Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi B. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, nuo 2011 m. balandžio iki 2011 m. liepos mėnesio, Šilutės r., “(duomenys neskelbtini)” girininkijos 459 kv., savo privataus miško valdose, pažymėtose kadastriniais Nr. 8814/0005:96 ir Nr. 8814/0005:37, neteisėtai, neturėdamas leidimo, iškirto 19,011 m³ medžių, nevalė šiukšlėmis ir buitinėmis atliekomis užšlamšto miško, šalia savo miško valdos laikė sukrautą apvalią medieną su kenkėjais, nesilaikydamas miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 5, 6 punktus, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktą, 21 punktą, 31.1 punktą, 31.2 punktą, 31.3 punktą, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62¹ straipsnio 2 dalyje, 77 straipsnio 1 dalyje, 77¹ straipsnio 1 dalyje.

2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo B. J. nubaudė 2000 Lt bauda.

2011 m. rugpjūčio 18 d. B. J. padavė skundė dėl 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros priimto nutarimo.

2012 m. kovo 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria B. J. skundo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų V. Š., T. L., E. B., P. J. parodymus, kelmų matavimo akto duomenis, į 2010 m., 2011 m. B. J. pranešimus apie ketinimus kirsti mišką, CD laikmenoje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes, žalos aplinkai paskaičiavimą, konstatuoja, kad B. J. 2011 m. neteisėtai, neturėdamas tam leidimo iškirto 6,37 m³ beržų, 0,743 m³ juodalksnio, 1,938 m³ pušies, 1,527 m³ ąžuolo ir 8,433 m³ drebulės.

2010 m. sausio 18 d. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros Vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. Z. jam išdavė leidimą medžių kirtimui, kuriame nurodė, jog jis per 2010 m. gali kirsti vieną vėjolaužos eglę (1,1 kubinių metrų), neplynu kirtimu savo reikmėms 15 vienetų eglių (viso 15 kubinių metrų), 20 vienetų beržų (viso 9,2 kubinius metrus). Gavęs leidimą nukirto 31 medį (viso 27 kubinius metrus), kuriuos sudarė eglės, beržai, keli ąžuoliukai. Nurodo, jog kertant medžius kartais yra kliudomi kiti aplinkiniai medžiai, taip netyčia juos nulaužiant. Tokiu būdu buvo nukirsti ne tik leidime nurodyti beržai ir eglės, bet ir keli ąžuoliukai. Nukirtus leidime nurodytą kiekį medžių bei surinkus nuolaužas gavosi viso 27 kubiniai metrai medienos. Staiga prasidėjusi žiema trukdė įvažiuoti sunkiajai technikai į mišką ir išvežti iš jo medžius, todėl nukirstus medžius nusprendė palikti peržiemoti tvarkingai sukrautus pamiškėje. Iš miško buvo išvežta tik 2 kubiniai metrai medienos. Tai paliudija medienos gabenimo lapas.

2011 m. vasario 17 d. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros Vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. Z. jam išdavė dar vieną leidimą, skirtą 2011 metams. Šiame leidime buvo nurodyta, jog pareiškėjas gali neplynu kirtimu savo reikmėms iškirsti 12 vienetų beržų (viso 9 kubinius metrus) ir 5 vienetus eglių (viso 6 kubinius metrus). Tačiau buvo nukirsta viso tik 14 medžių (viso 12 kubinių metrų), tik vietoj eglių buvo kertamos drebulės. Po šio kirtimo įvyko patikrinimas, kurio metu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas A. Z. patikrino iškirstą teritoriją ir nustatė klaidingus faktus. Kuomet vyko patikrinimas, buvo neseniai nukirsti medžiai pagal 2011 m. leidimą. Spygliuočių ir lapuočių šakos dar buvo nesutvarkytos, tačiau tai, kad jos buvo šviežios, rodė, jog medžiai yra ką tik nukirsti. A. Z. apžiūrėjęs kelmus nustatė, jog jie visi nukirsti šiais metais, nors šios srities ekspertui turėjo būti aišku, kurie kelmai yra pernykščiai, kurie šiųmetiniai.

Atkreipia teismo dėmesį, jog Šilutės rajono apylinkės teismas net neatsižvelgė į turimus liudininkų parodymus bei faktinį įrodymą - medienos išvežimo važtaraštį, kurie liudija, kad 2010 metų žiemą iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio miško buvo išvežta tik 2 kubiniai metrų medienos, todėl akivaizdu, jog likusi mediena turėjo likti neišvežta iki 2011 metų. Teismas neįvertino ir liudininko D. F. parodymų, jog jis 2011 metais iš miško išvežė tik seną medieną, pragulėjusią miške per žiemą. Už šią paslaugą D. F. leido miške nusikirsti keletą medžių, kurių kirtimui jis jau buvo gavęs atsakingos institucijos leidimą. D. F. nusikirto ir išsivežė 14 medžių, viso 12 kubinių metrų medienos. Taigi, Šilutės rajono apylinkės teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų bei liudininkų parodymų, todėl adekvačiai nevertino susidariusios situacijos, neišanalizavo aplinkybių, kurios lėmė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame miške buvo laikoma dviejų metų mediena.

Atkreipia dėmesį į tą faktą, jog per dvejus metus gavus abu leidimus buvo galima nukirsti viso 53 vienetus medžių, kas sudarytų 40,1 kubinį metrą medienos, tačiau buvo iškirsta tik 40 vienetų medžių ir tai sudarė 43,05 kubinius metrus medienos. Akivaizdu, jog leidimuose nurodyti medžių kiekiai nebuvo viršyti, o dėl nukirstų medžių rūšių Vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. Z. priekaištų neturėjo.

Šilutės rajono apylinkės teismui nepasirodė įtartinas A. Z., T. L., E. B. ir P. J. liudijimas, jog matuojant ir skaičiuojant kelmus dalyvavo visi keturi, nors ant protokolo pasirašė tik A. Z. ir T. L.. E. B. ir P. J. dalyvavimas matuojant kelmus yra neįrodytas, todėl jie galimai davė klaidingus parodymus.

Nors Klaipėdos apygardos teismas savo 2012 m. sausio 31 d. nutartyje pažymėjo, jog Šilutės rajono apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai įvertino liudininkų sąsają su pareiškėju, Šilutės rajono apylinkės teismas vis tiek laikosi pozicijos, jog liudininkai, liudijantys pareiškėjo naudai, yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų liudijimai negali būti vertinami nešališki. Tačiau šie liudininkai buvo samdomi darbuotojai, su kuriais jau yra atsiskaityta, todėl pareiškėjo baudos mokėjimas/nemokėjimas ir apskritai šios bylos baigtis neturės jokios įtakos liudininkų materialinei padėčiai, moralinei ir psichologinei savijautai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju B. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, 77 straipsnio 1 dalyje, 77¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčija tik jo nubaudimą pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį. Todėl, laikantis apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas tik dalyje dėl B. J. nubaudimo pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį.

ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuosekai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnį, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl B. J. kaltės, išklausė paties B. J., teismo posėdyje apklausė J. B., D. F., V. Š., T. L., E. B. ir P. J., įvertino rašytinius įrodymus, duomenis esančius CD laikmenoje.

Apeliantas B. J. teigia, kad vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. Z. jam išdavė leidimą medžių kirtimui. Apygardos teismas pažymi, kad inspektorius A. Z. apeliantui leidimų kirsti mišką neišdavė. Iš bylos duomenų matyti, kad 2010 m. spalio 18 d. ir 2011 m. vasario 17 d. B. J. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūrai pateikė pranešimus apie ketinimą kirsti mišką (b. l. 83, 85). Pažymėtina, jog „pranešimas apie ketinimus kirsti mišką“ ir „leidimas kirsti mišką“ yra du skirtingi dokumentai. Leidimą kirsti mišką išduoda Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūra, gavusi kirtimui pateiktus visus reikiamus dokumentus, o pranešimą apie ketinimus kirsti, pildo pats miško savininkas ir šį dokumentą pateikia Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūrai.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad visi rasti medžiai buvo 2011 m. kirtimo. Teigia, kad kirtimai buvo vykdomi 2010 metais ir 2011 metais, bet dėl blogų oro sąlygų nespėjo išvežti iš miško 2010 m. nukirstų medžių, todėl inspektorius A. Z. neteisingai iš kelmų nustatė medžių kirtimo laiką. Apygardos teismas nesutinka su tokiu apeliacinio skundo motyvu. A. Z. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. liepos 18 d. atliko kelmų matavimą B. J. priklausiančiame miške. Pasikvietė girininką T. L.. Matuojami buvo tik šviežiai arba 2011 m. nupjauti medžių kelmai. Suskaičiavo 41 vieną 2011 m. nupjautą kelmą (b. l. 129-132). Teismas neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigūno nustatytais faktais. Liudytojai T. L., E. B. ir P. J. iš esmės teisme vienodai parodė, jog dalyvavo kelmų matavime. Buvo matuojami tik šviežiai nukirstų medžių kelmai, kurie buvo sužymėti, nufotografuoti. Šalia kelmų mėtėsi medžių šakos su lapais ir žaliais spygliais. Taip pat miške buvo rasta šiukšlių bei spygliuočių medienos su kenkėjais (b. l. 132-134). Šiuos liudytojų parodymus patvirtina byloje esantis žalos aplinkai miške paskaičiavimas (b. l. 35-36), kelmų matavimo aktas (b. l. 37-38) fotonuotraukos CD laikmenoje (b. l. 40).

Nepagrįstai skunde nurodoma, kad leidimuose nurodyti medžių kiekiai nebuvo viršyti. Kaip jau minėta, leidimo kirsti miško B. J. neturėjo. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliantas pasinaudojo įstatymo numatyta teise, kada leidimas kirsti mišką nėra privalomas. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (Žin., 1997, Nr.71-1808) 20 punkte nurodomi atvejai kai leidimai kirsti mišką neprivalomi. 20.5 punkte nurodoma, kad savininkas gali vykdyti „neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo“. Darytina išvada, jog B. J. per 2011 metus galėjo išsikirsti ne daugiau kaip 15 kietmetrių medienos. 21 punkte nurodyta, kad privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. B. J. 2011 m. vasario 17 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Šilutės rajono agentūrai pateiktame pranešime apie ketinimą kirsti mišką nurodė, kad jam priklausančioje miško valdoje, kurios Kad. Nr.8814-5:37 einamaisiais metais neplynu kirtimu savo reikmėms ruošiasi nukirsti 12 vnt. 9 kietmedžių beržų ir 5 vnt. 6 kietmedžių eglių (b. l. 39). Iš administraciniame teisės pažeidimo protokole matyti, kad 2011 metais nukirsta 6,37 kubinių metrų daugiau negu nurodyta pranešime apie ketinimą kirsti medžius, o taip pat 1 juodalksnis (0,743 m³), 1 (pušis 1,938 m³), 8 drebulės (8,433 m³) ir 5 ąžuolai (1,527 m³) nukirsti neteisėtai (b. l. 21). Akivaizdu, kad B. J. pažeisdamas minėtas nuostatas iškirto daugiau medžių negu galėjo.

Skunde teigiama, kad Šilutės rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į liudininkų parodymus bei faktinį įrodymą - medienos išvežimo važtaraštį, kurie liudija, kad 2010 metų žiemą iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio miško buvo išvežta tik 2 kubiniai metrų medienos, todėl akivaizdu, jog likusi mediena turėjo likti neišvežta iki 2011 metų. Apygardos teismas nesutinka su tokiu skundo argumentu. Iš byloje esančio medienos gabenimo lapo matyti, kad 2010 m. spalio 30 d. iš Šilutės rajono, Jonelių kaimo išvežta 2 kubiniai metrai medienos Medieną gabenti perdavė B. J. (b. l. 82). Bylos duomenimis nustatyta, kad B. J. 2011 m. neturėdamas leidimo iškirto 6,37 m³ beržų, 0,743 m³ juodalksnio, 1,938 m³ pušies, 1,527 m³ ąžuolo ir 8,433 m³ drebulės. Todėl nagrinėjamu atveju, medienos gabenimo lapas neturi jokios teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2011 m. liepos 24 d. paaiškinime B. J. teigė, kad malkos 2010 m. buvo vežamos spalio, lapkričio mėnesiais, tačiau byloje pateiktas tik vienas medienos gabenimo lapas.

B. J. skunde teigia, kad teismas nevertino D. F. parodymų. D. F. teisme parodė, kad iš miško ištraukė 2010 metų kirtimo medžius, kiek ištraukė pasakyti negali. Už tai B. J. leido nusipjauti medžių. 2011 m. nukirto 9 beržus, 4 drebules ir vieną juodalksnį, iš viso 14 medžių (b. l. 135-136). Apygardos teismo nuomone apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo D. F. parodymais, kadangi jie nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad buvo skaičiuojami tik 2011 m. kirtimo medžiai, todėl iš miško ištraukti 2010 m. kirtimo metų medžiai B. J. veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Be to teisingai pastebėta, kad D. F. su B. J. yra pažystami, D. F. atlygintinai darbuojasi B. J. miške, todėl yra suinteresuotas B. J. bylos baigtimi.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad matuojant ir skaičiuojant kelmus dalyvavo visi keturi, nors ant protokolo pasirašė tik A. Z. ir T. L.. Šių liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Atsiliepime į skundą paaiškinama, kodėl liudininkai P. J. ir E. B. nepasirašė ant kelmų matavimo akto, kadangi jie nėra valstybiniai miškų pareigūnai ir neturi miškininkystės išsilavinimo, nors turi labai didelę darbo V. Į. Šilutės miškų urėdijoje patirtį. Todėl siekiant išlaikyti objektyvumą ir siekiant išvengti spekuliacijų dėl kompetencijos buvo nutarta susilaikyti nuo P. J. ir E. B. pasirašymo po kelmų matavimo aktu. Apygardos teismas pažymi, kad A. Z., T. L., E. B. ir P. J. nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuoti jam pakenkti, todėl netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu B. J. nekilo jokių abejonių dėl šių liudytojų patikimumo.

Apeliantas teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas savo 2012 m. sausio 31 d. nutartyje pažymėjo, jog Šilutės rajono apylinkės teismas neteisingai ir nepagrįstai įvertino liudininkų sąsają su pareiškėju, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismas vis tiek laikosi pozicijos, jog liudytojai, liudijantys pareiškėjo naudai, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartyje pažymėjo, kad nėra bylos aplinkybių argumentuoto vertinimo, bylos įrodymai netirti dėl B. J. padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 77 straipsnio 1 dalyje, 77¹ straipsnio 1 dalyje, todėl byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui. Taip pat teismas pažymėjo, kad vengdamas daryti įtaką būsimam apylinkės teismo sprendimui dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako. Dėl apelianto minimų aplinkybių teismas nutartyje nepasisakė.

Apeliaciniame skunde taip pat aptarinėjamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros atsiliepimas, teigiama, jog atsiliepime suformuotas jo neigiamas įvaizdis, akcentuojamas jo nedalyvavimas apžiūrint mišką, paaiškinimo nepateikimas. Pažymėtina, kad apylinkės teismo posėdyje apie šias aplinkybes nebuvo kalbama, jos nebuvo analizuojamos, B. J. kaltė remiantis jomis įrodinėjama nebuvo.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad B. J. kaltė dėl ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, nustatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo nutarties naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir B. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.