- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- 1S-233-531/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs „(duomenys neskelbtini)“, UAB (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. G. 2017-08-14 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2017-07-28 kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. A. atžvilgiu dėl galimai jo padarytų nusikalstamų veikų organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą Nr. 06-2-00178-16, teigdamas, kad prokuroro A. A. veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai šiame ikiteisminiame tyrime galimai turi nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 ir 226 straipsniuose požymių.
Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. G. 2017-08-14 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškime nurodytas aplinkybes nesant prokuroro A. A. veiksmuose piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Nesutikdamas su tokiu sprendimu, Pareiškėjas jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutartimi Pareiškėjo skundas dėl prokuroro 2017-08-14 nutarimo panaikinimo buvo atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apygardos teismo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes ją priėmusi ikiteisminio tyrimo teisėja neišsprendė 2017-08-30 apylinkės teismui pateikto pareiškimo dėl šios teisėjos ir viso Panevėžio miesto apylinkės teismo nušalinimo, kaip to reikalauja BPK 58 ir 59 str., o byla dėl prokuroro 2017-08-14 nutarimo buvo neteisėtai išnagrinėta iš esmės. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamą nutartį, šis teismas neturėtų bylos nagrinėti iš esmės, o turėtų grąžinti šią bylą pirmosios instancijos teismui, kuris pirmiausiai turėtų išspręsti nušalinimo klausimą ir tik po to išnagrinėti jo skundą dėl prokuroro 2017-08-14 nutarimo. Pareiškėjo teigimu, tai atitiktų ir teismų praktiką šiuo klausimu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-683-157/2017).
Pareiškėjas mano, kad vyriausiasis prokuroras J. G. neturėjo vertinti pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokurorui A. A., kadangi J. G. yra tiesioginis prokuroro A. A. vadovas, todėl yra suinteresuotas, kad jo skyriuje dirbantys prokurorai būtų nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjo nuomone, vyriausiasis prokuroras J. G. privalėjo nusišalinti nuo šio pareiškimo nagrinėjimo BPK 58 str. 1 d. 3 ir 4 p. numatytais pagrindais (t.y. jeigu prokuroras yra suinteresuotas bylos baigtimi ir jeigu yra kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstas abejones šio prokuroro nešališkumu). Akcentuoja, kad šiuo atveju nėra svarbu tai, kiek laiko J. G. Panevėžio apygardos prokuratūroje užima skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas, kadangi reikia vertinti tai, ar egzistuoja šių dviejų pareigūnų organizacinis pavaldumas, ar ne.
Nurodo, jog tai, kad toks pat arba panašaus pobūdžio skundas jau buvo pateiktas Panevėžio apygardos prokuratūrai kito asmens (šiuo atveju A. G.) neturi jokios reikšmės jo (Pareiškėjo) skundo nagrinėjimui, kadangi apie A. G. skundo buvimą jis sužinojo tik susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, nežino šio skundo esmės ir neturėjo teisės skųsti ankstesnio vyriausiojo prokuroro J. G. nutarimo. Pareiškėjo įsitikinimu, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, šių aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo prokuroro A. A. veiksmus laikyti teisėtais.
Pareiškėjas teigia nesuprantantis, kaip ikiteisminio tyrimo teisėja galėjo iš byloje Nr. M-2-06-00118-17 esančių duomenų nustatyti, kad prokuroro A. A. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, nes šioje byloje iš esmės nėra tokių duomenų, iš kurių apskritai būtų galima nustatyti nusikalstamos veikos požymių buvimą. Jis nurodo, kad pirmiausiai tokius duomenis reikia surinkti, juos įvertinti ir tik po to spręsti bei daryti atitinkamas išvadas.
Pažeidėjas pažymi neginčijantis prokuroro A. A. teisės nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau nurodo esant ginčui dėl to, ar šis prokuroras, veikdamas „savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu“, neperžengė įstatymų bei nepiktnaudžiavo tarnyba (BK 228 str. 1 d.). Skunde kritikuojami prokuroro nutarime išdėstyti argumentai ir pateikiama Pareiškėjo nuomonė. Pareiškėjas mano, kad aplinkybė, jog M. Š. žadėjo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, nesudaro pagrindo atleisti šį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nesudaro pagrindo panaikinti jam pareikštų įtarimų. Teigia, kad M. Š. atleidimas nuo atsakomybės pagal BK 38 str. ir nebūtų galimas, kadangi jis buvo įtariamas sunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir 183 str. 2 d., padarymu.
Pareiškėjo manymu, prokuroro argumentai 2017-04-20 nutarime dėl BK 182 str. 2 d. ir 183 str. 2 d. numatytų nusikaltimų sudėties požymių M. Š. veiksmuose nebuvimo keisti, nes 2016-12-02 reiškiant įtarimus prokuroras šiuos veiksmus vertino kaip atitinkančius minėtų nusikaltimų sudėties požymius, kas sudaro pagrindą abejoti, ar ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras iš tiesų sąžiningai atliko savo darbą, ar nėra kažkokių neteisėtų susitarimų tarp prokuroro ir šio įtariamojo. Be to, prokuroras A. A. 2017-06-05 M. Š. surašydamas kaltinamąjį aktą, į jį neperkėlė vieno iš kaltinimų (pagal BK 228 str. 1 d.), nors jis prieš tai buvo pareikštas ir vėliau nebuvo panaikintas. Toks prokuroro sprendimas neatitinka nei BPK nustatyto reglamentavimo, nei prokuroro darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Skunde taipogi keliamas klausimas, ar prokuroras A. A. šiuo atveju neperžengė įstatymų bei protingumo principų ir nepiktnaudžiavo tarnyba (BK 228 str. 1 d.), kuomet M. Š. kontroliuojamam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-05-17 nutarimu (prieš pat bylos perdavimą į teismą) panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kai tuo tarpu visų kitų įtariamųjų prašymus tuo pačiu klausimu atmetė. Pareiškėjo manymu, po tokio prokuroro sprendimo, šiuo metu nesant civilinių ieškinių atsisakymo ir civiliniams ieškovams ieškinį palaikant visa apimtimi, taipogi nesant išspręsto konfiskavimo klausimo, kyla pagrįstų abejonių, ar vėliau teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir patenkinus civilinį ieškinį pavyks jį įvykdyti realiai, ar prokuroras tokiais savo veiksmais nesudarė galimybės vienam iš įtariamų asmenų paslėpti savo turtą nuo nukentėjusiųjų ir valstybės.
Nors vyriausiasis prokuroras nurodo, kad turtas, kuriam apribojimai buvo panaikinti, yra planuojamas parduoti savivaldybei, o apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tarp savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaryta taikos sutartis, tačiau nesuprantama, kokią tai turi reikšmę pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimo ir būsimo turto konfiskavimo prasme. Mano, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo klausimą prokuroras turėjo palikti spręsti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. Taip pat Pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo nuomone, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog kyla grėsmė civilinių ieškinių ir turto konfiskavimo užtikrinimui, kadangi baudžiamojoje byloje įtarimai yra pareikšti penkiems asmenims ir juos pripažinus kaltais civiliniai ieškiniai gali būti priteisti iš visų nuteistų asmenų, taip pat esant įstatyme numatytiems pagrindams gali būti konfiskuotas ir tų asmenų turtas. Pareiškėjas teigia, kad tokia apylinkės teismo išvada neatitinka teismų praktikos. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, pagal keturių kaltinamųjų skundus dėl jiems šio teismo sprendimu pratęsto laikino nuosavybės teisės apribojimo, Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse pažymėjo, kad kiekvienas pritaikytas apribojimas yra reikalingas ir būtinas iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, šiuos apribojimus kas kartą pratęsiant 6 mėnesių terminui.
Pareiškėjas pažymi, kad visi jo skunde aptarti prokuroro A. A. abejotini sprendimai buvo daromi tik dėl vieno įtariamojo – M. Š., nors šio prokuroro priimti sprendimai dėl kitų įtariamųjų yra iš esmės teisėti. Pareiškėjo nuomone, tokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad prokuroro priimti sprendimai dėl vieno iš įtariamųjų nėra atsitiktiniai, jie sistemingi. Nurodo, kad tuo atveju, jei prokuroras tiesiog klydo priimdamas šiuos sprendimus, tai jis darė grubius profesinius nusižengimus, o jei tai darė tyčia – nusikaltimus. Pažeidėjo įsitikinimu, visuma paminėtų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad prokuroras, organizuodamas ir kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 06-2-00178-16, galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 ir 226 straipsniuose.
