Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-32-258/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-18
Bylos Nr.
2S-32-258/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08199-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Kategorijos
  • 75.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-32-258/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-08199-2013-2Procesinio sprendimo kategorija:75.5;121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko V. K. ½ turto dalį piniginėms lėšoms, esančioms bendra su kitais asmenimis nuosavybe. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė, kad skolininkui V. K. priklauso ½ nuo 19 563,16 Lt sumos AB „DNB“ banke esančiose, V. K. priklausančiose sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. 9 781,58 Lt, ir ½ nuo 985,39 Lt sumos AB „Swedbank“, esančioje, V. K. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 492, 69 Lt. Atskiruoju skundu V. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-15 nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarties ir nutarė minėtą nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas nurodė, kad pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinių dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 str.1d.). Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3.118 str.1d.) Tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Be to, teismas pažymėjo, kad bylose, susijusiose su šeimos santykiais, teismas privalo būti aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutartį, kuria civilinę bylą perdavė nagrinėti Širvintų rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtinas žodinis bylos nagrinėjimas siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes tinkamam prašymo išnagrinėjimui. Atsižvelgė į tai, kad suinteresuotų asmenų V. K. ir V. K. gyvenamoji vieta yra Širvintose, bei į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu aiškinantis bylai reikšmingas aplinkybes į teismo posėdžius bus kviečiami suinteresuoti asmenys, galimai bus kviečiami liudytojai, daugumos įrodymų buvimo vieta yra Širvintose, sprendė, kad siekiant kuo ekonomiškiau ir operatyviau išnagrinėti bylą, ji bus perduotina nagrinėti Širvintų rajono apylinkės teismui.

Atskirojo skundo argumentai

Antstolis S. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad suinteresuotieji asmenys yra ne tik V. ir V. K., tačiau ir antstolis, kurio veiklos teritorija yra Vilniaus miestas bei Vilniaus rajonas, nuolatinė gyvenamoji vieta yra tik fakto klausimas, V. K. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniuje. Nurodo, kad pareiškimų, nustatyti turto dalį esančią bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nagrinėjimą vykdo, tiek antstolio procesinės veiklos kontrolę užtikrina, apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Visi įrodymai ir faktinė medžiaga reikalinga bei reikšminga bylai yra vykdomojoje byloje, kuri yra antstolio kontoroje. AB DNB banko ir AB Swedbank banko pagrindinės buveinės yra įsikūrę Vilniuje. Jokie galiojantys teisės aktai nedraudžia prašyti teismo nustatyti skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje – piniginėse lėšose. Antstolis prašo nustatyti tik skolininko dalį areštuotose piniginėse lėšose, esančiose bendra jungtine nuosavybe su kitu asmeniu.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkas V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka, jie grindžiami nekvalifikuotai taikant proceso teisės normas ir tuo, be teisinio pagrindo, vilkinant bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškėjo argumentai iliustruoja antstolio netinkamą proceso teisės normų supratimą, kas galimai įtakojo ir paties pareiškimo dėl turto dalių nustatymo ydingumą. Pareiškėjas gali bylą vesti per atstovą, teikti prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kvalifikuotai naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Faktiškai pagrindinis proceso dalyvis byloje yra suinteresuotas asmuo V. K., kurios turtines teises antstolis nepagrįstai, be teisinio pagrindo suvaržė ir reikalauja nustatyti skolininko dalį jo asmeninės nuosavybes teise priklausančiose piniginėse lėšose. V. K. neturi teisinio išsilavinimo, dėl nepagrįstai antstolio suvaržytų turtinių teisių negali pasisamdyti atstovo, dėl darbo pobūdžio ir dėl sveikatos būklės, vykdama į teismą Vilniuje, patirtų didelių napatogumų ir nepagrįstų išlaidų.

Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo nurodė, kad prisideda prie atsiliepimo į atskirąjį skundą ir teismo prašo antstolio S. M. atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto dalies atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, išieškojimo iš skolininko turto tvarką, įtvirtinta skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą, privalo vadovautis teisėtumo principu, tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas sprendžiamas ne dėl prašymo (ne ieškininio pareiškimu), teikiamo teismui CPK 667 str. tvarka teismingumo, kuris nagrinėtinas vykdomojoje byloje, kai vykdomas išieškojimas iš skolininko, kurio turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje siekiama nustatyti, o dėl CPK 34 str. 2d. 1p. normų taikymo.

CPK 34 str. 2d. nustatyta, kad nagrinėjamą civilinę bylą teismas nutartimi perduoda nagrinėti kitam teismui: 1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus. Proceso operatyvumas siejamas su greito bylos išnagrinėjimo užtikrinimu, kadangi, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanomai trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Proceso ekonomiškumo tikslai būtų pasiekti, jei dėl bylos perdavimo sumažėtų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio ir skirta, be kita ko, užtikrinti bylos proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Pagal CK 3.88 str. 2d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nustatyta, kad V. K. savo pozicija grindžia argumentais, kad ji su skolininku V. K. nuo 2007m. kovo 1d. negyvena šeimoje, nurodomi skirtingi gyvenamųjų vietų adresai Širvintose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byla būtų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta, būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad suinteresuotų asmenų V. K. ir V. K. gyvenamoji vieta yra Širvintose, bei į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu aiškinantis bylai reikšmingas aplinkybes į teismo posėdžius bus kviečiami suinteresuoti asmenys, galimai bus kviečiami liudytojai, daugumos įrodymų buvimo vieta yra Širvintose, sprendė, kad siekiant kuo ekonomiškiau ir operatyviau išnagrinėti bylą, ji bus perduotina nagrinėti Širvintų rajono apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kad jam bus sunkiau atvykti į Širvintų rajono apylinkės teismą, jog dėl bylos nagrinėjimo šiame teisme apeliantas patirs žymiai didesnes bylinėjimo išlaidas. Šiuo atveju aplinkybės, kad skolininkas anksčiau buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniuje ir tai, kad suinteresuoto asmens piniginės lėšos yra dvejuose bankuose, kurių buveinės yra Vilniuje, sprendžiant klausimą dėl bylos operatyvumo ir ekonomiškumo neturi esminės reikšmės. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartis iš esmės priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1d.1p.)

Vadovaujantis išdėstytu, CPK 336-339 str. apeliacinės instancijos teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė