- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- 1-21-962/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Kaltinamasis
- N. A.
- Civilinis ieškovas
- S. K., Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 2.10.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2003-12-16 pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.; 2004-02-18 apygardos teismas nuosprendį pakeitė, pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2003-12-16 atleistas nuo paskirtos bausmės;
2. 2014-06-04 pagal BK 227 str. 2 d., 64¹ str. - bauda (16 MGL) 2080 Lt; 2016-03-10 bauda pakeista į 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 16 val. per mėnesį, bausmę atlikęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. A. 2016 m. liepos 9 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), garaže ir šalia jo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su S. K. metu, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius jam į galvą, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejų užausių srityse, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžį, nosikaulių ir pertvaros lūžius, dešinės kaktos-momens pusės sumušimą, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, - tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. K. dėl nosikaulių ir pertvaros lūžių padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis N. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. liepos 9 d. vakare jį pasikvietė kaimynas A. K. išgerti alaus. Begeriant alų, pas kaimyną atėjo nukentėjusysis S. K., kuris buvo išgėręs ir apsipyko su kaimynu. Kaimynas liepė S. K. eiti namo, nesikabinėti ir šis išėjo. Po kiek laiko, jis išėjo namo ir prie savo garažo vartų rado S. K.. Tarp jų įvyko konfliktas, jis nukentėjusiajam sudavė smūgį, S. K. išėjo, bet po kurio laiko grįžo ir jam garaže sudavė smūgį, nukrito, vyko grumtynės. Matė, kad gulinčiam S. K. iš nosies bėgo kraujas. Galėjo suduoti 7 smūgius. Atvyko greitoji, išsivežė nukentėjusįjį, o jį išsivežė policija. Gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė nukentėjusiojo per akistatą. Įtakos nusikaltimui turėjo neblaivumas, nes būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai, su nukentėjusiojo turtine žala sutinka, o dėl neturtinės žalos sutinka iš dalies, sutinka su 500 Eur neturtine žala. Turi sugyventinę ir du mažamečius vaikus, prisideda prie jų išlaikymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kaltu prisipažino, davė nuoseklius parodymus, nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nuostatomis, paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nuknetėjusiojo, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini patikimais įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme ir ištirti sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nuostatomis:
nukentėjusiojo S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 49-51, 52) nustatyta, kad 2016-07-09 po pietų, norėdamas išgerti nusipirko alaus ir nuėjo pas pažįstamą A. K. ir su juo bei dar vienu nepažįstamu vyru gėrė alų. Tam vyriškiui išėjus, jis dar pasėdėjo su A. K., buvo apsvaigęs, išėjo namo. Išėjęs išgirdo „ateik“ ir pamatė prie buvusios mokyklos garažo vartų stovintį vyriškį, su kuriuo gėrė pas A. K.. Jis priėjo, vyriškis jam sudavė į galvą, jis prarado sąmonę ir daugiau nieko neprisimena. Sąmonę atgavo tik Kauno klinikose. Geriant pas A. K. vyriškis buvo pyktelėjęs dėl jo pasakytos replikos. Jis vyriškiui smūgių nesudavė, nebent neprisimena dėl girtumo. Papildomos apklausos metu nurodė, kad neprisimena, jis, ar minėtas vyriškis pirmas išėjo iš A. K..
Liudytojos D. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 63-64, 66, I tomas), nustatyta, kad N. A. – jos sugyventinis, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2016-07-09 vakare, N. A. išėjo pas kaimyną A. L., gyvenantį kitoje gatvės pusėje, išgerti alkoholinių gėrimų. Prieš tai jis buvo gėręs namuose alaus. Vėliau, prie jų garažo vartų ji pamatė nepažįstamą vyriškį, išėjo į lauką ir paklausė, ko jam reikia. Vyriškis klausė kelio – kur jam eiti. Ji pasakė eiti keliu. Tuo metu pamatė iš kaimyno pareinantį apsvaigusį nuo alkoholio N. A., kuris paklausė vyriškio, ko vaikšto ant jų kiemo. N. A. ir vyriškis apsižodžiavo ir vienas kitą pastūmė. Kiek ji matė, jie vienas kitam smūgių nesudavė. Tada vyriškis nuo jų namų pasišalino. N. A. liko rūkyti garaže, ji nuėjo namo. Netrukus, būdama kambaryje, išgirdo grumtynių triukšmą ir išbėgo pažiūrėti, kas vyksta. Garaže pamatė besistumdantį N. A. su tuo vyriškiu, kuris prieš tai klausė kelio. Vyriškis kumščiu sudavė smūgį N. A., tada N. A. sudavė kumščiais smūgius vyriškiui. Kiek smūgių ir kuris kuriam sudavė, ji neįsidėmėjo, nes išsigando, sutriko. Abu besigrumdami nukrito garaže ant betoninių grindų. Po to N. A. vyriškį išstūmė rankomis į lauką. Abu lauke grūmėsi. Ji nubėgo į kambarį. Prie N. A. ir vyriškio atėjo kaimynas A. L. su sugyventine. Daugiau ji nieko nematė, skambino telefonu 112, norėdama iškviesti policiją. Po kiek laiko pažiūrėjusi per langą pamatė, kad lauke ant žemės guli vyriškis, prie jo stovi N. A. ir A. L.. Išėjusi į lauką ji matė, kad gulinčio ant žemės vyriškio veidas kruvinas. Kiek smūgių N. A. sudavė vyriškiui ir į kurias kūno vietas, ji neįsidėmėjo.
Liudytojo A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 70-71, I tomas) nustatyta, kad jo pavardė – K., tačiau pažįstami vadina L.. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kitoje gatvės pusėje gyvena N. A. su sugyventine. 2016-07-09 vakare, tikslaus laiko neprisimena, pas jį į namus atėjo N. A., abu gėrė alų, kai atėjo pažįstamas S. K., kuris prisėdo prie jo ir N. A., išgėrė su jais alaus. Sugyventinė J. R. liepė S. K. eiti iš jų namų, S. K. nieko nesakęs atsistojo ir išėjo, kiek prisimena, jis su niekuo nekonfliktavo. Jo namuose konfliktų nebuvo. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neprisimena tiksliai, kada išėjo N. A.. Išėjus N. A., jis nuėjo miegoti. Nakties metu, kuri valanda buvo – nežino, jį pažadinusi sugyventinė liepė eiti į lauką pažiūrėti, nes girdisi triukšmas. Jis išėjo į lauką, nuėjo prie N. A. namų ir prie garažo vartų ant pievos pamatė be sąmonės gulintį S. K., netoli sėdėjo N. A.. Jis suprato, kad N. A. sužalojo S. K., nes kitų asmenų nebuvo. Jis nepastebėjo, kad kažkuris būtų kruvinas.
Liudytojos J. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 75-76, I tomas) nustatyta, kad 2016-07-09 pas jos draugą A. K. atėjo kaimynas N. A. ir jiedu išgėrė alaus. Maždaug po pusės valandos pas A. K. atėjo nepažįstamas vyriškis, kurį ji matė pirmą kartą. Vyriškis prisėdo prie A. K. ir N. A. ir gėrė alų. Ji prie jų nesėdėjo, buvo kambaryje. Negirdėjo, kad vyriškiai būtų konfliktavę. A. K., N. A. ir vyriškis buvo apsvaigę nuo alkoholio, tai ji pastebėjo iš elgsenos, kalbos. Atėjusio vyriškio veide ar kitose kūno vietose sužalojimų nebuvo. Ji nematė, kada išėjo N. A. ir tas vyriškis. Nakties metu pas ją atbėgusi N. A. sugyventinė pasakė, kad N. A. sumušė kažkokį vyrą, prašė eiti su ja pažiūrėti. Nuėjusi prie N. A. namų, ji pamatė ant žolės gulintį tą patį vyriškį, kuris buvo atėjęs į A. K. namus ir gėrė alų su A. K. ir N. A.. Vyriškis gulėjo ant žolės kniūbsčias, nejudėjo, girdėjosi tik sunkus kvėpavimas, visas veidas buvo kraujuotas.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 46-47, I tomas), kuria nustatyta, kad S. K. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejų užausių srityse, odos nubrozdinimai pilve, dešinėje čiurnoje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, nosikaulių ir pertvaros lūžiai, dešinės kaktos-momens pusės sumušimas, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine; sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje, jie griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus daiktus nebūdingi; odos nubrozdinimai dešinėje čiurnoje galėjo būti padaryti kontaktuojant su plokščiu paviršiumi; odos nubrozdinimas pilve, labiausiai tikėtina, padarytas velkant; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosikaulių ir pertvaros lūžių S. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 87-88, I tomas) nustatyta, kad N. A. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje; sužalojimas padarytas veikiant kairę kaktos pusę kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį; sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedu (b.l. 132-135, I tomas) nustatyta, kad N. A. (duomenys neskelbtini), parodė pastatą ir garažą jame, taip pat – vietą garaže, kur 2016-07-09 vakare po išgertuvių parėjęs iš kaimyno, rado stovintį vyriškį, kuris buvo atėjęs pas kaimyną ir kartu gėrė; paaiškino, kad tarp jo ir garaže buvusio vyriškio kilo konfliktas, kurio metu vyriškis jam sudavė smūgį į galvą, tada jis pagriebė vyriškį už drabužių ir stumdydamiesi abu nugriuvo ant grindų, tuomet jis sudavė vyriškiui mažiausiai 4 smūgius kumščiu į galvą; vyriškis jam taip pat sudavė keletą smūgių; N. A. taip pat parodė vietą lauke prie garažo vartų, ant žolės, kur baigėsi grumtynės su vyriškiu.
Tarnybiniu pranešiu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b.l. 5, I tomas) nustatyta, kad 2016-07-09 23.20 val. (duomenys neskelbtini), per muštynes tarp sugėrovų N. A. ir S. K., nukentėjo S. K., kuris, atvykus greitajai medicinos pagalbai, išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ligoninę.
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu (b.l. 6-9, I tomas) nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), prie pastato, prie garažo vartų matyti grumtynių žymės – ištrypta žolė ir kelios kraujo žymės.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b.l. 24-25, I tomas) nustatyta, kad 2016-07-09 23.20 val. gautas pranešimas dėl (duomenys neskelbtini), sumušto asmens, vardu S., kurį sumušė pažįstamas asmuo. Nukentėjusiam nustatyti galvos sužalojimai, bendras kūno sumušimas, iš jo burnos sklinda alkoholio kvapas.
Akistatos protokolu (b.l. 81-83, I tomas) nustatyta, kad akistatos tarp N. A. ir S. K. metu, N. A. patvirtino savo parodymus, S. K. nurodė, kad N. A. parodymų negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes pats tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, prisimena tik tai, kad jis išėjo iš A. namų, jį pašaukė N. A. ir sudavė jam smūgį, dėl ko jis prarado sąmonę. N. A. papildomai nurodė, kad S. K. iš Artūro išėjo pirmas, o jis – po to. S. K. buvo prie jo namų, kai jis grįžo ir kilo konfliktas.
Akistatos protokolu (b.l. 78-79, I tomas) nustatyta, kad akistatos tarp D. S. ir S. K. metu, D. S. patvirtino savo parodymus.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1111,19 Eur sumai dėl S. K. gydymo išlaidų (b.l.28, I tomas).
Nukentėjusysis S. K. pareiškė civilinį ieškinį 848,70 Eur turtinei žalai ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l.3-5, II tomas).
Veikos kvalifikavimas ir vertinimas
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484-2014).
Išnagrinėjus bylą bei ištyrus tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus darytina išvada, jog kaltinimas N. A. pasitvirtino. Pats kaltinamasis savo kaltės neneigė, jis prisipažino nusikaltęs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir nagrinėjimo teisme metu. Kaip matyti iš kaltinamojo N. A. parodymų, jis pripažino, kad nukentėjusiajam galėjo suduoti 7 smūgius, matė, kad gulinčiam S. K. iš nosies bėgo kraujas. Kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti faktiniai bylos duomenys – nukentėjusiojo S. K., liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Visų šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad N. A. kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymo. S. K. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad šioje byloje, kurioje N. A. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta.
Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas civilinis ieškinys 1111,19 Eur sumai už S. K. dėl sužalojimo partirtas gydymo LSMUL klinikose išlaidas laikotarpiu nuo 2016-07-10 iki 2016-07-13 (b.l. 28, I tomas), įrodytas pateiktais dokumentais (b.l. 29, I tomas), kaltinamasis su juo sutinka, ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo N. A. 1111,19 Eur gydymo išlaidų.
Nukentėjusysis S. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 848,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro vaistų išlaidos, negautos pajamos, kelionės išlaidos, sugadinti drabužiai, bei 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro patirtas skausmas, išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, po įvykio jaučiamas skausmas galvoje, baimė būti užpultam, po įvykio pasikeitė nosies forma, sumenko bendravimo galimybės, po įvykio tris mėnesius negalėjimas dirbti.
LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusiojo S. K. civilinis ieškinys 848,70 Eur sumai dėl turtinės ir 10000,00 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
S. K. civilinio ieškinio dalis 848,70 Eur sumai dėl vaistų išlaidų, negautų pajamų, kelionės išlaidų, sugadintų drabužių (b.l. 3-5, II tomas), įrodytas pateiktais duomenimis (b.l. 6-12, II tomas), todėl tenkintinas. Nors kaltinamasis su turtinės žalos dydžiu sutiko tik iš dalies, nurodė, kad nukentėjusysis nepagrįstai prašo 244,67 Eur išlaidų degalams, kadangi nukentėjusiojo apsilankymo poliklinikoje datos su kuro pylimo kvitų datomis sutampa tik 2016-08-26 ir 2016-10-31, pažymėtina, kad tai, jog nukentėjusysis kurą pylėsi kitą dieną, nei vyko į polikliniką, neatleidžia kaltinamojo nuo pareigos atlyginti patirtą žalą. Be to, kaip matyti “Medica klinika“ rašto, S. K. poliklinikoje po to, kai 2016-07-13 buvo išrašytas iš ligoninės, laikotarpiu 2016-07-22 – 2016-09-30 pastoviai lankėsi pas šeimos gydytoją, veido žandikaulio specialistus, konsultuotas LOR specialisto, pas pulmonologą, pas neurologą (b.l. 12, II tomas). Vienok, kaltinamojo gynėjo pateiktame „Medica klinika“ rašte nurodyti tik apsilankymai šeimos klinikoje. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo bei jo atstovo parodymais, kad nukentėjusiajam buvo skirta ir reabilitacija. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas pilnai, priteisiant jam iš kaltinamojo N. A. 848,70 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), kuri atlyginama įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse.
Nustatyta, jog kaltinamojo N. A. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam S. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kadangi tris mėnesius buvo nedarbingas, gėrė vaistus, be sumušimų, nubrozdinimų, kraujosruvų, jam diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, nosikaulių ir pertvaros lūžiai, dešinės kaktos – momens pusės sumušimas, pasekmes nukentėjusysis jaučia iki dabar. Be to, teismas atsižvelgia ir į sužalojimo galimas pasekmes, o būtent „Medica klinika“ rašte (b.l. 12, II tomas) nurodyta, kad dėl patirtos traumos, nukentėjusiajam gali išsivystyti traukuliai dėl galvos smegenų traumos pasekmių. Taip pat, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis S. K. nustatytinas 1700,00 Eur, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo N. A. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).
Nukentėjusiajam S. K. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir iš 2017-02-28 Pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2411 matyti, kad valstybės patirtos išlaidos sudaro115,80 Eur. LR BPK 106 str. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisideda prie mažamečių vaikų išlaikymo (b.l. 17, II tomas), nedirba, yra registruotas Darbo biržoje (b.l. 16, II tomas), teismas sprendžia, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki. Be to, šioje byloje jam yra priteisti didelės sumos civiliniai ieškiniai, kas rodo, kad artimiausiu metu jis nebus pajėgus finansiškai atlyginti išlaidų. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos 115,80 Eur sumai nepriteistinos.
Bausmės skyrimas
Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes bei motyvus, į kaltinamojo asmenybę. N. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas du kartus (b.l 108-112, I tomas), administracine tvarka baustas 12 kartų (b.l. 99-107), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 91), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 93, 114, I tomas), registruotas darbo biržoje (b.l. 16, II tomas). LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, sprendžiama, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimą. Tačiau teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai N. A. apibūdinančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl N. A. taikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos ir jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardintas pareigas. N. A. atžvilgiu skirtinos BK 75 str. numatytos pareigos – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar tęsti registraciją Darbo biržoje, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskyrus bausmę, ji mažintina trečdaliu.
Kaltinamajam N. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 136-137 I tomas), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 307-308 str.,
nusprendžia:
N. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) dirbti arba tęsti registraciją Darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-07-09 iki 2016-07-10 (1 dieną), jį prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo N. A. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai (Žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) 1111,19 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą vienuolika eurų 11 ct) gydymo išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo N. A. 848,70 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 70 ct) turinės žalos ir 1700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus N. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.