Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2011-06-01 · Civilinė byla Nr. 2-64-723/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-01
Bylos Nr.
2-64-723/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03522-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Kreditorius
Nordea Bank Finland Plc
Civilinė byla Nr. 2-64-723/2011Civilinė byla Nr.P2-3-723/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03522-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.1; 117.1; 129.1; 129.19.2.
NUTARTIS2011 m. birželio 1 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D.Dubakienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. G.Baziuliui,antstoliui I. G.,suinteresuoto asmens atstovui adv. M.Nosevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) S. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui I. G., išieškotojui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, antstoliui D. T., UAB „Promano LIT“ dėl antstolio I. G. veiksmų ir antstolio I. G. prašymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio I. G. veiksmų. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 15 d. antstolių V. M., I. G., D. T. kontoroje įvyko S. R. turto - namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., 141,74 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio po namu, 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - pardavimas iš varžytinių. Turto pardavimo varžytynes vedė antstolį I. G. pavaduojantis antstolis D. T.. Dalyvauti varžytynėse užsiregistravo UAB „Promano LIT“ ir Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius, pastarasis yra skolininko S. R. kreditorius, kurio iniciatyva ir buvo pradėti vykdymo veiksmai S. R. atžvilgiu. Turtas buvo parduotas už 222 480 Lt įmonei UAB „Promano LIT“. Varžytynių aktas negali būti tvirtinamas, nes jis yra visiškai neteisėtas, priimtas pažeidžiant tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesus, bei nesilaikant įstatymų ir Lietuvos Respublikos teismų praktikos suformuotų teisių ir pareigų antstoliui vykdymo procese. Vienas iš esminių turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo elementų yra varžytynių objekto kaina. Parduodant turtą varžytynėse svarbu, kad būtų nustatyta reali, optimaliausia pradinė jo kaina. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Įmonė UAB „Ober-haus“ surašė turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nustatė, jog S. R. turto – namo vertė yra 270 000 Lt. Turtą varžytinėse buvo pasiūlyta parduoti už 216 000 Lt. O 2010 m. lapkričio 15 d. turtas buvo parduotas įmonei UAB „Promano LIT“ už 222 480 Lt. 2010 m. rugsėjo 2 d. S. R. gavo 2010-08-30 antstolio I. G. patvarkymą, kuriuo S. R. buvo informuotas apie jo turto įvertinimo dydį. S. R. pareiškė motyvuotus žodinius prieštaravimus antstoliui ir parodė pareiškėjo turimą 2008 m. rugpjūčio 20 d. tos pačios įmonės UAB „Ober-haus“ to paties turto įvertinimą, kuriame tas pats turtas prieš dvejus metus buvo įvertintas 690 000 Lt. Antstolis nesutiko su S. R. prieštaravimais, nepriėmė jo pateiktos 2008 m. rugpjūčio 20 d. turto vertės nustatymo pažymos ir jam pareiškė, kad turtas per dvejus metus nuvertėjo, kad jo dabartinė kaina yra tokia, kokia nurodyta paskutinėje turto vertės nustatymo pažymoje. Namas niekaip negalėjo nuvertėti daugiau nei du kartus per vos dvejus metus. Turto vertės nustatymo pažymoje yra sakoma, jog turtas buvo įvertintas neapžiūrėjus namo vidaus patalpų. Antstolis turėjo atlikti pakartotinę ekspertizę, nes tokią teise antstoliui suteikia įstatymas (LR CPK 682 str. 2 d.) Antstolis tuo pačiu patarė skolininkui susirasti savo pirkėją. Tokiu būdu antstolis I. G. suklaidino pareiškėją ir todėl S. R. nepareiškė raštiškų prieštaravimų dėl jo turto, parduodamo iš varžytinių, vertės dydžio. Pareiškėjas pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui 2010 m. lapkričio 12 d.skundą. Prie skundo pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino ir paduotą skundą grąžino pareiškėjui. Remiantis LR CPK 717 str. 1 p., antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jei varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba dalyvavo tik vienas pirkėjas. Šiose ginčijamose varžytynėse užsiregistravo dalyvauti UAB „Promano LIT“ ir Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius. Vienas iš jų, t.y. Nordea bankas, yra skolininko S. R. kreditorius, kurio iniciatyva ir buvo pradėti vykdymo veiksmai S. R. atžvilgiu. LR CPK 709 str. tarp asmenų, nurodytų kaip neturinčių teisės dalyvauti varžytynėse, išieškotojas nėra nurodytas. Tačiau įstatymų leidėjas nematė pagrindo įtvirtinti draudimą jam dalyvauti, nes paprastai išieškotojas nedalyvauja varžytynėse kaip pirkėjas. Taigi šiuo atveju išieškotojas užsiregistravo dalyvauti varžytynėse kaip pirkėjas vien tam, kad varžytynės būtų laikomos įvykusiomis, nes priešingu atveju varžytynėse būtų dalyvavęs tik vienas pirkėjas - UAB „Promano LIT“ ir varžytynės antstolio patvarkymu būtų buvusios paskelbtos neįvykusiomis. Be to, remiantis LR CPK 713 str. 4 d., parduodant turtą iš varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip tris procentus - jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų. Atsižvelgiant į tai, UAB „Promano LIT“ padidino kainą, tačiau Nordea bankas net trimis procentais nepadidino kainos. Tai rodo, jog iš tiesų Nordea bankas nebuvo suinteresuotas įsigyti parduodamo nekilnojamojo turto. Kas reiškia, jog buvo susitarimų tarp Nordea banko ir UAB „Promano LIT“, kas pažeidžia skolininko interesus. Dėl to 2010 m. lapkričio 15 d. varžytynių aktas turėtų būti nepatvirtintas teisėjo rezoliucija, o pačios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Prašo: Tenkinti skundą ir pripažinti antstolio I. G. veiksmus dėl netinkamo turto - namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., 141,74 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio po namu, 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduoto iš varžytynių, įkainojimo, neteisėtais; netvirtinti 2010 m. lapkričio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių akto; pripažinti 2010 m. lapkričio 15 d. varžytynes (vykdymo veiksmą) neįvykusiomis, nes buvo pažeisti S. R., a/k (duomenys neskelbtini) kaip skolininko, interesai neteisingai nustatant parduodamo turto rinkos vertę.

Pareiškėjas S. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, jam atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad surado pirkėją, bet pirkėjas nenorėjo pirkti turto už paskolos sumą. Antstolis išreiškė poziciją, kad tokia suma nurodyta banko. S. R. ėjo į banką ir prašė stabdyti varžytynes, turėjo pirkėjus, bet jiems netiko. Pardavė banko firmai.Promano LIT yra banko steigėjas, vertintojai dirba jiems, jie patys tai pripažino. Antstolis turėjo atsižvelgti į tai, kad vertinimas atliktas neteisingai. Vertintojus parinko tuos, kurie kreditoriui nurodė net neapžiūrėję namo, nebuvo nuvykę į vietą. Po varžytynių nebuvo jokių pagerinimų. Buvo pirkėjai, buvo pasakyta, kad mokės žmogus 100000 Lt, o kitą dalį gaus iš banko, bet antstolis pasakė mokėti visą kainą per minimalų atsiskaitymo laiką. Vienas turėjo visą sumą.

Antstolis I. G. su skundu nesutiko, nurodė, kad vertinimai duodami įvairioms įmonėms vertinti, antstolio patvarkymas buvo išsiųstas šalims, su vertinimo kaina šalys buvo supažindintos, skolininkas buvo informuotas apie teisę atsivesti savo pirkėją, bet jis šia teise nepasinaudojo. Antstolio interesas parduoti maksimaliai brangiai, kad būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas. Pats antstolis gali įvertinti ir atsižvelgti į šalių nuomonę. Galimybės pakelti įvertinimo kainą antstolis neturi, nebent patvarkymu, o jei nenupirktų iš varžytynių už didesnę kainą, turėtų skolininkui atlyginti žalą. Procedūrinių pažeidimų nėra, tą konstatavo ir teismas. Sąryšio tarp vertintojo ir pirkėjo nemato. Skolininkas gali į vidų neįsileisti. S. R. varžytynėse dalyvavo ir pasakė, kad jam netinka kaina. Patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo buvo įteiktas Radzevičienei, išaiškintos teisės, procesiškai viskas atlikta gerai. Įvertinimas teisingas, niekas nepareiškė prieštaravimų.

Išieškotojo atstovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad procedūroje pažeidimų nėra, varžytynės vyko pagal CPK 713 str. ir jį atitiko, netvirtinti akto pagrindo nėra. ekspertizė buvo atlikta, skolininkas patvarkymą gavo, jokių prieštaravimų nepareiškė. Bankas nusprendė parduoti iš varžytynių, įvertinimas atitinka rinkos kainą, skolininkas neįsileido į vidų vertintojų. Neįtikimai skamba, kad buvo pirkėjai, kurie norėjo pirkti už didesnę kainą, ir nedalyvavo varytynėse už mažesnę kainą. Paskutiniame pateiktame skolininko vertinime daug prielaidų, kaina išpūsta, jis padarytas po visų įvykių. Su bankais dirba daug turto vertinimo įmonių. Jei banko atstovas nebūtų atvykęs į varžytynes, jos būtų neįvykusios. Pirkėjas yra antrinė banko įmonė. Bankui būtų geriau, jei turtas būtų brangiau parduotas. Neturi duomenų, kad ekspertas įtakotas antstolio ar banko. Skolininkas į banką nesikreipė dėl taikos sutarties; varžytynes jis prašė atidėti. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir nori didinti banko nuostolius. Srautus reikėjo rodyti anksčiau, varžytynės vyko nuo birželio iki spalio.

UAB „Promano LIT“ į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant. Pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad nesutinka su skundu bei jame išsakytais argumentais, prašo atmesti. Nėra jokių formalių kliūčių turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimui, turto pardavimas iš varžytinių atliktas laikantis visų įstatymų nustatytų reilcalavimų. Visi privalomi varžytinių veiksmai buvo tinkamai atlikti. Varžytynėse dalyvavo 2 asmenys, turintys teisę dalyvauti varžytinėse, o turtas buvo parduotas už kainą, atitinkančią CPK 713 straipsnio 4 d. ir CPK 718 straipsnio reikalavimus. Atitinkamai, varžytinės atliktos laikantis visų nustatytų teisinių reikalavimų ir nėra jokių kliūčių varžytinių akto patvirtinimui pagal CPK 725 straipsnį. Turto vertės ekspertizė atitinka visus įstatymų reikalavimus. CPK 681 straipsnio 1 d. numato, kad turto pardavimo iš varžytinių kainos įvertinimas turi atitikti rinkos kainą. Tuo tarpu pareiškėjas, ginčydamas turto įvertinimą, nepateikia jokių pagrįstų argumentų dėl turto įvertinimo neatitikimo šiandieninėms rinkos kainoms. CPK 709 straipsnis draudžia dalyvauti varžytinėse tik teisėjams, antstoliams, antstolių kontorų darbuotojams ir šiame straipsnyje išvardytų asmenų artimiesiems giminaičiams. CPK 710 straipsnis nustato baigtinį sąrašą asmenų, jame nėra jokios nuostatos, leidžiančios taikyti dalyvavimo apribojimą kitiems asmenims. Tad Nordea dalyvavimas varžytinėse netgi buvo naudingas pareiškėjui (b.l. 35-39).

Suinteresuotas asmuo antstolis D. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal CPK 512 str. gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, t.y. gali būti skundžiamas kiekvienas antstolio procesinis veiksmas, todėl ta aplinkybė, jog skolininkas iš pradžių nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, ar kad teismas atsisakė atnaujinti skolininkui terminą skųsti antstolio patvarkymą dėl turto vertės nustatymo išvadų, skundą atmetė (civilinė byla Nr. 2-147-860/2011), nėra priežastis nevertinti turto pardavimo iš varžytinių pagrįstumo kitais aspektais,t.y. ar turtas varžytinėse buvo įvertintas tinkamai ir kokie turto įvertinimo pagrindai lėmė jo kainą.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/10/01452 medžiagos matyti, kad antstolis I. G. vykdo 2010-05-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį raštą dėl 170015,11 EUR skolos išieškojimo iš skolininko S. R. išieškotojui Nordea Bank Finland Plc (Lietuvos skyriui), priverstinai parduodant 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., nuosavybės teise priklausantį S. R. (v.b.l. 2). Antstolis 2010-06-23 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b.l. 4).

CPK 682 str. 1 d. nustato, kad turto vertei nustatyti antstolis patvarkymu skiria ekspertizę. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2010-06-23 antstolis areštavo paminėtą nekilnojamąjį turtą (v.b.l. 15-17) ir paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (v.b.l. 18). UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas 2010-08-25 atliko turto vertinimo ekspertizę ir surašė Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 3473 VAT_2010 DGR VHAN (N), kuria sodo pastato vertę nustatė 240000 Lt, žemės sklypo – 30000 Lt (Turto vertinimo ataskaita, priedas prie bylos), antstolis paskelbė turto varžytynes vyksiančias 2010-11-15, pradinę turto pardavimo kainą nustatė 216000,00 Lt (v.b.l. 38-39). 2010-11-15 pirmosiose varžytynėse antstolį I. G. pavadavęs antstolis D. T. pardavė UAB „Promano LIT“ žemės sklypą ir sodo namą iš viso už 222480,00 Lt.

Ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 str. 1 d., 682 str. 6 d.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią. Tačiau iš UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas ataskaitos matyti, kad patys turto vertintojai pažymėjo, jog turto vertinimą įtakojo aplinkybė, jog 2010-08-25 turtas buvo apžiūrėtas tik iš išorės, taip pat vertintojai nebuvo supažindinti su vertinamo turto kadastriniais duomenimis, todėl rinkos vertė buvo nustatyta su prielaida, kad sodo namo apdailos būklė yra bloga; taip pat vertintojai pabrėžė, kad apžiūrėjus namą iš vidaus, priklausomai nuo apžiūros rezultatų turto vertė galėtų keistis (ataskaitos 3 psl.). Turto rinkos vertei turi įtakos jo pasiūla, paklausa, tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, ekonominiai veiksniai ir kt., taigi, akivaizdu, kad ginčo turtas buvo įkainotas neįvertinus visų turto faktinių duomenų.

CPK 634 str. 2 d. nustato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas ne tik būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bet ir aktyviai padėti ginti šalių teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolis žinojo apie skolininko pretenzijas dėl turto įvertinimo; neatsižvelgė ir į pačių turto vertintojų nuorodą apie tai, jog turtas nebuvo apžiūrėtas iš vidaus ir todėl jo rinkos vertė galėtų keistis, į tai, kad ekspertų išvada apie sodo namo vidaus būklę grindžiama prielaida apie jo gerą būklę; nesiėmė priemonių pašalinti bet kokias abejones, nors privalėjo tai padaryti ir paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; tokiu būdu vykdymo proceso dalyvių (tiek skolininko, tiek išieškotojo) teisės bei jų interesų pusiausvyros principas buvo pažeisti, todėl konstatuotina, kad priverstinai realizuotino turto arešto bei varžytynių metu turtas nebuvo įvertintas įstatymo nustatyta tvarka teisingai ir sąžiningai(CK 1.5 str.).

Teismui skolininkas pateikė UAB „Domus optima“ turto vertinimo ataskaitą (b.l. 66-84),kurioje pateiktos namo vidaus nuotraukos,kurios akivaizdžiai parodo,kad „sodo namas“ realiai yra gyvenamasis namas,skirtas gyventi pastoviai,jame nuolat gyvena skolininko šeima ir jo vidinė būklė yra neabejotinai gera(b.l.83-84).

Teismas negali nematyti,kad įvykusiose varžytinėse dalyvavo tik du asmenys-kreditoriaus atstovas ir kreditoriaus įkurtas juridinis asmuo UAB“Promano Lit“,kurio tikslas perimti skolininkų turtą ir jį valdyti(b.l.111,112).Tokius duomenis skolininkas pateikė teismui tik į teismo posėdį,nes šie duomenys jam tapo žinomi tik neseniai,prieš posėdį,gauti internetinėje erdvėje.Kreditoriui buvo žinoma,kad neesant dviems varžytinių dalyviams varžytinės būtų neįvykusios.Tačiau iš varžytinių eigos matyti,kad kainą padidino tik pirkėjas.Tai reiškia,kad turtą įsigijo kreditoriaus bendrovė už kainą,kurią nustatyta pagal ekspertizę,kurią taip pat atliko bendrovė,kuri galimai turi sąryšį su pirkėju.Tokiu būdu matyti galimybė pirkėjui parduoti turtą už didesnę kainą(kas teismo nuomone realu),ko pasekoje turi naudą ir kreditorius ir pirkėjas,bet skolininkas lieka įsipareigojęs kreditoriui likusioje apimtyje tiek pat.Įstatymo spragos,leidžiančios dalyvauti varžytinėse kreditoriui ir jo paties kitai bendrovei(kuri turi teisę perparduoti turtą ir būtent toks jos tikslas),kas leidžia arba pirkti turtą už minimalią kainą,arba didinti kainą kitu atveju jei yra kitų pirkėjų,nėra pagrindas teismui to nevertinti CK 1.5 str. pagrindais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas tenkintinas, varžytynių aktą tvirtinti atsisakytina, varžytynės pripažintinos neįvykusiomis (CPK 725 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 510-513 str., 725 str.,

nutarė:

Skundą tenkinti.

Pripažinti antstolio I. G. veiksmus įkainojant turtą vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/01452 neteisėtais.

Atsisakyti patvirtinti antstolio D. T. 2010-11-15 Turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo antstolis 2010-11-15 iš varžytynių pardavė 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., pirkėjui UAB „Promano LIT“ už 222480 Lt.

Šio turto 2010-11-15 varžytynes pripažinti neįvykusiomis.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius