Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnių tvarka buvo informuotas apie civilinės bylos iškėlimą ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e.b.l. 5). 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e.b.l. 23). Pagal Įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 30-2228 nuostatas ieškovui pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus ir rinkti iš nuomininkų nuomos mokestį (e.b.l. 25-31). 2007-12-11 VšĮ „Vilniaus butai“ ir K. B. sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo, kuriuo nuomotojas perima 1963-03-06 Gyvenamosios patalpos nuomojimo vietinės tarybos name sutartyje nurodyto nuomotojo teises ir pareigas pagal sutartį, o nuomininkas įsipareigoja toliau tinkamai vykyti sutarties sąlygas, tiek kiek jos nepakeičiamos susitarimu (e.b.l. 12). Pagrindinė buto nuomininkė K. B. nuo 1952-07-16 savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mirė 2009-06-01 (e.b.l. 2). Po K. B. mirties, minėtu gyvenamuoju plotu naudojosi atsakovas A. S., jis nuo 2001-08-03 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e.b.l. 2, 6). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas po pagrindinės buto nuomininkės mirties nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo, bet minėtu būstu naudojosi. 2012-08-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas sprendimu už akių nusprendė iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e.b.l. 14-15). 2014-06-26 įvyko faktinis asmens iškeldinimas (e.b.l. 18-19). Atsakovas iki iškeldinimo patalpomis naudojosi, tačiau laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2014-06-26 liko skolingas ieškovui 144,35 Eur (skola – 141,77 Eur, delspinigiai – 2,58 Eur) (e.b.l. 20, 21).

Atsakovas naudojosi savivaldybės gyvenamąja patalpa nuomininko teisėmis, todėl turi pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, mokėti mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.72 straipsnio 2 dalis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.583 straipsnį ir 6.584 straipsnį, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos bei elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Atsakovas naudojosi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis ir už tai jai buvo skaičiuojamas nuomos mokestis (CK 6.576 straipsnis). Atsakovas laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2014-06-26 nemokėjo už buto nuomą, todėl susidarė 141,77 Eur skola. 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Kaip matyti, ieškovas priskaičiavo 2,58 Eur delspinigių už vėlavimą mokėti nuomos mokestį (e.b.l. 19). Kadangi atsakovas laiku neįvykdė prievolės, konstatuotina, jog ieškovas turėjo pagrindą priskaičiuoti 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. numatyto dydžio delspinigius, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2,58 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 str., 6.73 str., 6.258 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas padengė skolą už nuomą, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo 144,35 Eur nuomos mokestį ir delspinigius.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (144,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,74 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 144,35 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur 35 ct) skolos už socialinio būsto nuomą su delspinigiais, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (144,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j.a.k. 124568293, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.