- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- ATP-57-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11862-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kategorijos
- 2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2015-09-17, apie 04.00 val., Justiniškių g., Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,56 promilių girtumas. Tuo savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje. Minėtu nutarimu A. K. paskirta administracinė nuobauda – 579 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
2016-11-09 A. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-30 nutartimi šio prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-30 nutartį ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Ir, nors teismas nurodė reikšmingas aplinkybes, į kurias turi būti atsakyta nagrinėjant ATPK 329 straipsnio pagrindu pateiktą prašymą, tačiau šiuo atveju, jos išnagrinėtos netinkamai. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių aplinkybių visumos. Priešingai, teismas, atmesdamas apelianto prašymą, nepagrįstai atsižvelgė į prieš tai buvusį baustumą, kuris buvo išnykęs dar iki pažeidimo padarymo, bei į tai, jog apeliantas būdamas neblaivus vežė keleivę. Be to, teismas nutartyje nurodė, kad apeliantas iš karto po pažeidimo padarymo neblaivumą ginčijo ir neva siūlė pareigūnams susitarti. Tačiau teismas negalėjo remtis šiais duomenimis, nes šie duomenys nebuvo ištirti teisme, t. y. neapklausė policijos pareigūnų dėl jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog už siūlymą susitarti jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo A. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad A. K. praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, jam teisė vairuoti transporto priemones atimta už vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių pažeidimų padarymą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, kuris kėlė realų pavojų eismo dalyviams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. A. K. už 2015-08-17 padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nubaustas 2015-09-15 nutarimu. Teismas pažeidėjo prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo svarstė 2016-11-30, t. y. dar galiojant ATPK. Atsižvelgiant į tai, siekiant nepabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties, jo skundas dėl apylinkės teismo nutarties nagrinėjamas, vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK nuostatomis.
ATPK 329 straipsnyje numatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Nagrinėjamu atveju, teisę teikti teismui prašymą dėl specialiosios transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo apeliantas įgijo 2016-09-15, praėjus pusei paskirtojo laiko.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nuobaudą paskyrusi institucija, spręsdama klausimą dėl specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, privalo įvertinti visas įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 49-53), buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 27), nuo specialiosios teisės atėmimo praėjo daugiau nei pusė termino. Nagrinėjamu atveju, yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti ATPK 329 straipsnio taikymo A. K. galimybę, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vis dėl to, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2016-11-30 nutartimi priimdamas sprendimą nesutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nustatęs formaliųjų pagrindų buvimą, visų specialiosios teisės atėmimo termino klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių neįvertino ir padarė nepagrįstą bei nemotyvuotą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebuvo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, paskirtą baudą sumokėjo nepraleisdamas teismo nustatyto termino (b. l. 31-38), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 30), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymų kursą (b. l. 39), pagal sveikatos būklę, gali vairuoti be apribojimų (b. l. 28). Nors pažeidėjo asmenybė buvo įvertina skiriant apeliantui administracinę nuobaudą, nesudaro pagrindo teigti, jog šios aplinkybės negali būti vertinamos ir nagrinėjant prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Juo labiau, kad, vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, šias aplinkybes įvertinti yra būtina. Nors apeliantas praeityje yra baustas administracine tvarka, tačiau niekada nebuvo baustas už vairavimą išgėrus ar kitus itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o pažeidimo, už kurį nubaustas 2015-09-15 nutarimu, padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Tokios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad apeliantas nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ATPK 329 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, už kokio pobūdžio pažeidimus yra galimas specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimas, todėl nėra eliminuota galimybė šias normas taikyti ir asmeniui, baustam už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Be to, straipsnyje nurodyti asmenys taip pat nėra diferencijuojami pagal tai, kokio sunkumo girtumas jiems buvo nustatytas. Taigi, aplinkybė, kad padarytas šiurkštus pažeidimas ir kad pažeidėjui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, negali tapti lemiamu kriterijumi svarstant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Kaip minėta, būtina vertinti tiek pažeidėjo asmenybę, tiek jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino tik apelianto ankstesnius baustumus bei padarytą pažeidimą, ir nevisapusiškai analizavo aukščiau paminėtas aplinkybes.
A. K. teisės vairuoti transporto priemones neturi jau daugiau nei vienerius metus. Įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, pastarojo kritišką požiūrį į padarytą pažeidimą, taip pat elgesį specialiosios teisės atėmimo metu, teismas neabejoja, jog per šį laikotarpį apeliantas patyrė pakankamai nepatogumų ir suvaržymų. Šiuo metu yra pagrindas manyti, kad didesnės dalies administracinės nuobaudos įvykdymas pakankamai paveikė A. K., kad šis toliau laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti ir tai sudaro pagrindą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismo nutartis yra priimta nepakankamai įvertinus apelianto asmenybę, jo elgesį po nuobaudos paskyrimo, todėl yra naikintina, tenkinant apelianto prašymą ir sutrumpinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 16 mėnesių, t. y. iki 2017-01-15.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį.
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 16 mėnesių, t. y. iki 2017 m. sausio 15 d.