- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-1126-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00165-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės T. G. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės T. G. prašymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė T. G. kreipėsi į teismą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01701 pakeisti skolininką R. K., mirusį 2011-02-25 į kitą skolininką, kuris perėmė jo palikimą, A. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi netenkino antstolės T. G. pareiškimo vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01701 pakeisti skolininką R. K., mirusį 2011-02-25 į kitą skolininką, kuris perėmė jo palikimą, A. K.. Teismas nurodė, kadangi vykdymo procesas vykdomojoje byloje yra baigtas, todėl nėra pagrindo tenkinti antstolės T. G. pareiškimo vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01701 pakeisti skolininką R. K., mirusį 2011-02-25 į kitą skolininką, kuris perėmė jo palikimą, A. K..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Antstolė T. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01701 pakeisti skolininką R. K., mirusį 2011-02-25 į kitą skolininką, kuris perėmė jo palikimą, A. K.. Nurodo, kad vykdymo procesas nėra baigtas, kadangi vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01701 iki šiol liko neišspręstas vykdymo išlaidų apmokėjimo, išieškojimo iš skolininko klausimas.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis naikintina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, jog vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Taigi iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog vykdymo veiksmai buvo atliekami galiojant 2002 m. CPK redakcijai, t.y. iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, todėl sprendžiant klausimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, taikomos
teisės normos, galiojusios vykdymo veiksmų atlikimo metu.
Ginčo esmė – ar skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai netenkino antstolės T. G. pareiškimo vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01701 pakeisti skolininką R. K., mirusį 2011-02-25 į kitą skolininką, kuris perėmė jo palikimą, A. K..
Iš vykdomosios bylos Nr. 0045/10/01701 esančių dokumentų matyti, kad 2010-10-28 antstolės T. G. kontoroje vykdymui buvo priimtas 2010-09-29 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.8.-832-181/2010 dėl automobilio konfiskavimo iš skolininko R. K. išieškotojo valstybės naudai. 2011-04-04 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kuriame nurodyta, kad konfiskuotas turtas perduotas Vilniaus apskrities VMI realizuoti, todėl užbaigia vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0045/10/01701. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, skolininkui 2011-04-04 buvo išsiųstas raštiškas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas. 2011-04-08 registruotoji korespondencija grįžo neįteikta su pašto žyma „gavėjas miręs“.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vykdymo procesas vykdomojoje byloje yra baigtas, todėl nėra pagrindo tenkinti antstolės T. G. pareiškimo vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01701 pakeisti skolininką R. K., mirusį 2011-02-25 į kitą skolininką, kuris perėmė jo palikimą, A. K.. Antstolė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka bei pažymi, jog vykdymo procesas nėra baigtas, kadangi vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01701 iki šiol liko neišspręstas vykdymo išlaidų apmokėjimo, išieškojimo iš skolininko klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės argumentais bei pažymi, jog pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį patirtos vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktas numatė, kad antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Pagal CPK 632 straipsnio 1 punktą vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Šiuo nagrinėjamu atveju vykdomoji byla buvo baigta, todėl, užbaigus vykdomąją bylą, antstolė įgijo teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdymo procesas vykdomojoje byloje yra baigtas, todėl nėra pagrindo tenkinti antstolės T. G. pareiškimo vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01701 pakeisti skolininką R. K., mirusį 2011-02-25 į kitą skolininką, kuris perėmė jo palikimą, A. K., nepagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesinių teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK48 straipsnio 1 dalis). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK48 straipsnio 2 dalis).
Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnio normos. CPK 596 str. 1 d. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šioje įstatymo nuostatoje išvardyti atvejai, kuriais pakeičiamas išieškotojas ar skolininkas. Jie gali būti pakeisti ir kitais įstatymų nurodytais atvejais. Procesinis teisių perėmimas civiliniame procese galimas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos ir yra pagrindas tą šalį pakeisti jos teisių perėmėju. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Tam reikalingos dvi sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialinio teisinio santykio; 2) pasitraukusiojo subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Teisių perėmimas vykdymo procese vykdomas pakeičiant išieškotoją ar skolininką, jeigu perleidžiamas reikalavimas, perkeliama skola ar kitais įstatymų numatytais atvejais.
CPK 596 str. taip pat pažymima, jog nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės bylą išspręsti iš esmės, t.y. vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01701 pakeisti skolininką R. K., mirusį 2011-02-25 į kitą skolininką, kuris perėmė jo palikimą, A. K., kadangi bylą išnagrinėjus iš esmės A. K. prarastų teisę į apeliaciją.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.