- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- e2-3895-1027/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00495-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- N. M.
- Advokatai
- Natalja Kuchareva
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei N. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės N. M. 144,25 Eur žalos Privalomojo socialinio draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui.
1. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio procesko kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustyta tvarka 2019 m. liepos 27 d. Teismo nustatytu terminu atsakovės atsiliepimas į ieškinį negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
2. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
3. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų dokumentų nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) 2018 m. vasario 15 d. gavo sąskaitą (E 125 formos pažymas) iš Ispanijos kompetentingos įstaigos, patvirtinančią, kad A. B., gim. 2004 m. birželio 16 d., buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba.
4. VLK, kaip įstaiga atsakinga už sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų (išmokų natūra) kompensavimą, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio, Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 62 straipsnio nuostatomis ir Sprendimu Nr. SI, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuoja buvimo vietos valstybės narės sveikatos draudimo įstaigoms Lietuvos Respublikos apdraustiesiems, pateikusiems galiojančią ESDK ar ją laikinai pakeičiantį sertifikatą, mokėtų išmokų natūra (suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų) išlaidas.
5. VLK, vykdydama Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, tarptautinio mokėjimo pavedimu 2019-04-25 Nr. 7100044544 sumokėjo Ispanijos kompetentingai įstaigai 144,25 Eur už A. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Ispanijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
6. Patikrinus Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis, nustatyta, kad A. B. asmens sveikatos paslaugų gavimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neteisėtai pasinaudojo Europos sveikatos draudimo kortele (toliau - ESDK), ją pateikdamas gydymo įstaigai bei gaudamas nemokamas paslaugas Ispanijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, A. B. privalo atlyginti VLK patirtą 144,25 Eur žalą dėl neteisėto pasinaudojimo ESDK. A. B. yra nepilnametis, gim. 2004 m. birželio 16 d., todėl jo atstovė pagal įstatymą yra jo motina, N. M.. Ieškinyje pateikta informacija rodo, kad N. M. pavedimu advokatė Natalja Kuchareva išėmė ESDK A. B., todėl N. M. privalėjo nenaudoti A. B. kortelės pasibaigus nepilnamečio šeimos nario draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiui.
7. Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą ir atvejus kuomet asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu - draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Įmokų mokėtojų kategorijas ir dydžius nustato minėto įstatymo 17 straipsnis.
8. Atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. numato prievolę atsakingam asmeniui padarytą žalą visiškai atlyginti. Tarp minėto asmens veiksmų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovė pateikė A. B., neturinčio apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso Lietuvoje, buvimo vietos įstaigai ESDK ir dėl neteisėto veiksmo gavo nemokamas medicinines paslaugas, už kurias buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio nuostatomis numatyta, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.
10. VLK 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 4K-3096 informavo atsakovę, kad remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimo fondo duomenimis medicinos paslaugų teikimo metu A. B. nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai, dėl neteisėto ESDK panaudojimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas patyrė 144,25 Eur žalą, ir, kad jeigu A. B. medicinos paslaugų teikimo metu Ispanijoje buvo apdraustas Privalomojo sveikatos draudimu ir turi tai patvirtinančius dokumentus, tai privalo juos pateikti teritorinei ligonių kasai, tačiau atsakovė dokumentų nepateikė ir žalos neatlygino.
11. Atsakovei atsirado pareiga atlyginti padarytą žalą, todėl iš jo priteistina 144,25 Eur žalos atlyginimas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, SDĮ 8 straipsnio 5 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad savo prievolę ieškovei būtų tinkamai įvykdžiusi.
12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis bei 3,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 18,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 144,25 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 25 ct) žalą, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,72 Eur (aštuoniolika eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660, įmoka turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.