaževičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. 2015-09-19 d. apie 08.56 val. Varėnos r., kelio Varėna-Marcinkonys-Druskininkai 38 km 240 m, turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę, vairuodamas jam priklausantį automobilį "Audi 100", v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 106 punktus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, siekiant išvengti nuostolingų padarinių, automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,08 promilių girtumas), prieš pradėdamas kairiojo posūkio manevrą ir keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, prieš sukdamas į kairę iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, neįsitikinęs, kad atlikti posūkio manevrą į kairę yra saugu, sudarė kliūtį jį lenkiančio automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. L., kuris automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Audi 100“ galinę dalį, t. y. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, v.n. (duomenys neskelbtini) keleivė Z. L. patyrė dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio atvirą skeveldrinį lūžimą tipinėje vietoje su dislokacija, dešinio riešo išnirimą, plėštą dešinio riešo žaizdą, tuo nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio atviro skeveldrinio lūžimo tipinėje vietoje su dislokacija bei dešinio riešo išnirimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. T. (automobilio Audi vairuotojas) nepripažino savo kaltės, prašė jį išteisinti, parodė, kad 2015-09-19 jis su žmona važiavo grybauti, 15- ame km nuo Druskininkų, apie 90 m pradėjo rodyti posūkį į kairę ir sukti, tuo metu jam pajuto smūgį. Visu keliu važiavo apie 60 km/h greičiu, o ties posūkiu- apie 20-10 km/h. Parodė, kad iš vakaro iki 21 val. vartojo alkoholį, tačiau važiuodamas jautėsi gerai. Posūkio signalą įjungė beveik prieš 100 m, dirstelėjo į veidrodėlius, jam nieko nesimatė, kitų automobilių nebuvo. Kaltės nepripažįsta. Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, tai abipusė kaltė.
Nukentėjusysis A. L. (automobilio Mitsubishi vairuotojas) teismo posėdyje nurodė, kad 2015-09-19 važiavo su žmona keliu Druskininkai – Marcinkonys – Kabeliai, važiavo leistinu 90 km/h greičiu, eismo sąlygos buvo geros, kelias sausas, neakino saulė. Dešinėje pusėje matė, kad lėtai važiuoja automobilis, vėliau jis parodė posūkį į kairę pusę ir pasuko. Kad neatsitrenktų jis pradėjo stabdyti, bandė grįžti į savo vietą, tačiau atsitrenkė į „Audi“ automobilio galą, kairiąją pusę. Po susidūrimo išlipo, nuėmė nuo akumuliatoriaus laidus, pažiūrėjo kaip žmona, jos ranka buvo ištinusi, ji dejavo. Toje vietoje, kur įvyko avarija, tiesus kelias, ten galima lenkti, apribojančių ženklų nebuvo. Kuomet pamatė, kad Audi vairuotojas įjungė posūkį, jis jau buvo lenkime, priešpriešinėje eismo juostoje. Pamatęs, kad susidurs, jis nusprendė grįžti į savo juostą, nes būtų važiavęs tiesiai ir galėjo užsimušti, tai buvo vienintelis kelias grįžti į savo eismo juostą ir stabdyti. Eismo įvykio metu nukentėjo žmona.
Nukentėjusioji Z. L. (automobilio Mitsubishi keleivė) teismo posėdyje prašė teismo patenkinti ieškinį, nurodė, kad jos sveikata iki šiol nėra atsistačiusi. Nurodė, kad ji 2015 m. rugsėjo 19 d. su vyru A. L. važiavo pas mamą. Ryte apie 9 val. važiavo su automobiliu, važiavo keliu Druskininkai – Latežeris. Ji šalia vyro sėdėjo, buvo prisisegusi saugos diržą, vyras taip pat. Kelias geras, matomumas geras, tuo keliu važiavo tik viena kita mašina, neakino saulė. Vyras važiavo leistinu greičiu, ji žiūrėjo į spidometrą, važiavo 90 km/h greičiu. Netoli Šklierių kaimo, pamatė juodos spalvos automobilį, kuris labai lėtai važiavo, vos judėjo. Ant kelio nebuvo jokios kliūties, tas automobilis nerodė jokių ženklų, todėl vyras nutarė lenkti mašiną. Vyras iš toli pradėjo lenkti tą automobilį rodydamas posūkio ženklą. Tik tada tas automobilis parodė posūkį, kai jau buvo netoli keliukas, į kurį jis norėjo sukti. Tuomet vyras stabdė greitai ir bandė grįžti į savo vietą. Tačiau trenkėsi, ji nematė kur. Nuo smūgio išsiskleidė pagalvės, ji matė, kad visi išlipo, kad visi sveiki, tačiau ji nesuprato kodėl negali atsikelti. Tada ant suknelės pamatė kraujo dėmę, jai skaudėjo labai ranką, krėtė šaltis, suprato, kad ji sužeista. Po įvykio jai atsirado baimė, baimė važiuoti automobiliu ir pan. Negali dviračiu važiuoti, sunkiai nešti daiktų, visus metus negalėjo apsitarnauti savęs, buvo sunku.
Nukentėjusiųjų atstovas, nurodė, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę turėjo būti atidus, atsargus. Turėjo realią galimybę pamatyti jį lenkiančią transporto priemonę, tačiau dėl kažkokių aplinkybių jis to nepamatė, matyt, dėl neblaivumo ar dėl neatidumo. Vairuodamas transporto priemonę taip pat nenumatė daromos pavojingos veikos, ją darydamas pažeidė kelių eismo taisykles ir tai lėmė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sužalota Z. L. sveikata. Tarp kaltinimo ir jo padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl T. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 2 dalies požymius. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė nukentėjusieji.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. T. (automobilio Audi keleivė) parodė, kad tai buvo 2015 m. rugsėjo 19 d. Ryte važiavo grybauti. Pravažiavus per kaimą, kuriame yra jos daržas, pavažiavo toliau. Ten yra senas namas. Ties tuo namu sutarė, kad važiuos į savo grybiją. Kiekvienais metais ten grybauja. Ties tuo namu vyras pradėjo rodyti posūkį, sulėtino ir suko į kairę, tačiau tada pajuto smūgį, trumpam prarado sąmonę. Kai išlipo, A. L. juos kaltino, kad per vėlai pradėjo rodyti posūkio signalą. Tądien buvo sausas kelias, tiesus, matomumas geras. Tuo momentu jokių kitų automobilių nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. A. (sunkvežimio MAN vairuotojas) parodė (teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai), kad dirba vairuotoju, į parduotuves išvežioja prekes. 2015 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, ryte, valandos neprisimena, keliu iš Druskininkų miesto į Kabelių k. Varėnos r. automobiliu MAN vežė prekes. Nuo Druskininkų m. įvažiavus į Varėnos rajoną ant kelio pamatė susidūrusius du automobilius: „Audi 100“ ir "Mitsubishi Space Vagon". „Audi 100“ automobilis buvo ant kelio važiuojamosios dalies automobilio priekiu į Druskininkų m. kairėje kelio pusėje, o kitas automobilis buvo dešinėje kelio pusėje, kelkraštyje, automobilio priekiu į Varėnos r. Kadangi pravažiavimas buvo užtvertas susidūrusių automobilių, todėl jis, norėdamas juos apvažiuoti, išvažiavo į kairės kelio pusės kelkraštį, tačiau ten užklimpo ir neišvažiavo. Kai jis atvažiavo, tai avarija jau buvo įvykusi. Jam atvažiavus nebuvo avarijos vietoje sustojusių kitų automobilių, tačiau važiuodamas buvo prasilenkęs su kitais į Druskininkų m. važiavusiais lengvaisiais automobiliais. Jis automobiliu važiavo vienas. Įvykio vietoje matė, kad "Audi 100" automobiliu važiavo vyras ir moteris. Jie abu nebuvo sužaloti. Automobiliu Mitsibishi Space Vagon važiavo taip pat vyras ir moteris. Sužalota buvo moteris. Į avariją patekę žmonės jam nepažįstami. Būdamas avarijos vietoje girdėjo kaip barėsi abu vyrai. Suprato, kad jie abu vairavo automobilius. Automobilio "Mitsubishi Space Vagon" vairuotojas kaltino „Audi 100“ automobilio vairuotoją, kad šis per vėlai parodė posūkio signalą ir sukdamas nepasižiūrėjo. „Audi 100“ automobilio vairuotojas kaltino automobilio "Mitsubishi Space Vagon" vairuotoją, kad šis per greitai važiavo. Jiems besibarant suprato, kad jie yra giminaičiai. Jis pačios avarijos nematė. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai ir ėmė forminti šį įvykį. Jokių kitų automobilių sustojusių nebuvo (t.1, b. l. 176-178).
Įrodymus teismai privalo vertinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-84/2013, 2K-445/2013 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.
Nors kaltinamasis S. T. savo kaltės nepripažino ir dėl eismo įvykio kaltina nukentėjusįjį A. L., nurodydamas gynybinę poziciją papildant jo gynėjo nurodoma eismo įvykio versija, kad pats važiavo tinkamai ir pagal Kelių eismo taisykles, iš anksto pradėdamas rodyti posūkį į kairę, važiavo nejausdamas, kad yra neblaivus, pro veidrodėlį nesimatė jokio automobilio, o į jį, net nepradėjusį posūkio į kairę manevro, atitinkamai nesudariusį kliūties A. L. automobiliui, atsitrenkė A. L., kuris važiavo per greitai ir privalėdamas sulėtinti greitį, o prireikus sustoti, tačiau tų veiksmų nepadarydamas. Vis dėlto, byloje yra pakankamai rašytiniais įrodymais – Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (1 t. b. l. 72-78), ekspertizės aktu (4 t. b. l. 109-117) ir kt., liudytojų parodymais pagrįstų aplinkybių, leidžiančių vienareikšmiškai atskleisti kaltinamojo kaltę dėl eismo įvykio. Teisiamojo posėdžio metu apklausti specialistė Loreta Levulytė ir ekspertas Martin Možeiko patvirtino savo surašytų išvadų, aktų teisingumą.
Šiuo atveju yra būtina nustatyti eismo įvykio mechanizmą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimų ir kilusių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-511/2017). Taigi iš pradžių yra būtina atsakyti į klausimą ar A. L. (automobilio Mitsubishi vairuotojo) sprendimas lenkti S. T. vairuojamą automobilį Audi buvo priimtinas Kelių eismo taisyklių atžvilgiu, nes eismo įvykio ekspertizės metu, kur eismo dalyvių veiksmai yra vertinami techniniu požiūriu, nėra atsakoma į tokio pobūdžio klausimus. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, tiek buvusių Audi, tiek Mitsubishi automobilyje, oro sąlygos eismo įvykio metu ir prieš pat eismo įvykį buvo geros, buvo jau šviesus paros metas, kelias sausas, matomumas geras, neakino saulė, tuo keliu važiavo tik viena kita mašina, dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra ir jos laikomos nustatytomis. A. L., būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, vairuodamas techniškai tvarkingą, ką patvirtina 2015-04-27 techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) (1 t., b. l. 172), apdraustą automobilį važiavo keliu Varėna-Marcinkonys-Druskininkai, kur jo važiuojama kryptimi, iki susidūrimo vietos likus 3 km 760 m buvo kelio ženklas Nr. 115 (Vingiai. Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais. Pirmasis vingis į dešinę) su papildoma lentele Nr. 805 (4 km) (Galiojimo zona į priekį), t. y. kelio 38 km 240 m įvykęs eismo įvykis, įvyko kelio ženklo „Vingiai“ galiojimo zonoje. Tą patį kelio ženklą „Vingiai“ turėjo matyti bei juo vadovautis ir Audi vairuotojas S. T.. Minimų kelio ženklų buvimą patvirtina valstybės įmonės „Alytaus regiono keliai“ Varėnos kelių tarnybos 2016-05-18 raštas (2 t., b. l. 136), kuriame taip pat nurodyta, kad 38 km 240 m kelio dangos ašis paženklinta brūkšnine linija.
Teismo vertinimu A. L. priimtas sprendimas lenkti už jį lėčiau važiuojantį automobilį Audi nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o būtent esant palankioms matomumo (kritulių, apšviestumo), sukibimo su kelio danga, eismo intensyvumo sąlygoms A. L. nagrinėjamoje situacijoje pradėjo atlikti Kelių eismo taisyklių nedraužiamą kito automobilio lenkimą, kurio nebaigė dėl kito vairuotojo kaltų veiksmų. A. L. pradėjo lenkti įsitikinęs, jog nėra priešprieša atvažiuojančių transporto priemonių, taip pat, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo (apie tai bus pasisakyta). Taigi nenustatyta, kad A. L. būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 140.1-140.5 punktų reikalavimus, įskaitant reikalavimus nelenkti sankryžoje ar kelio ruože, kur blogai matomas kelias, lenkimas nebuvo pradėtas tai daryti draudžiančio kelio ženklo Nr. 325 galiojimo zonoje.
