- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- eAS-472-525/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01278-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- V. A., I. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. A. (V. A.) ir I. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. A. ir I. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. A. ir I. A. (toliau – ir pareiškėjai) 2018 m. balandžio 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, prašydami panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. spalio 24 d. sprendimus Nr. (15/4-1)3I-1469(00823) ir Nr. (15/4-1)3I-1470(00824) (toliau – ir ginčijami sprendimai), kuriais pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjų skundą nagrinėti.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ginčijami atsakovo sprendimai buvo priimti 2016 m. spalio 24 d., o pareiškėjai skundą teismui pateikė tik 2018 m. balandžio 13 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų po sprendimų priėmimo. Teismas kritiškai vertino pareiškėjų teiginius, kad jie apie atsakovo priimtus sprendimus sužinojo tik 2018 m. balandžio 5 d. per savo įgaliotą atstovą advokatą A. R. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad ginčijami sprendimai pareiškėjams buvo išsiųsti dar 2016 m. spalio 24 d. jų pačių prašymuose dėl leidimo išdavimo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com.
Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 197 punktą, Migracijos departamento direktoriui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui priėmus sprendimą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą, šio sprendimo kopija išsiunčiama registruotu paštu užsieniečiui. Jei prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nurodyta, kad pranešimas apie priimtą sprendimą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi turi būti siunčiamas elektroniniu paštu, tai šių dokumentų skaitmeninės kopijos išsiunčiamos užsieniečiui elektroniniu paštu. Šiuo atveju pareiškėjų asmeniškai pildytuose prašymuose buvo nurodyta, kad sprendimus jie pageidauja gauti būtent elektroniniu paštu – adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Jokių duomenų, kad pareiškėjų nurodytu elektroninio pašto adresu siųsti sprendimai grįžo neįteikti, nėra, todėl teismas laikė, jog pareiškėjai sprendimus gavo 2016 m. spalio 24 d. ir praleido terminą juos apskųsti.
Teismas vertino, kad pareiškėjų teiginiai, jog minėtą elektroninio pašto adresą nurodė per klaidą, nežinojo, kokių pasekmių gali kilti nurodžius klaidingą elektroninio pašto adresą, kuriuo turi priimti korespondenciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl objektyvių priežasčių. Taigi teismas, įvertinęs nustatytas ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes, sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai nurodo, jog ginčijamus sprendimus jie gavo tik 2018 m. balandžio 5 d. (per įgaliotą atstovą advokatą A. R., po jo 2018 m. sausio 18 d. užklausos), todėl skundą dėl šių sprendimų panaikinimo teismui pateikė nepraleidę įstatymo nustatyto termino.
Pareiškėjai akcentuoja, kad jie informavo atsakovą, jog (duomenys neskelbtini)@gmail.com nėra jų asmeninio elektroninio pašto adresas. Atsakovo siųsti ginčijami sprendimai nebuvo persiųsti pareiškėjams. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ginčijami sprendimai buvo tinkamai įteikti pareiškėjams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą nutarta atsisakyti priimti nagrinėti, nes jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą apskųsti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimus Nr. (15/4-1)3I-1469(00823) ir Nr. (15/4‑1)3I-1470(00824), kuriais pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjai skunde ir atskirajame skunde teigia, kad skundo padavimo termino nepraleido (skundas paduotas 2018 m. balandžio 13 d.), nes ginčijamus sprendimus gavo tik 2018 m. balandžio 5 d.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnyje nurodyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.) 197 punkte nustatyta, kad <...> jei prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nurodyta, kad pranešimas apie priimtą sprendimą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi turi būti siunčiamas elektroniniu paštu, tai šių dokumentų skaitmeninės kopijos per 2 darbo dienas nuo Aprašo 196.1 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 196¹ punkte nurodyto sprendimo panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos išsiunčiamos užsieniečiui <...>.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad abu pareiškėjai 2016 m. kovo 22 d. prašymuose pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 28, 35) pažymėjo, jog atitinkamus pranešimus iš atsakovo pageidauja gauti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė 2016 m. spalio 24 d. (b. l. 7–9, 14–16) ir išsiuntė juos pareiškėjų nurodytu elektroninio pašto adresu sekančią dieną, t. y. 2016 m. spalio 25 d. (b. l. 17, 22, 37). Taigi skundas teismui dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo turėjo būti pateiktas 2016 m. lapkričio 8 d., tačiau tai buvo padaryta tik 2018 m. balandžio 13 d. (b. l. 1), t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą pusantrų metų.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų teiginių, jog nurodytas elektroninio pašto adresas nėra jų asmeninis, kad iš tiesų jie atsakovo siųstų ginčijamų sprendimų negavo, taip pat, jog atsakovą informavo apie neteisingai nurodytą elektroninio pašto adresą, pažymi, kad pareiškėjai teismui nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Juo labiau, kad pagal Aprašo 222 punktą, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, ne vėliau kai per 7 dienas nuo atitinkamų duomenų pasikeitimo turi pareigą pateikti gyvenamosios vietos migracijos tarnybai apie tai laisvos formos rašytinį pareiškimą; šis pranešimas pridedamas prie užsieniečio bylos. Kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėjai nepateikė teismui jokių duomenų, kad buvo informavę atsakovą apie pasikeitusį elektroninio pašto adresą, todėl atsakovas pagrįstai ginčijamus sprendimus pareiškėjams siuntė jų prašymuose nurodytu elektroninio pašto adresu. Tai reiškia, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėjų teiginiai, kad jų įgaliotas atstovas apie ginčijamus sprendimus sužinojo 2018 m. sausio 5 d., dar po 13 dienų (2018 m. sausio 18 d.) išsiuntė atsakovui užklausą ir ginčijamus sprendimus gavo 2018 m. balandžio 5 d., priešingos išvados nesuponuoja, juo labiau, kad nėra pagrindo vertinti, jog minėti veiksmai buvo atlikti be nepagrįsto delsimo, operatyviai ar siekiant kuo skubiau gauti ginčijamus sprendimus.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pareiškėjai pirmosios instancijos teismo praleisto skundo padavimo termino atnaujinti neprašė, nors jiems tokia teisė buvo išaiškinta (b. l. 43–44).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
ABTĮ 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai <...>; 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Pareiškėjams teikiant elektroniniu būdu atskirąjį skundą, buvo sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis (b. l. 56), todėl, remiantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, šis mokestis jiems grąžinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų V. A. (V. A.) ir I. A. atskirąjį skundą atmesti.
Grąžinti pareiškėjams V. A. (V. A.) ir I. A. 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centus) žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.