Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-15 · Civilinė byla Nr. e2VP-32716-854/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
e2VP-32716-854/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26518-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas
UAB „Legal Balance“
Skolininkas
G. G., M. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-32716-854/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26518-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Legal Balance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkė G. G., M. G., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal pareiškėjo UAB „Legal Balance“ pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti skolininkės G. G. ½ dalį sutuoktinio M. G. banko sąskaitoje laikomų piniginių lėšų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad antstolis areštavo jos vyro M. G. sąskaitoje esančias lėšas, nepriklausiusias jam. Paaiškino, kad pagal notaro įgaliojimą šios lėšos buvo pervestos už giminaičio buto pardavimą. Kitų lėšų likutis buvo įneštas per bankomato terminalą motinos buto pardavimo pasėkoje. Grąžinus lėšas, priklausančias O. K. ir T. K., banko sąskaitoje nėra lėšų padengti areštą ir šiuo metu jo sąskaita debite. M. G. yra skolingas šią sumą savo motinai T. K.. Suinteresuotas asmuo G. G. prašo nuimti areštą nuo vyro sąskaitos ir nenustatyti bendros dalies iš jam nepriklausančių lėšų.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0179/18/01288 medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-14990-595/2018 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės G. V. (dabartinė pavardė G.) išieškotojui UAB „Legal balance“ (v. b. l. 6-7, 9-10). Antstolis nustatė, kad skolininkė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Vykdymo procese nustatyta, jog nuo 2015 m. gegužės 9 d. skolininkė yra sudariusi santuoką su M. G. (v. b. l. 12, 13, 26, 27). Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. antstolis areštavo skolininkės sutuoktiniui priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose (v. b. l. 47).

Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. rugpjūčio 3 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 45). Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui UAB „Legal Balance“ per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo (v. b. l. 63).

2018 m. rugpjūčio 27 d. teisme gautas išieškotojo UAB „Legal Balance“ prašymas nustatyti skolininkės G. G. ½ dalį sutuoktinio M. G. banko sąskaitoje laikomų piniginių lėšų.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – M. G. banko sąskaitoje laikomų piniginių lėšų. Taigi, aptariamu atveju sprendžiamas klausimas dėl galimybės vykdyti išieškojimą pagal asmeninę G. G. prievolę iš jos dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. sutuoktinio sąskaitoje esančių lėšų.

2018 m. spalio 11 d. nutartimi, kuria suinteresuotam asmeniui G. G. nustatytas terminas atsiliepimo trūkumams pašalinti, teismas pasiūlė pateikti įrodymus apie tai, kad M. G. banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos nepriklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas paaiškino, jog vien ta aplinkybė, kad į sąskaitą buvo įmokėti pinigai, gauti pardavus jos sutuoktinio tėvų butą, įstatymo nustatytos prezumpcijos dėl sutuoktinių turto teisinio režimo (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis) savaime nei patvirtintina, nei paneigia. Jokie papildomi įrodymai apie tai, kad M. G. banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos nepriklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nepateikė. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad M. G. lėšas, gautas už parduotą tėvų butą, naudojo įvairiems savo poreikiams tenkinti. Be to, iš pateikto M. G. sąskaitos išrašo matyti, kad į sąskaitą įplaukia lėšos iš įvairių šaltinių. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra paneigta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės į gaunamas lėšas prezumpcija.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo prašymą ir nustato, kad skolininkei G. G. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio M. G. banko sąskaitoje laikomų piniginių lėšų (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

patenkinti prašymą.

Nustatyti, kad skolininkei G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje laikomų piniginių lėšų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė