Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,

dalyvaujant pareiškėjai E. K. ir jos atstovei adv. Z. Ševčenko, suinteresuotam asmeniui L. K. bei Institucijų, duodančių išvadas byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. I. bei Panevėžio m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. K. dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos kartu su motina nustatymo, dalyvaujant Institucijoms, duodančioms išvadas byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau- ŠVTAS) ir Panevėžio m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (PVTAS).

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja E. K. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir nurodė, kad Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-09-04 sprendimu jai yra laikinai dvejiems metams apribota motinos valdžia jos vaikų – K. N. ir A. N. atžvilgiu, dėl jos netinkamo elgesio ir nepakankamo rūpinimosi vaikais. Tuo metu ji neatliko savo pareigos juos auklėti, piktnaudžiavo alkoholiu ir motinos valdžia, darydama žalingą įtaką vaikams. Minėtu sprendimu pareiškėjai yra uždrausta bendrauti su vaikais.

Anksčiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-21 sprendimu buvo patvirtinta jos santuokos su A. N. nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią pareiškėjos dukros K. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liko gyventi su tėvu A. N..

(Duomenys neskelbtini) dukrų tėvas A. N. mirė, tai patvirtina mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)išduotas Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-17 įsakymu Nr. A-623 dėl A. N. laikinosios globos ir K. N. laikinosios rūpybos nustatymo likusioms be tėvų globos A. N. globėja ir K. N. rūpintoja buvo paskirta L. K., gyvenanti Šiaulių mieste.

Šiuo metu, pareiškėja gyvena su sugyventiniu J. N.. Jie gyvena pareiškėjos tėvų name Ramunių skg. 21, Panevėžio m. Šiuo adresu deklaruota pareiškėjos ir jos dukrų K. N. ir A. N. gyvenamosios vietos. Pareiškėja yra registruota Panevėžio Darbo biržoje, iš jos gauna 650 Lt į mėnesį išmoką. Iki 2011 metų balandžio mėnesio ji dirbo UAB „Pušaloto vaistinė“, tačiau šį bendrovė bankrutavo, dabar intensyviai ieško vaistininko darbo pagal savo specialybę. Pareiškėja pakeitė savo gyvenimo būdą - nebevartoja alkoholinių gėrimų, tinkamai elgiasi. Administracinių teisės pažeidimų nėra padariusi, tai liudija Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2011-06-30 pažyma Nr. 50-S-7784. Bendrauja su savo dukromis, jomis rūpinasi, gali tinkamai jas auklėti ir prižiūrėti. Pareiškėja nuvažiuoja savo dukrų aplankyti į Šiaulius pas savo seserį L. K., kur nustatyta A. N. globos vieta, o K. N. rūpybos vieta. Taip pat dukros su L. K. 2011-06-07 buvo atvažiavę į Panevėžį pas pareiškėją. 2011-06-29 abi dukros vėl atvyko iš Šiaulių pas pareiškėją ir buvo iki 2011-07-20, nes ji abi dukras buvo užregistravusi pas gydytojus.

Praeitais mokslo metais dukros lankė mokyklas Panevėžio mieste. Šiais mokslo metais jos taip pat nori eiti į tas pačias mokyklas. Pareiškėja su dukromis gerai sutaria, jos nori kartu su motina gyventi, pareiškėja irgi nori, kad dukros gyventų kartu. Pareiškėjos sugyventinis J. N., sutinką, kad dukros gyventų kartu su motina.

Nurodė, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai motinos valdžia vaikų atžvilgiu buvo laikinai apribota, dėl to mano, jog laikinas motinos valdžios apribojimas jai panaikintinas. Teigė, kad jo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams, priešingai, dukroms su motina gyventi bus geriau.

Paminėtas aplinkybes teisme patvirtins ir pareiškėjos sugyventinis J. N., o taip pat kaimynai, kuriuos į teismo posėdį pasikvies ji pati.

Vadovaudamasi LR CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str. 3d., LR CPK 135 str., 408 str., 409 str., pareiškėja teismo prašė:

1. Panaikinti pareiškėjai E. K. (ankstesnė pavardė N.), a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną motinos valdžios apribojimą jos nepilnametėms dukroms: K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

2. Panaikinti pareiškėjos nepilnametei dukrai K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją rūpybą.

3. Panaikinti nepilnametei dukrai A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

4. Panaikinti paskyrimą nepilnamečių A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) globėja L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) rūpintoja L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

5. Panaikinti nustatymą A. N., gim. (duomenys neskelbtini), globos vieta (duomenys neskelbtini)

6. Panaikinti nustatymą K. N., gim. (duomenys neskelbtini), rūpybos vieta (duomenys neskelbtini).

7. Apklausti teisme jos pasikviestus liudytojus.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė paaiškino teismui, kad pareiškėja pakeitė savo ankstesnį gyvenimo būdą, pradėjo gyventi kartu su sugyventiniu, rūpinasi dukromis, ieškosi darbo pagal specialybę. Taip pat nurodė, kad nuo ankstesnio teismo sprendimo nėra padariusi jokių administracinių teisės pažeidimų ir dėl to mano, kad galima tenkinti jos prašymą.

Ieškovė savo reikalavimus grindė rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas P. K. parodė teismui, kad yra pareiškėjos tėvas ir vaikaičių K. N. ir A. N. senelis. Paaiškino, kad dukra gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, norėtų, kad kartu su ja gyventų ir vaikaitės. Mato, kad dukra labai pasikeitė, myli savo dukras, bendrauja su vaikais ir tėvais bei kitais giminaičiais.

Liudytojas J. N. parodė teismui, kad jau apie tris metus gyvena su pareiškėja, taip pat mano, kad ir jos dukros turi gyventi kartu. Bendrauja su pareiškėjos dukromis, sutaria gerai, teikia materialinę parama pareiškėjai ir jos dukroms. Kol kas neplanuoja įteisinti santuokos su pareiškėja, kadangi jų santykiai ir taip yra geri.

Suinteresuotas asmuo L. K. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad sesuo pakeitė gyvenimo būdą, rūpinasi savo dukromis, o šios irgi nori gyventi kartu su motina. Dėl to palaikė pareiškėjos prašymą ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. K. su pareiškėjos pareiškimu sutiko ir mano, kad jis gali būti patenkintas. Nurodė, kad dukros taip pat yra išreiškusios norą gyventi su motina.

Liudytoja K. N. parodė teismui, jog pastaruoju metu ne tik jau gyvena su motina, bet ir pradėjo lankyti ir mokosi gimtojo Panevėžio miesto vienoje iš gimnazijų, 2 klasėje. Teigė, jog santykiai su motina ir jos gyvenimo draugu yra geri. Taip pat gerai sutaria su seserimi. Jos ir sesers gyvenamojoje vietoje yra įrengtas atskiras kambarys, kur joms yra sudarytos geros sąlygos mokytis ir ilsėtis.

Liudytoja A. N. paaiškino teismui, kad ne tik nori gyventi su motina, bet ir jau pradėjo mokytis Panevėžio m. vienos vidurinės mokyklos 7 klasėje. Jos santykiai su motina ir jos draugu yra geri, jai irgi yra sudarytos tinkamos sąlygos mokymuisi ir poilsiui.

Šiaulių m. VTAS irgi pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-04 sprendimu laikinai dvejiems metams buvo apribota E. N. motinos valdžia nepilnamečių vaikų: K. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) mergaičių tėvas A. N. mirė. 2011-06-17 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-623 nustatyta laikinoji globa A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir laikinoji rūpyba K. N., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Mergaitėms sudarytos tinkamos gyvenimo bei buities sąlygos globėjos/rūpintojos L. K. šeimoje. 2011-07-22 L. K. atvykusi į Skyrių paaiškino, jog mergaitės K. ir A. N. bendrauja su motina E. K..

LR CK 3.164 str. 1 d. numatyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Todėl mano, jog tikslinga išklausyti A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonę dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3. 155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaikų interesus (LR CK 3.3 str. 1 dalis). LR CK 3. 161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais.

Atsižvelgiant į turimą informaciją, į vaikų interesų pirmumą, į tai, kad pareiškėja E. K. stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą darytina išvada, jog tėvų valdžios apribojimo panaikinimas sustiprins visos šeimos ryšius. Nurodė, kad vadovaudamiesi LR CPK 252 straipsnio 1 dalimi galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu ŠVTAS atstovė pakartojo išvados argumentus ir prašė teismo tenkinti pareiškėjos prašymą.

Panevėžio m. VTAS irgi pateikė teismui išvadą nurodydamas šiuos argumentus.

Skyriaus specialistai lankėsi E. K. gyvenamoje vietoje, kalbėjosi su artimais giminaičiais, draugu J. N., gyvenančiu kartu, bei nepilnametėmis dukromis Asta ir K. N.. Išsiaiškinta, kad E. K. pakeitė gyvenimo būdą, nebevartoja alkoholio, rūpinasi buitimi, remontuoja nepilnametėms dukroms skirtus kambarius. Jos ir sesers L. K. teigimu, teigiamos įtakos minėtam pasikeitimui turėjo E. K. draugas J. N.. Nepilnametės Asta ir K. N. viešėjo pas motiną, kartu lankėsi pas gydytojus. Nepilnametės išreiškė norą gyventi su motina E. K.. Jos teigė, kad įsitikino, jog mama išsprendė problemą dėl alkoholio vartojimo ir šiuo metu jų santykiai labai geri, mama supranta jas, padeda spręsti visas problemas, rūpinasi jomis. E. K. draugas J. N. sutinka ir palaiko jos norą susigrąžinti nepilnametes dukras į šeimą, pažada padėti, jomis rūpintis. Asta ir K. N. teigė, jog norinčios gyventi savo namuose, mokytis toje pačioje mokykloje, nes jos čia yra įpratusios, gerai jaučiasi, čia yra jų draugai.

E. K. šiuo metu registruota darbo biržoje, artimiausiu metu žada įsidarbinti, gauna bedarbio pašalpą, gyvena jos tėvams priklausančiame dviejų aukštų mūriniame erdviame name, kuris šiuo metu remontuojamas. E. K. materialiai padeda kartu gyvenantis draugas J. N., dirbantis energetiku uždaroje akcinėje bendrovėje. Skyrius neturi duomenų apie E. K. administracinius teisės pažeidimus. E. K. nori ir gali pati rūpintis savo nepilnametėmis dukromis, jas auklėti ir prižiūrėti.

Kadangi išnyko aplinkybės, dėl kurių motinos valdžia E. K. buvo apribota t. y. ji pakeitė savo elgesį ir gyvenimo būdą, bendrauja ir rūpinasi savo nepilnametėmis dukromis, lankosi su jomis pas gydytojus, gerina vaikų gyvenimo sąlygas, remontuoja ir tvarko mergaičių kambarius, mano, kad E. K. gali auklėti savo vaikus ir motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja nepilnamečių Astos ir K. N. interesams.

Įvertinus realią situaciją bei vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2d., ir vaikų interesais, neprieštarauja pareiškėjos E. K. reikalavimams.

Skyrius, atsižvelgdamas į teismo 2011-08-19 nutarties reikalavimą pateikė papildomai ir pareiškėjos 2011-09-21 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Akte nurodė, kad pareiškėjai ir jos dukroms kartu gyventi gyvenimo sąlygos yra tinkamos.

Teismo posėdžio metu PVTAS atstovė paaiškino teismui, kad atsižvelgiant į dabartinę pareiškėjos padėtį, kuomet matosi pažanga jos gyvenime, galima tenkinti jos prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, kad niekas neturi teisės pažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium.

Teismas atkreipia dėmesį, į kai kuriuos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus panašiose teisinėse situacijose taikant Konvencijos 8 straipsnį. Ne kartą bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson ?. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33 - 34 § 72). Teismas turi nustatyti, ar konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbūs ir pakankami (Olsson ?. Sweden, p. 32 § 68, Vogt ?. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25, 26 § 52). Motinos ir vaikų buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaikų perdavimo viešajai globai (Eriksson ?. Sweden judgement of 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 § 58). Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekvienas laikinos globos taikymo atvejis turėtų būti suderintas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

Šeimos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei biologiniams tėvams ir vaikui nebus leidžiama matytis iš viso arba taip retai, kad neatsiras natūralaus jų ryšio (K. and T. ?. Finland (GC), no. 25702/94, § 151, 154 - 155, 173, 178 - 179, ECHR 2001 - VII, cituotą K. A. ?. Finland, § 139). Sprendime K. A. prieš Suomiją Teismas nustatė Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, nes nacionalinės valdžios institucijos nesiėmė pakankamų veiksmų galimam pareiškėjo ir jo vaikų suvienijimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos medžiaga atskleidė vietinės socialinės rūpybos institucijų ir administracinių teismų poziciją nesvarstyti biologinės šeimos suvienijimo kaip rimto pasirinkimo, bet veiksmai buvo atliekami su tvirta prezumpcija, kad vaikams bus reikalinga ilgalaikė globa. Be kita ko, griežtas pareiškėjo vaikų lankymo teisių suvaržymas atspindėjo socialinės rūpybos institucijų intenciją sustiprinti vaikų ryšius su globėjų šeima, o ne suvienyti biologinę šeimą (K. and T. ?. Finland, § 177, K. A. ?. Finland, § 143).

E. Ž. Teisių Teismo praktikoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir bendravimo teisių su vaiku atėmimo taikymą E. Ž. Teisių Teismas pripažįsta išimtiniu. Tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus (Johansen ?. Norway, § 78). Byloje Johansen prieš Norvegiją netrukus po gimimo pareiškėjos duktė dėl motinos psichinių problemų buvo perduota į globėjų šeimą, ateityje siekiant mergaitės įvaikinimo. Konkrečioje byloje Teismas konstatavo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, teigdamas, kad nacionalinės valdžios institucijos neįvykdė savo pozityviosios pareigos suvienyti pareiškėją su dukterimi, nes nebuvo atsižvelgta į svarbius bylai faktus (motinos bendravimas su į globą perduotu vaiku vyko sklandžiai, pareiškėjos gyvenimo būdas pasikeitė į gerą, valstybės institucijų nuogąstavimai dėl galimo motinos nebendradarbiavimo buvo nepagrįsti). Be kita ko, šioje byloje Teismas laikė, kad svarbu užtikrinti, jog vaiko ryšių su globėjais „užsimezgimo“ procesas nenutrūktų. Teismas atsižvelgė į tai, kad mergaitė (kuri buvo perduota į globą netrukus po jos gimimo ir pusmetį praleido su laikinaisiais globėjais prieš ją perduodant į ilgalaikę globą) buvo tokios vystymosi stadijos, kada ypač svarbu gyventi saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad vaiko perdavimas į globėjų namus turėjo geresnes sėkmės perspektyvas, jei šie veiksmai buvo atlikti siekiant ateityje mergaitę įvaikinti. Vis dėlto konkrečiu atveju griežtą biologinės motinos teisių apribojimą Teismas pripažino nesuderinamu su Konvencijos 8 straipsnio reikalavimais. Taigi kiekvienu atveju nacionaliniam teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimą ir panašiai.

Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad vaikai kuri laiką negyveno su motina dėl susiklosčiusių aplinkybių, t.y. dėl vaikų tėvų buvusių tarpusavio santykių. Teismas daro išvadą, kad motina šiuo metu yra pasiruošusi tinkamai įgyvendinti motiniškas teises ir pareigas dėl vaikų, yra realios motinos galimybės užtikrinti pagrindines vaikų teises gyventi ir sveikai vystytis, vaikų ir motinos tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai yra pakankami.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Įgyvendinant šias nuostatas, Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios bylų, kylančių iš šeimos santykių nagrinėjimo, ypatumus, bei procesinės teisės normos, esančios materialinės teisės įstatymuose, reglamentuojančiuose šeimos teisinius santykius, numato teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Iš pateikto teismui pareiškimo, byloje esančių dokumentų ir bylos dalyvių paaiškinimų, Institucijų išvadų matyti, kad pareikėjai E. K. Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-09-04 sprendimu buvo laikinai apribota motinos valdžia dukrų K. ir A. N. atžvilgiu, kadangi pareiškėja tuo metu nesudarė vaikams tinkamų sąlygų gyvenimui ir jais nerūpino. Tačiau pareiškėja nuo 2011-04-07 yra registruota darbo biržoje, turi gyvenamąsias patalpas, kurios yra tinkamos jos ir vaikų gyvenimui, jai paskirta ir mokoma nedarbo draudimo išmoka. Be to teismo nurodymu atlikus pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą nustatyta, kad ji tinkamai rūpinasi dukromis. Byloje nustatytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 9-10, 28-35). Be to byloje ne tik išklausyti pareiškėjos dukrų paaiškinimai, bet ir pateikti jų prašymai leisti joms gyventi kartu su motina (b.l.29). Pareiškėjos dukros mokslo metus irgi pradėjo gimtojo miesto Panevėžio mokyklose. Todėl pripažintina, kad nepilnamečių vaikų grąžinimas motinai pareiškėjai E. K. irgi darys teigiamą įtaką jai ir jos elgesiui, vėl jai būnant ir bendraujant kartu su dukromis. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad faktiškai nebėra tiesioginių santykių tarp ankstesnio globėjo/rūpintojo pareiškėjos sesers ir nepilnamečių vaikų, o be to esama globėja/rūpintoja sutinka, kad būtų panaikintas pareiškėjos laikinas motinos valdžios apribojimas (b.l.35). Todėl remiantis paminėtu, darytina išvada, kad tolimesnė pareiškėjos vaikų laikinoji globa/rūpyba ir jų gyvenamoji vieta dabartinės globėjos šeimoje yra netikslinga. Tuo pačiu pastebėtina, kad pareiškėjai grąžinant dukras iš globėjos/rūpintojos L. K. šeimos, nutrauktinas ir iš pareiškėjos priteistas išlaikymas dukroms pagal Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-04-21 sprendimą.

Įstatymas numato, kad jei yra galimybė, vaikus turi auginti ir auklėti tėvai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija 7str. 1d. ir 9 str.). CK 3.181 str. 2 dalyje yra nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos reikalauja, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) būtų pakeitę savo ankstesnį elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų - būtina remtis visomis trimis sąlygomis. Remiantis paminėtu matyti, kad pareiškėja ne tik pakeitė savo elgesį dėl vaikų auklėjimo teigiama linkme, bet ir gali auklėti vaikus, o taip pat, jog vaikų auklėjimas nekenks pačių vaikų interesams (b.l. 22-23). Iš suinteresuoto asmens ir Institucijų atstovių paaiškinimų matyti, kad pareiškėja savo valdžią vaikams naudoja remdamasi išimtinai jų interesais. Ankstesnis pareiškėjos valdžios vaikams laikinas apribojimas rėmėsi netinkamu jos valdžios įgyvendinimu, esant jos kaltei. Tačiau dabar padėčiai pasikeitus tolimesnis šios valdžios ribojimas būtų netikslingas ir net žalingas, nes jis jau negintų ne tik vaikų interesų, bet ir pačių tėvų prigimtinių teisių auginti ir auklėti savo vaikus. Taip pat pareiškėja pagal savo galimybes sudarė geras sąlygas vaikams mokytis ir gyventi kartu su ja. Todėl ne tik naikintinas pareiškėjai taikytas laikinas motinos valdžios vaikų atžvilgiu apribojimas, bet ir patenkintini kiti su šios valdžios apribojimo panaikinimu susiję padariniai.

Be to LR Konstitucijos 36 str. 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su savo vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Kadangi ieškovė pradėjo rūpintis vaiku, su juo bendrauja, pagal išgalęs materialiai jį išlaiko, reiškia, jog ji vėl vykdo savo konstitucines pareigas, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti jos valdžios neterminuotą apribojimą. Taip pat prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.), reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones tik tada, kai jos reikalingos ir jas panaikintų, kai tėvai tinkamai vykdo savo prigimtines pareigas. Todėl tolimesnis pareiškėjos ir jos dukrų K. N. ir A. N. atskyrimas būtų nepateisinamas ir prieštaraujantis vaikų interesams, nes jis būtų sąlygotas vaikų ir motinos ryšio nutraukimu. O iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dukrų sugrąžinimu į šeimą bus labiau apsaugoti vaikų interesai, nei jas atskiriant nuo šeimos. Atsižvelgiant į minėtus argumentus pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290- 292 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai ir panaikinti jos atžvilgiu taikytus asmens statuso apribojimus pagal Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-09-04 sprendimą bei kitus teisės aktus.

1. Panaikinti pareiškėjai E. K. (ankstesnė pavardė N.), a.k. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečių dukrų: K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Panaikinti pareiškėjos E. K. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją rūpybą.

3. Panaikinti pareiškėjos E. K. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

4. Panaikinti L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dekl gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) paskyrimą nepilnametės A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) globėja, ir K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) rūpintoja, gyvenančią (duomenys neskelbtini).

5. Panaikinti A. N., a/k (duomenys neskelbtini) globos vietos nustatymą adresu (duomenys neskelbtini).

6. Panaikinti K. N., a/k (duomenys neskelbtini) rūpybos vietos nustatymą adresu (duomenys neskelbtini).

7. Nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutraukti iš E. K. (a/k (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-04-21 sprendimu priteistą išlaikymą, skirtą K. N. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (tris šimtus litų).

Nutartis apeliacine tvarka gali būti skundžiama per 7 dienas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys