Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties I. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 6 d. I. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. rugpjūčio 6 d., apie 11 val., Kaune, ties Varnių gatvės namu Nr. 40, viešoje vietoje prekiavo moterišku apatiniu trikotažu, neturėdama tam leidimo, t. y. savo veiksmais padarė pažeidimą už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 167 straipsnyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu I. N. už pažeidimo, numatyto ATPK 167 straipsnyje, padarymą buvo skirta 70 (septyniasdešimties) Lt bauda.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328 - 329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251 - 252 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. N. kaltinama pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 167 straipsnyje, padarymu. ATPK 167 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo dvidešimties iki vieno šimto litų. Taigi, ši teisės norma yra blanketinė, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už pažeidimą pagal šį straipsnį, administracinio teisės pažeidimo protokole būtina nurodyti, kokius konkrečiai teisės aktus ir jų punktus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad I. N. yra kaltinama ATPK 167 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta kokias konkrečiai savivaldybių tarybų patvirtintas prekybos viešosiose vietose taisykles ir kokį jų punktą ji pažeidė, nors ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto punkto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu.

Taigi, įvertinusi administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra laikytinas protokolu su esminiais trūkumais, kurių teismas savo iniciatyva ištaisyti negali, todėl byla teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėti iš naujo.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nagrinėjamu atveju buvo inicijuota dėl 2009 m. rugpjūčio 6 d. įvykio, tad, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas dėl šio įvykio baigsis 2010 m. vasario 6 d. Esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 147 straipsnyje nustatytą išnagrinėtos bylos grąžinimo terminą, bei į tai, kad byla dar turės būti grąžinta Institucijai iš naujo nagrinėti, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra tikslinga pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d. ( ATPK 35 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. N. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą I. N. administracinio teisės pažeidimo byloje pratęsti iki 2010 m. rugpjūčio 6 d.

Nutartis neskundžiama.