Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorui prokurorei S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, išsiskyrusiam, pensininkui, turinčiam neįgalumą (40 proc. darbingumas), neteistam, 2017 m. kovo 8 d. priimtas prokuroro nutarimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01104-17, kurio metu pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, buvo įteiktas V. S., nutarimas patvirtintas Šakių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. kovo 15 d. rezoliucija; Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10778-17, kuriame V. S. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, įvykdymu (byloje atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, procesas tyrimo užbaigimo stadijoje),

kaltinamam nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2017 metų birželio 5-7 dienomis, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš J. A. priklausančios sodybos ūkinio pastato, adresu: (duomenys neskelbtini) pagrobė du kroviklius skirtus akumuliatoriams įkrauti, kurių vertė 200 eurų, iš tuo pačiu adresu esančios malkinės pagrobė ten buvusį kastuvėlį, tris vienetus replių, skėtį, kurių bendra vertė 40 eurų, iš gyvenamojo namo verandos pagrobė elektrinį pjūklą „Makita“, kurio vertė 150 eurų vertės, kampinį šlifuoklį, - 180 eurų vertės, iš namo virtuvės 3 vienetus peilių „Zepter“, kurių vertė 50 eurų, iš miegamojo kambario penkias poras vyriškų kelnių, kurių vertė 25 eurai, dvejus akinius nuo saulės, kurių vertė 10 eurų, vienerius akinius, kurių vertė 150 eurų, 5 vienetus įvairių kompaktinių plokštelių, kurių vertė 20 eurų, iš kambaryje buvusios J. A. priklausančios piniginės pagrobė 670 eurų ir elektroninio mokėjimo priemonę - banko „Swedbank“ AB kortelę, viso J. A. padarydamas 1495 eurų turtinę žalą ir tuo padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. S. 2017 m. birželio 7 d. bankomate, adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 18 val. 45 min. iki 19 val. 03 min. ir 22 val. 17 min., atliko devynias finansines operacijas, laikotarpyje nuo 19 val. 18 min. iki 19 val. 36 min. atliko dvi finansines operacijas, su pagrobta J. A. priklausančia „Swedbank“ AB banko kortele, pagrobdamas 1015 eurų ir tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti V. S. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 26 d. duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką kurios padarymu įtariamas. V. S. parodė, kad jis yra patyręs galvos traumą prieš panašiai 40 metų po avarijos su motociklu, liko avarijos padariniai, jam diagnozuota psichinė liga - bipolio sindromas, dėl šios diagnozės turi 40 procentų darbingumą. Parodė, jog su J. A. susipažino Šakių mieste, kažkur prieš mėnesį laiko, tikslaus laiko ir datos nepamena. Jiems bendraujant, J. A. pasiūlė užsidirbti pinigų, padėti prie namų, dirbti ūkio darbus, kartais pavairuoti jo automobilį, kadangi jis pats turi negalią - I grupės neįgalumą, turintis problemų dėl regėjimo, negali vairuoti automobilio. Jis su J. A. pasiūlymu sutiko. J. A. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) dirbo įvairius darbus: vežė šieną, padėjo tvorą tiesti, vairavo automobilį ir kt. Tuose namuose be J. A. dar gyvena jo sugyventinė Vilma, pavardės nežino. Panašiai prieš tris savaites jis J. A. nuvežė į parduotuvę (duomenys neskelbtini) A. nuėjus į parduotuvę, jis pasiliko automobilyje ,,Land Rover“. J. A. ilgai užtrukus parduotuvėje, jis nuėjo pažiūrėti ir išsiaiškinti, kodėl jis taip ilgai. Jis parduotuvėje prie kasų rado J. A., kuriam nepavyko atsiskaityti už prekes, suvesti kortelės apsaugos kodo. J. A. pasakė kortelės kodą, ir jis suvedė. Tiksliai laiko ir datos pasakyti negali, žino jog vartojo alkoholinius gėrimus J. A. namuose. Kiek pamena, buvo stipriai apsvaigę nuo išgerto alkoholio kiekio ir J. A. su sugyventine Vilma miegojo. Jis alkoholio beveik nevartojo, gal išgėrė kelias taures degtinės ir žinodamas jog piniginė yra padėta kambaryje, nuėjo jos pasiimti. Iš kurios tiksliai vietos paėmė piniginę pasakyti negali. Iš piniginės paėmė ,,Swedbank“ banko kortelę, kiek tiksliai paėmė pinigų grynaisiais neprisimena, jeigu neklysta buvo 4 kupiūros po 50 eurų. Paėmęs pinigus ir kortelę piniginę paliko tame kambaryje ir išvažiavo iš J. A. namų. Tą patį vakarą tikslaus laiko nepamena, dar buvo šviesu, turėdamas banko kortelę ir žinodamas apsaugos keturių skaitmenų kodą, atvažiavo prie ,,Swedbank“ bankomato, esančio prie „Maxima“ parduotuvės, adresu: (duomenys neskelbtini). Bankomate įdėjo kortelę ir išgrynino 200 eurų, po kiek laiko 100 eurų, dar po to 100 eurų. Grįžo į savo butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko nuėjo į „Swedbank“ bankomatą, kuris yra banko padalinyje prie Senukų parduotuvės, adresu: (duomenys neskelbtini) išgrynino pinigų. Kodėl išgrynino ne iš karto, sąskaitoje laikytą visą pinigų sumą, o dalimis pasakyti negali, gal dėl to, kad nepavyko išgryninti visos sumos iškart. Vakare tą pačią dieną, bankomate prie parduotuvės ,,Maxima“ nusiėmė likusius pinigus. Išgryninęs visus kortelėje buvusius pinigus, apie savaitę laiko kortelę turėjo. Vėliau dar bankomate įdėjo kortelę, tačiau bankomatas kortelės negrąžino. Suprato, kad kortelė užblokuota, areštuota. Už išgrynintus pinigus iš banko kortelės ir už pavogtus grynuosius pinigus iš piniginės, priklausančius J. A., pirko sau maisto produktų, užsisakė dvejas poras akinių Klaipėdos mieste. Besisvečiuojant tris paras Klaipėdoje, gyveno viešbutyje ,,Klaipėda“, už paslaugas taip pat mokėjo neteisėtu būdu įgytais pinigais. Tris paras buvo Palangoje. Už paslaugas atsiskaitė minėtais pinigais. Kokią tiksliai pinigų sumą išleido nežino. Kiek pamena viešbučiuose pragyvenimo para įkainota 50 eurų suma. Grįžęs iš pajūrio dar buvo pasilikęs šiek tiek pinigų, apie 100 eurų sumą pragyvenimui, maisto produktams, vaistams. Jeigu neklysta, grįžęs dar važiavo dirbti pas J. A., kokius du tris kartus. Tikslaus laiko nepamena, jis nežinant J. A. iš jo namų paėmė raudonos spalvos rankena metalines reples, daugiau jokių daiktų įrankių ar buityje naudojamų daiktų iš J. A. namų neėmė (1 t., b. l. 59-60).

Ekspertė N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šio teisminio nagrinėjimo metu gali patvirtinti teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, kad V. S. nustatomas bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų, dėl kurios jis įtariamos veikos padarymo metu bei šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės bei juos valdyti. Taip pat jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, t. y. ambulatorinį priverstinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą. Dėl kokių priežasčių V. S. išsivystė psichikos sutrikimas yra daug mokslinių teorijų, bet konkrečios priežasties nėra. Kokie veiksniai ir kokios priežastys lėmė susirgimą, negali pasakyti. Patvirtino, kad V. S. reikia nuolatos gydytis ir lankytis pas gydytoją. Paaiškino, kad V. S. kas mėnesį turi lankytis pas gydytoją, o toliau gydytojai kas pusę metų turės vertinti jo psichikos sveikatos būklę, jeigu pamatys, kad pagerėjo, tada vėl kreipsis į teismą su prašymu, kad nutrauktų priverstinį gydymą, arba jį tęsti.

Teismo posėdžio metu pagarsintas 2017 m. rugpjūčio 29 d. - rugsėjo 25 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-68/2017, kuriame nurodyta, kad V. S. konstatuotas bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų F31.1, dėl kurio jis nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. S. yra socialiai pavojingas, todėl jam reikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - ambulatorinį priverstinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Nurodoma, kad dėl baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio V. S. psichikos būklės negalima atlikti proceso veiksmų, kuriuose jis dalyvautų, negali atlikti bausmės (1 t., b. l. 113, 115-119).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. S. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Tai įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

- nukentėjusiojo J. A. parodymais, kad 2017 m. birželio 7 d. pastebėjo, jog dingo „Swedbank“, AB bankomato kortelė kartu su pinigine ir joje buvusiai pinigais - 670 eurų. Po įvykio, 2017 m. birželio 23 d. apsižiūrėjęs ar nieko daugiau nedingę ir nepavogta, pastebėjo, kad jam priklausančiame ūkiniame pastate, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra dviejų vienetų kroviklių, skirtų pakrauti energiją automobilių ar traktorių akumuliatorius, kurių vertė 200 eurų, dokumentų neturi, kadangi jie įsigyti turguje. Malkinėje, esančioje šalia gyvenamojo namo, pasigedo įvairios paskirties įrankių: 3 žnyplių, kastuvėlio, skėčio, kurių bendra vertė 40 eurų. Gyvenamojo namo verandoje nerado elektrinio pjūklo ,,Makita“, kurio vertė 150 eurų, dokumentų neturi, kampinio šlifuoklio, pavadinimo nežino, dokumentų nėra, įvertino jį 180 eurų. Namuose virtuvėje pasigedo 3 peilių ,,Zepter“, kurių vertė 50 eurų, iš miegamojo kambario dingę 5 poros vyriškų kelnių, kurių vertė 25 eurai, dveji akiniai nuo saulės, kurių vertė 10 eurų, akinių regėjimui, kurių vertė 150 eurų. Akiniai buvo įpakuoti, jų nedėvėjo, kadangi buvo per stiprūs. Taipogi pasigedo 5 kompaktinių plokštelių, kurių vertė 20 eurų. Dėl minėtų daiktų vagystės įtarė V. S., kadangi jis šešis kartus buvo apsilankęs jo namuose, padėdavo ūkio darbuose, galėjo laisvai vaikščioti po jo namus. Kaip tik jo apsilankymų metu, tiksliai laiko ir datos pasakyti negali, buvo užsikirtusi durų spyna ir jo sugyventinės sūnus, laužtuvu išlupo duris ir tai matė V. S.. Nuo to laiko durys savaitę buvo nerakintos. Namuose, tuo laikotarpiu nebūnant jam ir sugyventinei, V. S. galėjo patekti į namo vidų ir pavogti jam priklausančius daiktus. Dėl vagystės jam buvo padaryta 2510 eurų turtinė žala. 2017 m. lapkričio 20 d. policijos pareigūnų buvo grąžinti skardai kirpti žirklės, 3 replės, vieneri akiniai regėjimui, vieneri akiniai nuo saulės, skėtis juodos spalvos. 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškė civilinį ieškinį 1685,00 eurų sumai (1 t., b. l. 32-33, 35);

- liudytojos V. G. parodymais, kad 2017 m. birželio 16 d. jai būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis J. A. pastebėjo, jog jo piniginė padėta ant lango, jos viduje nėra buvusių 670 eurų ir ,,Swedbank“, AB banko kortelės, kurioje buvo 1015 eurų. Dar bandė ieškoti namuose pinigų ir kortelės, tačiau neradus J. A. kreipėsi į policiją. Pamena, kai 2017 m. birželio 5 d. sugyventinis padavė pasaugoti jo piniginę. Ji pakišo piniginę po lovos čiužiniu miegamajame kambaryje. Kitą dieną kaip tik turėjo sumokėti už batus. Pasiėmė piniginę iš po čiužinio ir nuėjo iki atvykusio kurjerio. Visą laiką jai iš paskos vaikščiojo pas juos sodyboje ūkio darbus dirbęs, juos į parduotuvę vežiojęs, V. S. Jis galėjo matyti, kaip ji piniginę padėjo po lovos čiužiniu. Tą dieną kai padėjo piniginę nei ji nei J. piniginės neėmė. Kaip tik 2017 m. birželio 16 d. planuojant vykti į Šakius apsipirkti, pastebėjo, jog piniginė padėta ant palangės. Tame kambaryje, kur buvo padėta piniginė, jie nenakvodavo, kambarys būdavo tuščias. Apie dingusius daiktus, kurių 2017 m. birželio 23 d. pasigedo sugyventinis ji nieko nežinojo. Tiksliai laiko pasakyti negali, tačiau kažkur prieš mėnesį laiko jai dirbant kavinėje pas ją buvo atėjęs J. A. kartu su V. S., kuris atrodė inteligentiškas, tvarkingai apsirengęs, solidaus amžiaus. J. sakė, jog su juo susipažino, jis padėsiąs ūkio darbus atlikti namuose, šieną vežti, vairuoti automobilį ir kt. Jai tada tai jokio įtarimo nesukėlė, kadangi darbininkas namuose buvo reikalingas, juolab J. turi 1 grupės neįgalumą, sergantis vėžiu. Ji parodė, kad V. S. pas juos į namus atvažiuodavo, kai ji dirbdavo ir nebūdavo namuose. Ji nežinojo, jog J. A. buvo pasakęs V. S. savo banko kortelės apsaugos kodus. Ji pati J. A. banko duomenų nežinanti. Kai buvo užsikirtusi durų spyna, išlaužus spyną duris atidarė jos sūnus, įėjimas į namus tuomet buvo nerakintas. V. S. apsilankymų metu visur galėjo laisvai vaikščioti, kitų asmenų nebuvo, įsibrovimų, įsilaužimo žymių nepastebėjo (1 t., b. l. 27-28);

- 2017 m. birželio 27 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta CD laikmena, kurioje užfiksuotas parduotuvės „Maxima“ lauke įrengtų vaizdo kamerų įrašas, matosi, jog 2017 m. birželio 7 d. V. S., galimai pagrobta J. A. priklausančia elektroninio mokėjimo priemone naudojasi „Swedbank“, AB banko bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), atlieka finansines operacijas (1 t., b. l. 45-46);

- 2017 m. liepos 3 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti daiktai, paimti 2017 m. birželio 26 d. kratos metu iš V. S. gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini): plastmasinis kastuvėlis, akiniai skirti regėjimui, akinių dėklas, apsauginiai akiniai nuo saulės, akinių dėklas, automatinis skėtis, 4 vnt. skirtingų rūšių spalvų replių (1 t., b. l. 41-43, 48-54). Pagal 2017 m. lapkričio 30 d. pakvitavimą daiktai, išskyrus plastikinį kastuvėlį, grąžinti nukentėjusiajam J. A. (1 t., b. l. 123-124). Pagal 2017 m. lapkričio 30 d. pakvitavimą įtariamajam V. S. grąžintas plastikinis kastuvėlis (1 t., b. l. 125-126).

Teisiamajame posėdyje ištirti bei patikrinti faktiniai duomenys, nėra prieštaringi, sutinkamai su BPK 20 straipsniu yra įrodymai, kurie vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl yra pakankama teismui konstatuoti, jog V. S. pagrobė nutarime išvardintus J. A. priklausančius daiktus ir iš J. A. priklausančios piniginės pagrobė 670 eurų ir elektroninio mokėjimo priemonę - banko „Swedbank“ AB kortelę, su kuria atliko devynias finansines operacijas, tuo padarydamas J. A. 1785,00 eurų turtinę žalą.

V. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones –ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Įstatymo nustatyta tvarka tinkamai atlikta ir teisiamajame posėdyje nenuginčyta teismo psichiatrine ekspertize nustatyta, jog tiek nusikaltimų padarymo, tiek ir šiuo metu V. S. dėl psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti, šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką šis asmuo padarė būdamas nepakaltinamu, tokiu yra ir šiuo metu.

Įvertinus V. S. patologinę būseną, atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytus duomenis, vadovaujantis BK 17 straipsniu V. S. pripažintinas nepakaltinamu, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė. Iš ekspertizės akte nurodytų duomenų apie V. S. psichinės sveikatos būseną ir ligos pobūdį matyti, kad jis serga psichine liga – bipoliniu afektiniu sutrikimu, manija be psichozės ir jam būtinas priverstinis gydymas. Kadangi tiek teismo psichiatrijos ekspertų komisija, tiek teismo posėdyje išvadą davusi teismo psichiatrė - ekspertė pripažįsta reikalingu V. S. skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, už baudžiamajame įstatyme padarytas uždraustas tyčines nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, V. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. A. pareiškė 1685,00 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 35).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas baudžiamojoje byloje nagrinėjamas tik toks civilinis ieškinys, kuris susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje V. S. nėra kaltinamasis, jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra baudžiama. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011). Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. Taigi priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taiko atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, kai kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja. CK 6.268 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Vadovaujantis CK 6.268 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Kadangi V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl jis nėra tinkamas atsakovas. J. A. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, paliekant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį tinkamam atsakovui civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Byloje paimti daiktai: „Swedbank“ AB sąskaitos išrašo kopija (1 t., b. l. 13, 14), kompaktinio disko laikmena, su vaizdo įrašu - paliktini saugoti prijungtą prie baudžiamosios bylos; akiniai skirti regėjimui, akinių dėklas, apsauginiai akiniai nuo saulės, akinių dėklas, automatinis skėtis, 4 (keturi) vienetai skirtingų rūšių spalvų replių - grąžintini savininkui J. A., o plastikinis kastuvas grąžintinas V. S. (1 t., 41-43; 48-54).

2017-06-26 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimu įtariamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu: Šaulių g. 2-22, Šakių m., paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus – naikintina (1 t., b. l. 61-62).

pripažinti, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarymą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, paskirtą V. S., iki įsiteisės nutartis palikti nepakeistą, o nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus: „Swedbank“ AB sąskaitos išrašo kopiją, kompaktinio disko laikmeną, su vaizdo įrašu - palikti saugoti prijungtą prie baudžiamosios bylos; akinius skirtus regėjimui, akinių dėklą, apsauginius akinius nuo saulės, akinių dėklą, automatinį skėtį, 4 (keturis) vienetus skirtingų rūšių spalvų replių – grąžinti savininkui J. A., o plastikinį kastuvą grąžinti V. S.

J. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.