- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- 2-84-328/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07821-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- V. M., I. M.
- Atsakovas
- E. T.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui V. M. (V. M.), vertėjai D. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. (V. M.) ir I. M. ieškinį atsakovei E. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės E. T. 16000,00 Lt/4633,92 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė yra ieškovų kaimynė, gyvena toje pačioje laiptinėje virš ieškovų buto esančiame vieno kambario bute. Dėl nuolat keliamo triukšmo atsakovai nurodo patyrę neturtinės žalos, dėl keliamo triukšmo susirgo. Nurodo, jog neturtinę žalą jiems sudaro dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas, fizinis skausmas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, kas gali būti atlyginta pinigais, tokią žalą įvertina 16000 Lt/4633,92 Eur. Ieškovai nurodo, jog dėl šių aplinkybių jie patyrė aibę rūpesčių ir nepatogumų, dažnai dabar jiems abiems be priežasties skauda galvą, nuolat kamuoja nerimas dėl baigties, išsivystė nemiga, išvargo dvasiškai ir fiziškai. Nurodo, jog neturtinė žala ieškovų sveikatai turi būti atlyginama visais atvejais (b. l. 2-4).
Ieškovė I. M. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus (b. l. 63).
Atsakovė atliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, prašymų negauta, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 130 straipnis). Civilinė byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekto 246 straipsnio 2 dalis).
Teismo posedžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, prašė atsakovę nubausti materialiai. Nurodė, jog po to, kai atsakovė įsikėlė į butą 2012 metų vasarą, ieškovai negali ramiai gyventi dėl atsakovės keliamo nuolatinio triukšmo, išgertuvių, garsios muzikos, su atsakove susitarti nepavyksta, po ginčų su atsakove ieškovei I. M. pablogėjo sveikata, jam taip pat. Paaiškino, jog medicininiai dokumentai, pateikti byloje įrodo ieškovų argumentus, jog ieškovams pablogėjo sveikata. Nurodė, jog ieškinyje nurodyta suma susideda iš gydymo išlaidų, kurias patiria ieškovai, ši suma priteistina dėl to, kad atsakovė stipriai gadino sveikatą ieškovams. Kai ieškovas bandė kalbėti su atsakove pastaroji jį iškoliojo, įžeidinėjo. Iki 2012 metų ieškovų sveikatos būklė buvo gera, ji pablogėjo vėliau. Nurodo sirgęs depresija, ligos priežastimi įvardijo atsakovės veiksmus, keliamą triukšmą. Sutuoktinės I. M. sveikatos būklė taip pat pablogėjo dėl ginčų su atsakove, nuo 2010 metų jai nustatytas sunkus širdies nepakankamumas, liga paūmėjo dėl atsakovės veiksmų. Dėl atsakovės keliamo triukšmo ne kartą kvietė policiją, tačiau atsakovė pareigūnų neįsileido, jai buvo taikyta administracinė atsakomybė. Taip pat paaiškino, jog nuo šių metų sausio mėn. atsakovė butą pardavė, šiuo metu ten gyvena kiti žmonės.
Liudytoja B. Š. teismo posedžio metu paaiškino, jog gyvena gretimame bute, yra ieškovų ir atsakovės kaimynė, atsakovė garsiai klausydavosi muzikos, garsiai vaikščiojo, naktimis leisdavo muziką, išgerdavo. Ne vieną kartą kreipėsi į policiją, tačiau atsakovė nereagavo. Paprašius pritildyti muziką atsakovė ją iškoliojo. Atsakovė bute gyveno apie trejus metus, išsikėlė 2014 metų rugsėjo mėn., kai butą išnuomojo, dabar butas parduotas kitiems asmenims.
Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra ieškovų kaimynas, gyvena 16 bute, ieškovas gyvena 20 bute, atsakovė 25 bute, atsakovė gyveno vienu aukštu aukščiau, nei jis. Nurodė, jog savo bute taip pat girdėjo atsakovės keliamą triukšmą, ji atidarydavo langą ir kieme taip pat girdėjosi triukšmas. Kai užeidavo pas ieškovą į svečius taip pat girdėjo keliamą triukšmą, iškviestus policiją, atsakovė pareigūnų neįsileisdavo, su atsakove kalbėtis buvo neįmanoma, ji vengė bendrauti su kaimynais. Šie veiksmai truko apie pora metų. Kai pasikeitė buvo savininkai, triukšmas baigėsi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas (LR CK 6.250 str.).
Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, išklausius šalių, liudytojų paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog žalą įvertino 16000 Lt/ 4633,92 Eur (b. l. 2-4). Ieškovai į bylą pateikė dokumentus iš gydymo įstaigų apie ieškovų sveikatos būklę. Iš 2014-07-02 VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro medicininio požymėjimo matyti, jog ieškovas V. M. gydėsi/gydosi ambulatoriškai dėl depresijos (b. l. 58). Iš VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, jog ieškovė I. M. serga širdies liga, nuo 2010 metų yra stebina gydytojų ( b. l. 59). Ieškovas V. M. laikotarpiu nuo 2012-08-06 iki 2012-08-13 ir nuo 2014-05-13 iki 2014-05-16 gydėsi stacionare VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje urologijos skyriuje (b. l. 61-62). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2012-10-17 iki 2013-11-19 yra šešis kartus bausta administracine tvarka, iš kurių penkis kartus administracinėn atsakomybėn patraukta pagal Lietuvs Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipnį už viešosios rimties trikdymą, jai skirtos administracinės nuobaudos (b. l. 5). Liudytojai teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl atsakovės veiksmų, keliamo triukšmo, dėl per garsiai leidžiamos muzikos buvo kviesti policijos pareigūnai, tačiau atsakovė jų neįsileidavo, vėl pradėdavo triukšmauti, kai pareigūnai išvykdavo. Ieškovai savo sveikatos pablogėjimą sieja su atsakovės veiksmais, keliamu triukšmu, ieškovas savo depresijos priežastimi nurodė aplinkybes, kad atsakovė kelia triukšmą, gadina ieškovams sveikatą, prašo iš atsakovės priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Civilinė atsakomybė (žalos atlyginimo, esant deliktinei atsakingo už žalą asmens atsakomybei) galima, kai egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakingo už žalą asmens veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir kilusių padarinių – žalos (nuostolių), kurių atsiradimą nulėmė skolininko veikla (CK 6.247 str.); atsakingo už žalą asmens kaltė (CK 6.248 str.); realiai patirta žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė.
Neturtinės žalos atlyginimas sietinas su asmens patirtais asmeninio pobūdžio išgyvenimais. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kuri suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Tai yra, asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Pažymėtina, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2014).
Ieškovai nurodė, jog atsakovė padarė jiems neturtinės žalos, padarytą neturtinę žalą vertina 16000,00 Lt/4633,92 Eur suma, nurodo, jog ši suma priteistina iš atsakovės, nes dėl atsakovės kelto triukšmo jų sveikata pablogėjo (b. l. 2-4). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog ieškovai turi sveikatos problemų, taip patvirtina byloje pateiktos medicininės pažymos (b.l. 58-62), taip pat matyti, jog atsakovė savo veiksmais trikdė viešąją rimtį, dėl to buvo patraukta administracinėn atsakomybėn (b. l. 5), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovų sveikata pablogėjo būtent dėl atsakovės veiksmų, keliamo triukšmo. Šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Byloje pateikti įrodymai pagrindžia tik aplinkybę, jog ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovai turėjo sveikatos problemų, kreipėsi į specialistus pagalbos, ieškovas V. M. depresijos priežastimi įvardijo atsakovės atliktus veiksmus, keliamą triukšmą, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas nurodo, jog iki 2012 metų jo ir sutuoktinės sveikata buvo gera, ji pablogėjo dėl atsakovės veiksmų, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kokia ieškovų sveikatos būklė buvo iki konflikto su atsakove ir jog ji pablogėjo būtent dėl atsakovės veiskmų. Teismo vertinimu, ieškovės I. M. širdies liga bei ieškovo sveikatos problemos nesusijusios su atsakovės veiksmais, keliamu triukšmu, ieškovo depresijos priežastys teismui taip pat nėra pateiktos, todėl teismas negali įvertinti, ar ieškovo sveikatos pablogėjimą lėmė būtent atsakovės atlikti veiksmai. Įvertinus aplinkybes, jog byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys, kaip ieškovų patirti/išgyventi sveikatos pablogėjimai susiję su atsakovės veiksmais - keliamu triukšmu, garsia muzika, ir byloje pateiktais įrodymais tik nustatyta, jog ieškovai turi sveikatos problemų, teismas daro išvadą, jog nėra įrodytas priežastinis ryšis tarp atsakovės veiksmų ir ieškovų sveikatos pablogėjimo.
Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai. Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė.
Teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovai neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai iš atsakovės priteisti, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovų reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų pareikštas reikalavimas yra turtinis, ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamą priteisti sumą (CPK 85 str. 1 d. 8 p.). Už turtinį reikalavimą mokamas 3 procentų dydžio žyminis mokestis (CPK80 str. 1 d. 1 p.). Šioje byloje mokėtinas 139,02 Eur/ 480,00 Lt žyminis mokestis, ieškovai sumokėjo 41,71 Eur/144,00 Lt žyminio mokesčio, 2014-10-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi likusio žyminio mokesčio dalies (97,31 Eur/336,00 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 43-44). Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovų valstybei priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis 97,31 Eur. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 84 str., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų V. M. (V. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 97,31 Eur/336 Lt žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.