Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovams A. K., R. J. dėl dalies skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Juodasis alksnis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB DNB bankas pagal 2008 m. vasario 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2008-76 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (toliau – Kreditavimo sutartis) suteikė trečiajam asmeniui UAB „Juodasis alksnis“ 8 200 000 Lt kreditą iki 2018 m. vasario 25 d. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas 2008 m. vasario 25 d. Laidavimo sutartimis, sudarytomis tarp banko ir laiduotojų A. K. bei R. J., kuriomis laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai ta pačia apimtimi kaip kredito gavėjas visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles bankui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo apeliantą A. K. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Apeliantui A. K. pateikus apeliacinį skundą, atitinkantį šio procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, ieškovas papildomų atsikirtimų į apelianto skunde išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka pareiškęs apeliantas, todėl šis prašymas netenkinamas.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytos pasekmės: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 1, 2 d.), o jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai aplinkybė, kad teismo posėdyje nedalyvavusiam asmeniui (šaliai arba trečiajam asmeniui) nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad teismas, priėmęs ieškovo pateiktą ieškinį, įpareigojo atsakovus pateikti atsiliepimą į ieškinį (1 t., 52-53 b. l.). Teismas byloje dalyvaujantiems asmenims taip pat išaiškino galimybę teikti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (1 t., 54-55 b. l.). Apeliantas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) (1 t., 75-77 b. l.). Byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2013 m. lapkričio 8 d., kuris buvo atidėtas, kadangi apeliantui nebuvo įteiktas teismo šaukimas (1 t., 87, 94-95 b. l.). Teismo šaukimas į kitą, t. y. 2013 m. lapkričio 28 d. parengiamąjį teismo posėdį apeliantui buvo išsiųstas laidavimo sutartyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat buvo grąžintas, neįteikus jo adresatui (1 t., 104 b. l.). 2013 m. lapkričio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismo posėdį atidėjo 2014 m. sausio 9 d. Teismo šaukimas į 2014 m. sausio 9 d. teismo posėdį apeliantui buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) (kurį teismui susisiekus telefonu nurodė trečiojo asmens bankroto administratorius). Byloje esanti pažyma patvirtina, kad pastaruoju adresu teismo šaukimas apeliantui buvo įteiktas asmeniškai 2013 m. lapkričio 29 d. (1 t., 113 b. l.). Apeliantas 2014 m. sausio 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, kurį motyvavo tuo, kad jam nebuvo pranešta apie ankstesnius parengiamuosius teismo posėdžius (1 t. 114-115 b. l.). Tačiau į tos pačios dienos, t. y. 2014 m. sausio 9 d. teismo posėdį apeliantas neatvyko (1 t., 116 b. l.). Vėlesniuose teismo posėdžiuose apeliantas taip pat nedalyvavo, šaukimai jam buvo siunčiami visais žinomais jo gyvenamosios vietos adresais, tačiau grąžinti neįteikus jų adresatui (1 t., 124-125, 133-138, 146-148 b. l.). Iš 2014 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad ieškovas atsisakė teismo siūlymų įteikti atsakovui A. K. teismo šaukimą per antstolį arba paskirti jam kuratorių, todėl teismas nutarė teismo šaukimą apeliantui įteikti viešo paskelbimo būdu (1 t., 139, 145 b. l.). 2014 m. gegužės 21 d. apeliantas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio sumos perskaičiavimo (1 t., 149 b. l.), tačiau į tos pačios dienos teismo posėdį neatvyko.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė pareigą pranešti apeliantui apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pažymėtina, kad kiekviename dalyvaujančio byloje fizinio asmens procesiniame dokumente, be kitų duomenų, turi būti nurodytas ir jo gyvenamosios vietos adresas, taip pat kitas procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos adresu (CPK 111 str. 2 d. 2, 3 p.). Apeliantas visuose savo procesiniuose dokumentuose nurodė tą patį savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu teismo šaukimų jam įteikti nepavykdavo. Jokių kitų adresų ar būdų, kuriais apeliantas pageidautų gauti teismo procesinius dokumentus, jis nenurodė. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantui adresuoti teismo šaukimai buvo grąžinti su žymomis „neatsiėmė“. Tai reiškia, kad pašto darbuotojui neradus adresato, pašto dėžutėje buvo paliekamas pranešimas per nustatytą terminą atvykti į paštą atsiimti siuntos, o to nepadarius, siunta buvo grąžinama siuntėjui. Pažymėtina ir tai, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta šalių pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Apeliantui apie iškeltą bylą buvo žinoma, todėl ilgą laiką negaudamas teismo šaukimo, apeliantas galėjo ir privalėjo pats pasiteirauti teisme apie tai, ar byloje yra paskirtas teismo posėdis. Be to, kaip minėta, šaukimas į 2014 m. sausio 9 d. teismo posėdį apeliantui buvo įteiktas asmeniškai, tačiau apeliantas į šį posėdį neatvyko ir nepranešė teismui apie nedalyvavimo priežastis, neprašė atidėti šio teismo posėdžio dėl svarbių priežasčių. Toks apelianto elgesys, atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad jis būtent teismo posėdžių dienomis teikė teismui procesinius dokumentus, bet posėdžiuose nedalyvavo, vertintinas kaip nesąžiningas. Apeliantas pats nevykdė savo procesinių pareigų, nesiekė greito bylos išnagrinėjimo, todėl konstatuoti, kad teismas pažeidė jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisminę gynybą, nėra jokio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai įteikė jam šaukimą viešo paskelbimo būdu, atmestinas, kadangi pirma, apeliantas, žinodamas apie iškeltą bylą, nesidomėjo jos eiga ir be pateisinamos priežasties nedalyvavo ankstesniame teismo posėdyje, į kurį šaukimas jam buvo įteiktas asmeniškai; antra, teismui kelis kartus nepavyko įteikti apeliantui teismo šaukimų registruotąja pašto siunta, todėl tikėtina, kad to nebūtų pavykę padaryti ir antstoliui. Ieškovui atsisakius pasinaudoti kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra kitų galimybių kaip tik įteikti apeliantui teismo šaukimą viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad absoliutaus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų kitų absoliučių šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl hipotekos ir laidavimo santykio

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl hipotekos ir laidavimo, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, taikymo, yra konstatavęs, kad CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pagrįstai vadovavosi minėta kasacinio teismo praktika.

Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens BUAB „Juodasis alksnis“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas ieškovui buvo užtikrintas tiek įmonei nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu (1 t., 27 b. l.), tiek atsakovų laidavimu (1 t., 40-41, 48-49 b. l.). Laidavimo sutarčių 1.1 punktuose nustatyta solidarioji skolininko ir laiduotojo atsakomybė.

Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi UAB „Juodasis alksnis“ iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi palikus ją nepakeistą. Ieškovas trečiojo asmens BUAB „Juodasis alksnis“ bankroto byloje pareiškė 1 655 940,39 Eur kreditorinį reikalavimą, iš kurių 1 506 650,63 Eur sudaro įsiskolinimas pagal Kreditavimo sutartį (1 t., 27-28 b. l.). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad reikalavimo laiduotojams pareiškimo momentu pagrindinio skolininko UAB „Juodasis alksnis“ prievolės pagal Kreditavimo sutartį buvo įvykdytos ar kad įsiskolinimo suma buvo mažesnė nei ieškinio suma. Atsakovai šiomis aplinkybėmis nesirėmė ir jų neįrodinėjo, o ieškinį prašė atmesti tuo pagrindu, kad ieškovas turi galimybę atgauti visą skolą realizavus įkeistą įmonės turtą. Pažymėtina, kad solidarios atsakomybės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, ieškovas neprivalėjo paaiškinti, kodėl iš solidarių laiduotojų prašo priteisti tik dalį skolos ir būtent tokio dydžio sumą.

Apelianto prašymu apeliacinės instancijos teismas išreikalavo iš trečiojo asmens BUAB „Juodasis alksnis“ ir ieškovo informaciją apie skolos likutį. Apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priimta ir juos vertina (CPK 314 str.). Iš ieškovo pateiktos pažymos matyti, kad skola pagal Kreditavimo sutartį 2015 m. balandžio 8 d. sudarė 28 263,60 Eur (2 t., 47 b. l.). Pagal BUAB „Juodasis alksnis“ bankroto administratoriaus pateiktus duomenis (2 t., 50-51 b. l.), skolos likutis AB DNB bankui šiuo metu sudaro 175 137,44 Eur, tačiau nenurodyta, pagal kokias sutartis. Nors šie įrodymai patvirtina, kad apeliacinio proceso metu skola pagal Kreditavimo sutartį yra sumažėjusi ir nebesiekia ieškiniu pareikštos ir pirmosios instancijos teismo priteistos sumos, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Kaip minėta, solidarios atsakomybės atveju išieškojimo mastas gali ir turi būti kontroliuojamas vykdymo procese, todėl po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjus, kad dalis teismo priteistos sumos jau yra išieškota iš pagrindinio skolininko turto, atitinkama dalimi sumažėja iš laiduotojų išieškotina suma.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apelianto teigimu, ieškovas jam neišaiškino Laidavimo sutarties teisinių pasekmių, apeliantas yra silpnesnioji sutarties šalis, Laidavimo sutarties sąlygos ieškovui suteikė neproporcingai didelę naudą, todėl yra nesąžiningos ir negali būti vykdomos. Apeliantas remiasi CK 6.228 straipsniu, reglamentuojančiu teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos dėl esminės šalių nelygybės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, apeliantas šių aplinkybių pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė, todėl negali jomis grįsti apeliacinio skundo (CPK 306 str. 2 d.). Antra, laidavimas yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, todėl akivaizdu, kad laidavimo sutartimi pats laiduotojas tiesiogiai jokios naudos negauna. Praktikoje yra įprasta, kad bankai, teikdami finansavimą įmonėms, reikalauja prievolių įvykdymo užtikrinimo (turto įkeitimo, akcininkų laidavimo ir pan.). Apeliantas buvo UAB „Juodasis alksnis“ vadovas ir akcininkas, Laidavimo sutartis buvo sudaryta verslo tikslais, t. y. siekiant gauti įmonei kreditą. Laidavimo sutartyje yra aiškiai apibrėžta laiduotojo atsakomybė. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Laidavimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, nulemiančios didelę šalių prievolių neatitiktį, ir kad joks protingas ir apdairus žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nesudarytų. Nurodytos aplinkybės nesuteikia teisės apeliantui atsisakyti vykdyti Laidavimo sutartį CK 6.228 straipsnio pagrindu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas byloje reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino laiduotojų atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atmetus atsakovo A. K. apeliacinį skundą, valstybei iš apelianto priteistina 2 000 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis, kurios sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 96 str.).

Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 452 Lt (420,52 Eur) advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t., 51-52 b. l.). Toks išlaidų dydis neatitinka bylos sudėtingumo, todėl ieškovui iš apelianto priteistina jų dalis – 200 Eur (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB DNB bankui (į. k. 112029270) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apelianto A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) žyminio mokesčio valstybei.