Pažymėtina, kad lenkimo atkarpoje galiojo įspėjamasis, o ne draudžiamasis kelio ženklas „Vingiai“, taip pat lenkimo vieta (iš pagrindinio kelio išeinantis miško keliukas) nėra sankryža, o kelyje esantį kelio ženklinimą (linijas) galima kirsti iš abiejų pusių (iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad susidūrimo vietoje ir prieš ją yra Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.5 punkte nurodytos siauros brūkšninės linijos). Vis dėlto, tariamai būtų galima teigti, kad A. L. lenkė kelio ruože, kur blogai (ribotai) matomas kelias, kadangi kaip matyti iš fotonuotraukų tiek prieš miško keliuką, esantį kelio 38 km 240 m, tiek už jo yra netoli esantys kelio vingiai (konkretūs atstumai byloje nenustatyti). Nepaisant šio galimo, kaltinamajam palankaus interpretavimo, byloje nėra nustatyta, kad A. L. lenkė kelio ruože, kur blogai matomas kelias (Kelių eismo taisyklių 140.3 punktas). Sąvoka „blogai matomas kelias“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl būtina nustatyti kokias pasekmes gali sukelti ar sukelia objektyviai blogai matomas kelias. Būtent blogai matomas kelias (lenkiant labai trumpoje matomo kelio atkarpoje) gali sukelti šias pasekmes (būtent tai yra objektyvūs kriterijai nustatant ar kelias blogai/gerai matomas): gali būti sukliudyta priešprieša atvažiuojančioms transporto priemonėms, baigiant lenkti gali būti sukliudyta lenkiamai transporto priemonei (dėl skuboto grįžimo į savo eismo juostą), taip pat gali būti neužtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės (Kelių eismo taisyklių 136.3, 136.4, 136.5 punktai). Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad A. L. lenkė kelio ruože, kur blogai matomas kelias, atvirkščiai – jis lenkė kur gerai matomas kelias, ir jeigu ne kaltinamojo veiksmai – lenkimo manevras būtų sėkmingai užbaigtas nesutrukdant nė vienam eismo dalyviui.
Nors byloje ir nebuvo nustatytas atstumas nuo susidūrimo vietos 38 km 240 m iki artimiausių kelio vingių, tačiau yra aišku, jog matomos (tiesiosios) kelio atkarpos, kur turėjo įvykti lenkimo manevras, A. L. būtų visiškai pakakę aplenkti gerokai lėčiau važiuojantį automobilį Audi. Kaip jau byloje nustatyta, automobilį Audi vairavęs S. T. kurį laiką iki miško keliuko važiavo pagal esamas eismo sąlygas lėtu greičiu, po to dėl ketinimo daryti posūkį greitis dar labiau nukrito (2017-09-28 užfiksuoti jo paaiškinimai, kad visu keliu važiavo apie 60 km/h greičiu, o ties posūkiu - apie 20-10 km/h), aplinkybę, kad Audi automobilis važiavo lėtai patvirtino ir automobiliu Mitsubishi važiavę nukentėjusieji, byloje ši aplinkybė yra laikoma nustatyta. Atitinkamai nedidelis važiavimo greitis sąlygojo tai, kad iš paskos greičiau važiuojantis automobilis pasivijo ir pradėjo lenkimo manevrą, kuris yra vienas iš įprastų ir dažniausių manevrų užmiesčio kelyje ir, jeigu ne kaltinamojo veiksmai, būtų sėkmingai užbaigtas. Kelio ženklais Nr. 115, 116 (vingiai) žymimi kelio ruožai su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais (įspėjama apie tokių vingių buvimą), tačiau to negalima tiesiogiai susieti su blogu matomumu, nes įspėjama apie pačių vingių charakteristikas, vingių mažą spindulį (staigų posūkį) arba ribotą matomumą vingyje, o ne apie tiesias atkarpas, tarp vingių esančių tiesių atkarpų ilgius ir pan. Kitu atveju, esant dideliam pavojui, kelio ruožas būtų pažymėtas draudžiamuoju ženklu arba lenkiant kelio vingyje būtų pagrindas pripažinti, kad lenkiama blogo matomumo kelyje. Vis dėlto kelio vingis yra susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu, kadangi tai turėjo įtakos tam, kaip kaltinamasis stebėjo eismo situaciją prieš atlikdamas posūkį į kairę. Apskritai, netgi draudžiančio kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje leidžiama lenkti pavienes transporto priemones (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu ir tai yra susiję su tuo, kad greitesnis susisiekimas, kaip ir saugus eismas yra tam tikra valstybės pripažįstama vertybė. Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtintos nuostatos (101 punktas), numatančios, kad eismo dalyvis, kuris keičia savo judėjimo kryptį turi duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, todėl nėra įtvirtintos nuostatos, kad į bet kurią neaiškią situaciją kelyje privaloma reaguoti stabdymu (atsargumo priemonių laikymasis sustabdant transporto priemones yra vienas iš galimų veiksmų), atitinkamai A. L. neprivalėjo sustabdyti savo transporto priemonės vien dėl to, kad kita transporto priemonė dėl iš anksto nežinomų priežasčių judėjo lėtai.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad A. L. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytos bendrosios pareigos, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų (protingų) atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ar kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų susijusių su lenkimu ar kitais jo, kaip vairuotojo veiksmais. Taip pat pažymėtina, kad tiriamas eismo įvykis yra susijęs išskirtinai tik su pačių eismo dalyvių (vairuotojų) veiksmais, jų komunikavimu, Kelių eismo taisyklių laikymusi atliekant manevrus, o ne su oro sąlygomis, matomumu, transporto priemonių būkle ar kitais panašiais dalykais.
Šiuo atveju, tiriant ar pasitvirtino kaltinimas S. T., būtina išsiaiškinti ar abiejų vairuotojų veiksmai buvo tinkami komunikavimo požiūriu, t. y. ar jie savo veiksmais (greičio, krypties keitimu, posūkių rodymu) aiškiai išreiškė ir aiškiai parodė kokių veiksmų ketina imtis. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau iš karto po susidūrimo eismo įvykio vietoje vairuotojai žodiniu būdu aiškinosi kodėl įvyko avarija, ir kaip matyti, jau tada buvo nesupratę vienas kito ketinimų (vienas iš jų (kaltinamasis) nematė arba nesuprato, kad buvo lenkiamas, o kitas (A. L.) nesuprato arba per vėlai suprato, kad lenkiamas automobilis ketina sukti į kairę). Byloje yra nustatyta aplinkybė, kad Audi vairuotojas (kaltinamasis) iš anksto buvo sumanęs atlikti posūkio į kairę manevrą, byloje ginčo dėl to nėra. Su tuo yra susijęs jo greičio mažinimas prieš atliekant šį manevrą, t. y. greitis buvo mažinamas prieš posūkio manevrą, o ne tam, kad tiesiog sustabdyti transporto priemonę važiuojamojoje dalyje arba kelkraštyje. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ar kaltinamasis tinkamai išreiškė savo ketinimą sukti į kairę. Kaip teigia kaltinamasis ir kartu su juo automobilyje važiavusi liudytoja jo sutuoktinė J. T., jis iš anksto, beveik prieš 100 metrų iki miško keliuko rodė posūkį į kairę, tačiau šią gynybinę poziciją paneigia byloje nustatyta loginė įvykių seka. Pagal Kelių eismo taisyklių 106 punktą prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Vairuotojas prieš sukdamas į dešinę ar kairę privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą, signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės (Kelių eismo taisyklių 82.2, 86, 87 punktai). Iš byloje esančios įrodymų visumos, remdamasis vidiniu nešališku įsitikinimu teismas nustatė, kad kaltinamasis posūkio signalą parodė tik prieš pat manevrą, kai jau kitas vairuotojas buvo pradėjęs lenkimą, t. y. iš anksto neįspėjęs ketino pasukti į miško keliuką, atitinkamai pažeidė Kelių eismo taisyklių 82.2, 86 punktus, techniniu požiūriu jis užtvėrė kelią lenkiančiam automobiliui, dėl ko ir įvyko avarija. Toks įsitikinimas yra paremtas faktais, kad Mitsubishi vairuotojas, kuris važiuodamas greičiau už kaltinamojo automobilį, neprivalėdamas stabdymu reaguoti į mažą automobilio Audi greitį, nesant jokių kitų požymių (persirikiavimo, posūkio rodymo), kad Audi vairuotojas suks į kairę, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių nusprendė lenkti ir pradėjo lenkimo manevrą, kurio metu jam buvo užkirstas kelias. A. L. stabdymas ir bandymas sugrįžti į savo eismo juostą tai buvo jo natūrali reakcija (siekiant išvengti dar rimtesnių padarinių) į Audi vairuotojo netikėtą veiksmą sukti į kairę. Tikėtina, kad A. L. atveju suveikė savisaugos refleksas, kadangi jis, kaip vairuotojas, turintis pakankamai nemažą vairavimo stažą (nuo 2002 m.) akimirksniu suprato, kad tęsiant lenkimo manevrą, jį automobilis Audi šonu būtų nustūmęs nuo kelio, kur auga medžiai ir galimos daug sunkesnės avarijos pasekmės. Būtent tai lėmė A. L. reakciją stabdyti ir bandyti grįžti į savo eismo juostą.
Analizuojant nuosprendžiu atmetamą kaltinamojo gynybinę poziciją, kad kaltinamasis iš anksto rodė kairiojo posūkio signalą (jeigu tariamai buvo rodomas), A. L. atžvilgiu būtų taikomas Kelių eismo taisyklių 137 punktas, numatantis, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, tačiau, kaip jau nustatyta posūkis buvo įjungtas gerokai per vėlai, jau prieš pat posūkio manevrą, vėliau negu prasidėjo lenkimo manevras. Byloje yra nustatyta, kad A. L. vairavo blaivus, ryte, nėra jokių požymių, kad galėjo būti pavargęs, nedėmesingas dėl to, kad vairavo per naktį trukusioje kelionėje, todėl laikoma, kad nebuvo jokių priežasčių dėl ko A. L. galėjo priimti neadekvačius vairavimo veiksmus, ko negalima pasakyti apie neblaivų S. T.. Sveikai logikai prieštarauja kaltinamojo gynybinė pozicija, kad į jį, iš anksto rodantį posūkio į kairę signalą, savo automobiliu dėl to, kad esą buvo neatsargus ir laiku nesustabdęs atsitrenkė A. L.. Taip pat sveikai logikai prieštarauja teiginys, kad būdamas adekvatus A. L. priėmė neadekvačiai pavojingą sprendimą lenkti posūkiui į kairę pasiruošusį automobilį Audi. A. L. reakcija į kaltinamojo per vėlai išreikštą ketinimą daryti posūkį į kairę buvo stabdymas ir bandymas grįžti į savo eismo juostą yra laikoma adekvačia reakcija, siekis išvengti dar sunkesnių pasekmių. Nėra duomenų, kad jis bandė grįžti iš lenkimo dėl to, kad pamatė priešprieša atvažiuojančią transporto priemonę, byloje yra duomenys, kad eismo įvykio metu dalyvavo tik dvi, t. y. nukentėjusiųjų ir kaltinamojo transporto priemonės.
Vertinant kaltinamojo S. T., kaip automobilio Audi vairuotojo veiksmus, pažymėtina, kad jis padarė daugiau negu vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pagrindinis jo padarytas pažeidimas, turintis tiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis (nukentėjusiosios nesunkiu sveikatos sutrikdymu) yra Kelių eismo taisyklių 101 punkto, numatančio, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, pažeidimas.
Pažymėtina, kad kitas kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas - vairavimas esant neblaiviam, taip pat didele dalimi įtakojo kaltinamojo vairavimo sprendimus ir eismo įvykį. Nesvarbu kada buvo vartojamas alkoholis (vakare ar ryte), vien jo buvimas kraujyje reiškia, kad vairuotojo reakcija yra sulėtėjusi, alkoholis turi atpalaiduojantį poveikį, nuo alkoholio apsvaigusio asmens kritinio mąstymo gebėjimai susilpnėja, visos šios alkoholio poveikio pasekmės, jo pasireiškimas žmogaus organizmui yra įrodytos moksliniais tyrimais ir yra kaip aksioma. Be to, kuo vyresnis žmogus, jo reakcijos laikas tampa ilgesnis, tai taip pat yra neginčijama. Atitinkamai iš esmės visos valstybės, įskaitant Lietuvą yra uždraudusios vairuoti transporto priemones esant tam tikram neblaivumui, o už tai yra baudžiama. Kaltinamajam iš karto po eismo įvykio sertifikuotu ir metrologinę patikrą turinčiu prietaisu buvo nustatytas 1,08 promilių girtumas, vadinasi jis apskritai neturėjo teisės dalyvauti eisme, nes yra didelė tikimybė, kad neblaivus vairuotojas priims neadekvačius sprendimus ir veiksmus. Atsižvelgiant į kaltinamojo neblaivumą, jo pakankamai didelį amžių (eismo įvykio metu jis buvo beveik 66 metų amžiaus), ne itin gerą sveikatos būklę, daroma išvada, kad jo reakcijos laikas ir gebėjimas priimti tinkamus sprendimus buvo prastesnis negu vidutinio vairuotojo. Atitinkamai, logiškai galima paaiškinti aplinkybes, kad kaltinamajam pro veidrodėlį nesimatė jokio automobilio, kas galimai yra tiesa, tačiau atsargus vairuotojas privalo įsitikinti, kad daryti posūkio manevrą yra saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o įsitikinti tai reiškia kritiškai vertinti situaciją ir keletą kartų pasižiūrėti į veidrodėlius. Vis dėlto, kaltinamasis iki galo neatliko savo pareigos nuolat stebėti eismo situaciją, įsitikinti manevro saugumu, atitinkamai Kelių eismo taisyklių 101 punkto pažeidimas yra tiesioginė įskaitinio eismo įvykio priežastis. Pažymėtina, kad pakankamai trumpa tiesi kelio atkarpa nuo prieš tai buvusio kelio vingio taip pat apsunkino kaltinamajam deramai įsitikinti manevro saugumu, tačiau tai nėra pateisinama priežastis.
Atmetama kaltinamojo ir jo gynėjo pozicija, kad esą į kaltinamojo automobilį, net nepradėjusį posūkio į kairę manevro, atitinkamai nesudariusį kliūties A. L. automobiliui, atsitrenkė A. L., kadangi, kaip jau byloje nustatyta, kaltinamasis ketino ne tiesiog sustabdyti transporto priemonę važiuojamojoje dalyje arba kelkraštyje (byloje yra nustatyta, kad susidūrimas įvyko Audi automobiliui jau esant iš dalies priešingoje eismo juostoje), o ruošėsi manevrui į kairę, tai darė netinkamai ir nebaigė jo, nes galimai paskutiniu momentu, kai jau buvo akivaizdu, jog nebus galima išvengti susidūrimo, suveikus netikėtumo efektui sumažino ir taip mažą automobilio greitį, tačiau ryžtingai nepasuko kairiau, nepaisant to, kad iki miško keliuko dar buvo likęs nežymus atstumas, tokiu būdu atlaisvindamas kelią lenkiančiam automobiliui (A. L. nagrinėjamoje situacijoje tikėjosi adekvačios Audi automobilio vairuotojo reakcijos, kad šis paspaus greitį ir pasuks į miškelį). Visa tai rodo, kad kaltinamasis nebuvo tinkamai pasiruošęs įsukimo į miško keliuką manevrui, o jo reakcija į gresiantį susidūrimą buvo atsitiktinė arba, tikėtina, kad jis, būdamas neblaivus, iš esmės niekaip nereagavo.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamasis S. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis baustas už administracinį teisės pažeidimą, psichiatrinis gydymas netaikytas, į įskaitą neįrašytas, vedęs, neteistas, teigiamai charakterizuojamas.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam S. T., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – charakterizuojamas teigiamai, vedęs. Atsižvelgiant į visumą nustatytų ir aptartų aplinkybių kaltinamajam skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimo bausme, padarius išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neatlikus realiai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo atveju kaltinamajam skirtina bauda.
Kaltinamajam S. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio
A. L., kuris yra pripažintas nukentėjusiuoju ir kurio automobilis Mitsubishi eismo įvykio metu buvo sugadintas, ieškinio byloje dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pareiškęs, tačiau byloje yra duomenys, kad jam už automobilį yra atlyginta iš draudimo bendrovės lėšų. Teismui pretenzijų dėl netinkamo žalos atlyginimo jis nėra pareiškęs, todėl teismas jo patirtos turtinės žalos klausimu nepasisako.
Pareikštu 2016-03-25 ieškiniu (1 t., b. l. 89-92) nukentėjusioji Z. L. prašo solidariai iš S. T. ir draudimo bendrovės Gjensidige priteisti 602 EUR turtinę ir 5000 EUR neturtinę žalą, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad įvykio metu nukentėjusiajai Z. L. buvo sutrikdyta sveikata. Lūžo dešino dilbio kaulai, sutrupintas riešas. Nuo 2015-09-19 Z. L. buvo gydoma Druskininkų miesto ligoninėje, kurioje atlikta išorinė operacija osteosintezės Ilizarovo aparatu dėl dilbio kaulų atviro lūžio. Aparatas pašalintas po dviejų mėnesių, o nuo 2015-11-18 rekomenduota vaikščioti su riešo įtvaru, taikyti reabilitaciją. Nukentėjusios Z. L. sveikatai negerėjant, 2016-03-07 jos ranka vėl buvo operuota.
Teisme yra gauti kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės Gjensidige (draudikės, civilinės atsakovės) procesiniai dokumentai (2 t., b. l. 193-195; 3 t., b. l. 19-21, 41, 42, 85, 99, 133, 170, 183; 4 t., b. l. 29, 88, 92, 144, 155), kuriais nurodoma, kad ji sumokėjo 2887,91 EUR Valstybinei ligonių kasai už Z. L. gydymą, 1198,60 EUR Sodros Alytaus skyriui už Z. L. išmokėtą ligos pašalpą, 637 EUR A. L. už sugadintą automobilį Mitsubishi, 2016-06-23 d. 2190,00 EUR neturtinės žalos Z. L. (šią sumą draudimo bendrovė apskaičiavo pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles bei atsižvelgdamas į LAT praktiką panašaus pobūdžio bylose), 1198,33 EUR turtinės žalos Z. L. bei prašoma Z. L. civilinį ieškinį bendrovės atžvilgiu atmesti, nurodoma, kad draudimo bendrovė atlygino visą žalą.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, praktiką analogiško pobūdžio bylose bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje yra duomenys, kad kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė Gjensidige sumokėjo 2887,91 EUR Valstybinei ligonių kasai už Z. L. gydymą, 1198,60 EUR Sodros Alytaus skyriui už Z. L. išmokėtą ligos pašalpą, 2016-06-23 d. 2190,00 EUR neturtinės žalos Z. L. (šią sumą draudimo bendrovė apskaičiavo pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsižvelgdama į LAT praktiką), 1198,33 EUR turtinės žalos Z. L.. Kaip matyti, nukentėjusiajai Z. L. yra atlyginta daugiau turtinės žalos, negu ji prašė, įskaitant visas negautas pajamas, vaistus, konsultacijas, reabilitaciją, kelionės išlaidas. Kaip nurodė nukentėjusioji, pirktų vaistų ir kelionių į gydymo įstaigas čekių/kvitų neišsaugojo. Teismas sprendžia, kad turtinė žala Z. L. jau yra atlyginta, todėl 1198,33 EUR suma nepriteisiama, tačiau pripažįstama kaip pagrįsta. Z. L. nurodoma 5000 EUR suma gali būti išmokama gyvybės atėmimo atveju. Šiuo atveju ji nėra pateikusi nedarbingumo lygio nustatymo pažymos ar kito lygiareikšmio dokumento iš kurio būtų galima nustatyti kokio mąsto yra sužalojimo liekamieji reiškiniai, nustatytas netektas darbingumo lygis ir pan. Teismas 2190,00 EUR neturtinės žalos Z. L. dydį laiko pagrįstu, atitinkančiu teisingumo ir protingumo kriterijus, kaip visiškai kompensuojantį patirtus nepatogumus ir išgyvenimus. Taigi, teismas konstatuoja, kad Z. L. patirta turtinė žala sudaro 1198,33 EUR, o neturtinė žala sudaro 2190,00 EUR. Tačiau šios sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nepriteistinos, kadangi nuosprendžio priėmimo dieną jai yra atlygintos, todėl likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.
Nukentėjusieji taip pat prašo atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kelionės ir pan. 1600,00 EUR sumoje. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje proceso išlaidų išieškojimo tvarka reglamentuojama BPK 105 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad šių išlaidų didesnė dalis atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. kaltinamasis ar jo gynėjas neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, vilkino procesą, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304, 305, 307, 104 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
pripažinti S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 40 MGL (1506,40 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu skirti S. T. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.
Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi nustatyti S. T. 4 (keturių) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti teismui duomenis apie sumokėjimą.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.
Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
S. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 EUR (vieną tūkstantį eurų) proceso išlaidų Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 EUR (šešis šimtus eurų) proceso išlaidų A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.