- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- e2-3620-466/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37294-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- TF BANK AB
- Atsakovas
- J. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės TF BANK AB ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė TF BANK AB prašė teismo priteisti iš atsakovės J. R. 10 000,00 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 225,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 12,02 Eur palūkanas, 160,00 Eur sutarties administravimo mokestį, 6,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos – nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinys su priedais įteikti 2020 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atsakovės sesei. Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė J. R. 2019 m. birželio 25 d. užpildė paraišką internetiniame puslapyje www.tfbank.lt dėl vartojimo kredito suteikimo 10 000,00 Eur sumai. Savo pajamų dydžiui ir tvarumui įrodyti atsakovė ieškovei pateikė darbo sutartį, taip pat banko sąskaitos išrašą, kadangi be minėtų dokumentų ieškovė būtų nesuteikus kredito. Įvertinus atsakovės pateiktus duomenis, 2019 m. liepos 18 d. ieškovė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 10 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. 2019 m. liepos 22 d. į ieškovę kreipėsi akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) banko finansinių nusikaltimų prevencijos departamento darbuotoja ir nurodė, kad atlieka vidinį tyrimą dėl atsakovės, kuri per trumpą laiką gavo vartojimo kreditą iš ieškovės, kurį iš karto išsigrynino. Vėliau ieškovė nustatė, kad atsakovės pateiktas banko sąskaitos išrašas yra galimai suklastotas ir netikras, atitinkamai galimai netikra yra ir pateikta darbo sutartis. Ieškovė ne kartą bandė susisiekti su atsakove tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu prašydama pateikti paaiškinimą dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau atsakovė ieškovę ignoravo, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir neįvykdė iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 4.1.2. – 4.1.4., 4.1.8., ir 2.13.3., 2.13.5. – 2.13.7. punktus, ieškovė remdamasi 7.9., 7.9.1., ir 7.9.1.2. punktais, 2019 m. lapkričio 4 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovės teigimu, po sutarties nutraukimo atsakovės įsiskolinimas yra 10 000,00 Eur negrąžintos paskolos suma, 225,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 12,02 Eur palūkanos, 160,00 Eur sutarties administravimo mokestis. Byloje duomenų, kad atsakovė minėtas sumas ieškovei būtų sumokėjusi, ar ginčijusi vienašališką sutarties nutraukimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 10 000,00 Eur negrąžintos paskolos, 225,30 Eur palūkanų ir 160,00 Eur administravimo mokesčio priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašė priteisti 6,9 procentų sutartines metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo palūkanos šalių susitarimu skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo net ir tuo atveju, kai kredito sutartis yra nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pagal šalių sudarytos paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.3.16. punktą, kredito palūkanų norma – metinė palūkanų norma, išreikšta fiksuotu dydžiu, taikomu išmokėtai kredito daliai visu kredito sutarties laikotarpiu ir nurodoma specialiose sąlygose. Pagal 1.3.17. punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui už naudojimąsi bendra kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas kredito davėjui. Skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Remiantis tuo, ieškovės reikalavimas dėl 6,9 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 10 000,00 Eur, nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos yra tenkintinas.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp šalių sudarytos sutarties 3.6. punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei kredito gavėjas pagal sutarties sąlygas laiku nesumoka įmokos, kredito gavėjas už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo mokėti specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ne ilgiau kaip už bendrą 180 (vieno šimto aštuoniasdešimt) kalendorinių dienų laikotarpį, skaičiuojamą kiekvienam pradelstam mokėjimui atskirai pradedant nuo atitinkamos mokėjimo pradelsimo dienos. Pažymėtina, kad nors sutartyje delspinigiai yra klaidingai įvardijami kaip palūkanos, tačiau tai neatima iš ieškovės sutartyje įtvirtintos teisės į netesybas. Ieškovė apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovei mokėtinus 12,02 Eur delspinigius. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 12,02 Eur dydžio delspinigius.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 234,00 Eur žyminis mokestis ieškovės TF BANK AB, naudai.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį ir prideda 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytą atstovavimo sutartį, 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija SPV Nr. 2019-088, bei 2020 m. vasario 26 d. banko mokėjimo pavedimą už suteiktas teisines paslaugas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (3,72 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 000,00 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 225,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 12,02 Eur delspinigius, 160,00 Eur sutarties administravimo mokestį, 6,9 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 10 000,00 Eur, nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 594,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės TF BANK AB, į. k. 5561581041, naudai.
Priteisti iš atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.