Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė baudžiamojoje byloje, kurioje M. Z. (M. Z.) kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. balandžio 25 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo M. Z. nuteistas pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį galutine 18 parų arešto bausme, vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidedant 5 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: nuo 23 iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. M. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas dviem metams bei konfiskuotinos transporto priemonės vertės (10000 eur) išieškojimas.

2024 m. gegužės 15 d. teisme gautas M. Z. gynėjos advokatės Martos Matiukevič prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o būtent dėl per griežtų baudžiamojo poveikio priemonių. Kartu su prašymu pateikta advokato orderio kopija.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnyje numatyta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Baudžiamojo įsakymo institutas baudžiamajame procese yra specifinis tuo, kad šis procesinis dokumentas negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o teisė prašyti surengti bylos nagrinėjimą, nesutinkant su teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat nustatyta tik kaltinamajam. BPK 422 straipsnio nuostatos konkrečiai ir nedviprasmiškai nustato išskirtinai tik kaltinamojo teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą ir tik tokio prašymo padavimas nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą, o byla teisme išnagrinėjama įprastine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-109-468/2019). Nagrinėjamu atveju prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme pateikė ne pats kaltinamasis, o jo gynėja advokatė Marta Matiukevič. Kaip jau minėta, teismų praktikoje yra pažymėta, kad prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme turi teisę paduoti tik pats kaltinamasis, tokia teisė nesuteikta nei gynėjui, nei prokurorui ar nukentėjusiajam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“ 12.1 punkte nurodyta, kad teisę paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme turi tik kaltinamasis ir jo atstovas pagal įstatymą. Gynėjo teisė teikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra numatyta net ir tuo atveju, jei advokatas veikia pagal suderintą nuteistojo valią, pateikus advokato orderį. Sistemiškai analizuojant neįsiteisėjusių teismo nuosprendžių apskundimo tvarką, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 312 straipsnio 1 dalimi, apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas, t. y. įstatymų leidėjas konkrečiai nurodo proceso dalyvius, turinčius apeliacijos teisę. Todėl plečiamai aiškinti BPK 422 straipsnio 1 dalies nuostatas ir laikyti, jog prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, nesutinkant su teismo baudžiamuoju įsakymu, gali pateikti ne tik kaltinamasis, bet ir jo gynėjas advokatas, nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. el. S-362-579/2020). Taigi, pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo priimti gynėjos prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir aukščiau nurodytą teismų praktiką, M. Z. gynėjos advokatės Martos Matiukevič prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme atsisakytina priimti ir prašymas grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo M. Z. (M. Z.) gynėjos advokatės Martos Matiukevič prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiamam Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.