Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui M. J., atsakovės atstovei Valentinai Lodienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas kelio servitutas jungia du bendro naudojimo kelius, kurie iš tikrųjų yra (duomenys neskelbtini) t.y. servitutinis kelias jungia žvyrkelio atkarpą, prasidedančią nuo (duomenys neskelbtini) g. ir baigiasi žvyrkelio atkarpa, susikertančia su ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve. Servitutinis kelias atlieka tik papildomąją, dubliuojančiąją esantiems valstybiniams keliams funkciją. Visi aplinkiniai gyventojai savo namus bei valdomus žemės sklypus turi galimybę pasiekti naudodamiesi bendro naudojimo keliais, nevažiuojant antžeminėmis transporto priemonėmis per nustatytą kelio servitutą. (duomenys neskelbtini) gatvė ir rajoninis kelias Nr. 4751 buvo rekonstruoti bei pritaikyti patogiam naudojimui. Po rekonstrukcijos visa (duomenys neskelbtini) g. buvo išasfaltuota ir visi aplinkiniai gyventojai naudojasi tik šiais sutvarkytais valstybiniais keliais, todėl papildomas servitutinis kelias tapo nefunkcionalus ir iš viso nenaudojamas susisiekimui antžeminėmis transporto priemonėmis. Servituto turinį iš esmės sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 str. 3 d.). Kelio servitutu sujungti bendro naudojimo keliai nenaudojami susisiekimui, todėl galiojantis servituto turinys yra per platus ir turi būti sumažintas, t.y. atsisakyta teisės važiuoti keliu antžeminėmis transporto priemonėmis, paliekant galioti teisę naudotis keliu, kaip pėsčiųjų taku, ir teisė varyti galvijus. Toks kelio servituto turinys atitiktų realų poreikį ir tenkintų pareiškėjo interesus.

Žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas kelio servitutas neturi įvardinto nei viešpataujančiojo daikto, nei viešpataujančio daikto savininko, vadinasi toks servitutas ne tik praranda būtinybę užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininko interesus, bet ir apskritai savo prasmę. Iki šiol yra nežinoma, kokio viešpataujančio daikto intereso užtikrinimui yra nustatytas kelio servitutas ir kodėl varžomos savininko nuosavybės teisės.

Pažymėjo, kad NŽT, nagrinėdama pareiškėjo skundą, neištyrė nei vienos iš nurodytų aplinkybių, neįsigilino į pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas prašė ne visiškai panaikinti jo žemės sklype nustatytą kelio servitutą, o tik susiaurinti servituto turinį išnykus būtinumui naudoti kelio servitutą transporto priemonių pravažiavimui. NŽT skundžiamame sprendime apskritai nieko nepasisako dėl kelio servituto būtinumo ir jo išnykimo.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad NŽT Trakų ir Elektrėnų skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. Ž46-246 tikslinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis kelio servituto turinys yra išplėstas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-04-04 išraše apie žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 6 dalyje „Kitos daiktinės teisės“ 6.1 punkte įrašas „kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis)“ galioja nuo 2010-10-08. Šio įrašo 6 dalies 6.4 punkto įrašas „kelio servitutas (tarnaujantis), kurio turinys -„leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti ar ginti gyvulius keliu“, galiojo nuo 2004-04-22 iki 2010-10-08. Pažymėjo, kad šiam žemės sklypui įrašas „kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) - leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti ar ginti gyvulius keliu“, kuris galiojo nuo 2004-04-22 iki 2010-10-08, ir kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), kurio daiktinė teisė Nekilnojamojo turto registre remiantis NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-17 įsakymu Nr. Ž46-246 įregistruota nuo 2010-10-08, savo turiniu ir apimtimi yra vienodos.

Pagal Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą vietinės reikšmės kelias, kurio dalis (atkarpa) yra įskaičiuota į pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą ir šiai kelio atkarpai yra nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), laikytinas vietinės reikšmės (bendrojo naudojimo) keliu, o kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) visa apimtimi buvo nustatytas nuo šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Taigi, pareiškėjui nėra pagrindo teigti, kad jo žemės sklype nustatytu kelio servitutu sujungtas bendro naudojimo kelias nenaudojamas susisiekimui, o galiojantis kelio servituto turinys yra per platus ir turi būti sumažintas, todėl šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) - visa apimtimi buvo nustatytas nuo žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, šiuo vietinės reikšmės keliu susisiekimui gali naudotis (duomenys neskelbtini) gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys, todėl servituto būtinumas nėra išnykęs ir pareiškėjo teiginys, kad nustatytas kelio servitutas turi būti sumažintas panaikinant teisę keliu važiuoti transporto priemonėmis remiantis CK. 4.130 straipsnio 5 dalimi - išnykus būtinumui - yra nepagrįstas.

Šiuo atveju žemės sklype yra vietinės reikšmės (bendrojo naudojimo) kelio atkarpa, kuri sujungia vietinės reikšmės kelią ir dėl kurios naudojimo susisiekimui nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas). Ši kelio atkarpa sujungia vietinės reikšmės kelią, todėl šio kelio naudojimas kaip vientisu objektu yra neįmanomas be šios kelio dalies (atkarpos), o kadangi pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą vietinės reikšmės kelias naudojamas viešajam interesui-asmenų patekimui į gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, todėl viešpataujančiu daiktu yra visi tie objektai, prie kurių galimas patekimas šiuo keliu, o viešpataujančiuoju daikto savininku laikomi visi suinteresuoti jo naudojimu asmenys, kurių interesas būtų tenkinamas naudojantis šiuo keliu (patekimui prie objektų). Tačiau visų šių asmenų ir objektų ratas nėra apibrėžtas, bet pagal kelio paskirtį (vietinės reikšmės - viešasis kelias) ši vietinės reikšmės kelio atkarpa yra naudojama susisiekimui ir pareiškėjo teiginys, kad žemės sklypui nustatytas kelio servitutas praranda būtinybę užtikrinti viešpataujančio daikto savininko interesus, bet ir apskritai savo prasmę, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje kilęs ginčas dėl žemės sklypo kelio servituto, nustatyto administraciniu aktu, panaikinimo tvarkos ir sąlygų.

Taigi teismui svarbu nustatyti, ar atsakovė raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė panaikinti administraciniais aktais nustatytus servitutus.

Nustatyta, kad pareiškėjas žemės sklypą įsigijo iš J. B. pagal žemės 2006-04-14 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisė į šį sklypą pareiškėjo vardu įregistruota 2006-05-23 (b. l. 89-90). Iš Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 6 punkto (Kitos daiktinės teisės) aiškiai matyti, kad kelio servituto (tarnaujantis daiktas), kurio turinys - „leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti ar ginti galvijus keliu, įrašas galioja nuo 2004-04-22. Taigi pareiškėjui aplinkybė dėl nustatyto kelio servituto buvo žinoma nuo šio žemės sklypo įsigijimo.

Pareiškėjui atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, NŽT Trakų ir Elektrėnų skyriaus vedėjas 2010-09-17 įsakymu Nr. Ž46-246 patikslino pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, taip pat nustatė jau buvusį kelio servitutą (b. l. 169-171). Pareiškėjas šį NŽT Trakų ir Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymą su patikslintais žemės sklypo duomenimis įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Iš įsakymo ir registro pažymėjimo 6 dalies aiškiai matyti, kad yra įregistruotas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis)“ galioja nuo 2010-10-08. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio servitutas (tarnaujantis), kurio turinys - „leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti ar ginti gyvulius keliu“, galiojęs nuo 2004-04-22 iki 2010-10-08, savo turiniu ir apimtimi buvo toks pats.

Be to pagal Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą vietinės reikšmės kelias, kurio dalis (atkarpa) yra įskaičiuota į pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą ir šiai kelio atkarpai yra nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), laikytinas vietinės reikšmės (bendrojo naudojimo) keliu, visa apimtimi buvo nustatytas nuo šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (b. l. 68, 95-109).

Pareiškėjas teigia, kad kelio servituto turinys yra nepagrįstai išplėstas ir turėtų būti sumažintas panaikinant teisę, suteikiančią keliu važiuoti transporto priemonėmis remiantis CK 4.130 straipsnio 5 dalimi, nustatytas kelio servitutas neturi įvardinto viešpataujančiojo daikto savininko, vadinasi toks servitutas ne tik praranda būtinybę užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininko interesus, bet ir apskritai savo prasmę.

Atsakovė su pareiškėjos teiginiais nesutinka, teigdama, kad nustatytas kelio servitutas visa apimtimi buvo nustatytas nuo šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjui apie kelio servitutą buvo žinoma įsigyjant šį žemės sklypą, atliekant jo kadastrinius matavimus bei registruojant Nekilnojamojo turto registre. Ši kelio atkarpa sujungia vietinės reikšmės kelią, todėl šio kelio naudojimas kaip vientisu objektu yra neįmanomas be šios kelio dalies (atkarpos), o kadangi pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą vietinės reikšmės kelias naudojamas viešajam interesui - asmenų patekimui į gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, todėl viešpataujančiu daiktu yra visi tie objektai, prie kurių galimas patekimas šiuo keliu, o viešpataujančiuoju daikto savininku laikomi visi suinteresuoti jo naudojimu asmenys, kurių interesas būtų tenkinamas naudojantis šiuo keliu (patekimui prie objektų).

Teismas su pareiškėjo teiginiais sutikti negali, palaiko atsakovės poziciją, nes nėra išnykusi servituto būtinybė, šiuo keliu naudojasi kiti asmenys, norintys patekti į savo valdomus objektus. Iš byloje esančių įrodymų aiškiai matyti, kad pareiškėjui apie kelio servitutą buvo žinoma įsigyjant žemės sklypą, atliekant jo kadastrinius matavimus bei registruojant Nekilnojamojo turto registre. Be to kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) visa apimtimi buvo nustatytas nuo šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dar 2004-03-31 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2311-79 (servitutas galioja nuo 2004-04-22), NŽT Trakų ir Elektrėnų skyriaus vedėjas 2010-09-17 įsakymu Nr. Ž46-246 patikslino pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, taip pat nustatė jau buvusį kelio servitutą (b. l. 169-171). Todėl, pareiškėjo teiginiai, kad jo žemės sklype nustatytu kelio servitutu sujungtas bendro naudojimo kelias nenaudojamas susisiekimui, o galiojantis kelio servituto turinys yra per platus ir turi būti sumažintas, yra nepagrįstas.

Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.).

Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Servituto pasibaigimo pagrindai yra nustatyti CK 4.130 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad servitutas pasibaigia: jo atsisakius; tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; išnykus servituto būtinumui; suėjus senaties terminui.

Taigi teisės aktai leidžia atsakovui, kaip institucijai, nustačiusiai servitutą, administraciniu aktu jį panaikinti tik realiai egzistuojant CK 4.130 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams. Tokių pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo, teisėtai ir pagrįstai atsisakė tai padaryti.

Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su prašymu panaikinti servitutą ar servituto dalį CK 4.130 straipsnio 1 dalyje numatytu pasibaigimo pagrindu, o kitu pagrindu – kadangi servitutus nustatantys administraciniai aktai yra neteisėti. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo vienos iš būtinų sąlygų servitutą ar servituto dalį panaikinti administraciniu aktu – nebuvo CK 4.130 straipsnio 1 dalyje numatyto servituto pasibaigimo pagrindo.

Pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas raštas, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) administraciniu aktu nustatytą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, paliekant galioti kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku ir kelio servitutą, suteikiantį teisę varyti galvijus (b. l. 22-25). Tačiau panaikinus šį ginčo sprendimą, pareiškėjo teisės nebus apgintos, nes NŽT Trakų ir Elektrėnų skyriaus vedėjas 2010-09-17 įsakymu Nr. Ž46-246 patikslino pareiškėjui nuosavybės teisę priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, taip pat nustatė jau buvusį kelio servitutą (b. l. 169-171). Apie šio įsakymo galiojimą pareiškėjas žinojo, šis įsakymas ir patikslinti žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre dar 2010 metais, šio įsakymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas neskundė su juo sutiko. Taip pat pareiškėjas apie servituto nustatymą žinojo dar 2006 metais, įsigydamas šį žemės sklypą.

Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatas, sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su servitutus nustatančiais aktais, juos gali ginčyti teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas nagrinėjamu atveju nesuteikia teisės atsakovui priimti sprendimo dėl ginčo servituto ir servituto dalies panaikinimo, o šio klausimo sprendimą priskiria teismo jurisdikcijai.

Atsakovės atsisakymas iš esmės neužkerta kelio pareiškėjui ginčyti konkrečius administracinius aktus, kuriais buvo nustatyti pareiškėjo netenkinantys servitutai, arba kreiptis šiuo klausimu į bendrosios kompetencijos teismą CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Esant šioms aplinkybėms ir tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nes viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tiek, kiek nustato įstatymas, viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamo rašto, negali būti tenkintas reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą, nes tai neatitiktų ginčo teisinių santykių reguliavimo tikslų.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.