Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Helenos grupė“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kadieškovas ir atsakovas 2019 m. spalio 24 d. sudarė terminuotą nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. (įskaitytinai) (sutarties 1 punktas), o atsakovas įsipareigojo už suteiktas patalpas mokėti ieškovui nuomos mokestį sutartyje numatyta tvarka: už 2019 m. spalį – 560 Eur, lapkritį – 2100 Eur, gruodį – 1610 Eur, sumokant už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 10 d. (sutarties 4.1, 4.3 punktai). Sutarties 4.4 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas laiku neatsiskaitęs moka 2 procentų delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Iš ieškovo pateiktos banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas ieškovuibankiniu pavedimu 2019-12-31 pervedė 2660 Eur. Ieškovas nurodo, kad šią sumą jis įskaitė tokiu būdu: 560,00 Eur nuomos mokestį už 2019 m. spalio mėn. ir 560,00 Eursutartyje numatytų delspinigių už 2019 m. spalio mėn., iriš dalies padengė delspinigius už 2019 m. lapkričio mėn. (1540,00 Eur). Ieškovo teigimu, atsakovas liko skolingas 2100,00 Eur nuomos mokesčio už 2019 m. lapkričio mėn. ir 1610,00 Eur nuomos mokesčio už 2019 m. gruodžio mėn., t. y. iš viso 3710,00 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovasiki kreipimosi į teismą būtų atsikaitęs suieškovu (CPK 178 straipsnis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.1 straipsniu kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę, įskaitant ir netesybų mokėjimą (CK 6.71 str. 1 d.). Tai reiškia, kad kreditorius, laisvai disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, gali teise reikalauti prievolės (įskaitant netesybas) įvykdymo ir nesinaudoti arba nuspręsti pasinaudoti šia teise vėliau. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja iš skolininko gautų įmokų paskirstymą pagal skirtingų rūšių pinigines prievoles, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei jis nurodo kitokį įmokų paskirstymą nei nustatyta įstatyme (CK 6.54 str. 1-4 d.) ar šalių sutartyje (CK 6.54 str. 1, 5-6 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, sumokėdamas skolą 2019-12-31 būtų nurodęs kitokį įmokų paskirstymą nei jas paskirstę ieškovas, ar būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3710,00 Eur skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.72 straipsnyje numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, įskaitant dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, šalių susitarimas joms turi įstatymo galią.Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Nuomos sutarties 4.4 p. atsakovas įsipareigojo mokėti 2 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo neapmokėtos sumos. Iš ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad 2 proc. dydžio delspinigiai už lapkričio mėn. už 80 dienų nuo neapmokėtos 2100,00 Eur sumos, atėmus sumokėtą 1540,00 Eur delspinigių dalį, sudaro 1820,00 Eur; už gruodžio mėn. už 50 dienų nuo neapmokėtos 1380,00 Eur sumos, sudaro 1610,00 Eur, viso 3430,00 Eur. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovo reikalavimas priteisti 3430,00 Eur delspinigių tenkinamas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentųdydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7140,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 161,00 Euržyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasisLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Helenos grupė“ (juridinio asmens kodas 304836145) 3710,00 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai dešimt eurų, 00 ct) skolos, 3430,00 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt eurų, 00 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7140,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymoir 161,00 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt vienas euras, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.