Pareiškėjas 2017-10-06 apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros atstovai nebuvo atvykę į Panevėžio apygardos teismą susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00178-16 medžiaga, kaip tai nurodė atlikti Generalinė prokuratūra, kas, Pareiškėjo nuomone, rodo, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra priimtas skubotai, neįsigilinus į svarbias bylos aplinkybes, neištyrus būtinų rašytinių įrodymų. Taipogi Pareiškėjas pakartoja nesutikimą su prokuroro A. A. sprendimu dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo M. Š. atžvilgiu. Be kita ko, Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog Panevėžio apygardos teismas 2017-09-25 nutartimi nušalino prokurorą A. A. nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-94-334/2017 nagrinėjimo, o prokuroro nušalinimui prieštaravo tik vienas iš kaltinamųjų asmenų – M. Š., kas tik papildomai patvirtina aplinkybę, kad tarp šių asmenų galimai buvo sudarytas neteisėtas susitarimas ir galimai buvo padaryta nusikalstama veika – prekyba poveikiu (BK 226 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Pareiškėjo skundą nėra gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
Kaip matyti iš skundo turinio, juo nesutinkama su tuo, jog nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Pareiškėjo pareiškimą, ginčijamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutarties, taip pat su ja neatsiejamo prokuroro 2017-08-14 nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų ir tinkamai motyvuota.
BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad nepagrįstas baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo yra neleistinas, nes taip būtų pažeistos nepagrįstai įtarinėjamo žmogaus teisės. Todėl jei aiškiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju prokuroro 2017-08-14 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors Pareiškėjas skunde teigia apie galimą prokuroro A. A. nusikalstamų veiksmų pagal BK 228 ir 226 str. atlikimą, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.
Pareiškėjas vertina ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00178-16 prokuroro A. A. M. Š. atžvilgiu priimtus pastarajam palankius procesinius sprendimus, Pareiškėjo nuomone rodančius galimai nusikalstamus prokuroro veiksmus, leidžiančius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 228 ir 226 str. galimo padarymo. Tačiau toks Pareiškėjo manymas yra subjektyvus ir pateikiamas hipotetiškai, nepagrįstas faktiniais duomenimis, kas tokiu atveju neleidžia ikiteisminio tyrimo net pradėti, nes suinteresuoto asmens manymas ar nuomonė apie kito asmens veiksmus, šiuo atveju procesinius, negali būti vada tam. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjo skunde kritikuojami prokuroro A. A. priimti procesiniai sprendimai M. Š. atžvilgiu yra įsiteisėję ir galiojantys, todėl jų teisėtumas bei pagrįstumas net nesvarstytinas, o vertintinas tik prokuroro veiksmų teisėtumas priimant šiuos sprendimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas dėl apylinkės teismo nutarties, be papildomai iškeltų nušalinimo klausimų, iš esmės yra identiškas Pareiškėjo 2017-07-28 pareiškimui bei skundui, paduotam ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu skundžiamoje teismo nutartyje bei prokuroro priimtame nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, pagrindas bei motyvai yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti, ir su tokiu vertinimu skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka, jų nebekartoja ir tik papildo.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėja ir prokuroras procesiniuose sprendimuose pateikė BK 228 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties konstatavimui reikšmės turinčius duomenis, taip pat nurodė argumentus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnyje, sudėties požymius sudarančių duomenų, išsamiai juos išanalizavo, objektyviai įvertino ir detaliai argumentavo savo sprendimą. Kaip jau minėta, Pareiškėjas pareiškime ir skunde nurodytas aplinkybes dėl galimos prekybos poveikiu ir prokuroro A. A. tariamo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00178-16 metu priimant nepagrįstus sprendimus, grindžia prielaidomis ir tikimybe, kad, jo manymu taip galėjo atsitikti, tačiau ikiteisminis tyrimas nėra priemonė spėlionėms patikrinti. Iš 2017-07-28 pareiškimo matyti, kad Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo pradėjimo būtinumą grindžia deklaratyvaus pobūdžio argumentais, juos remia subjektyvia faktinių aplinkybių interpretacija, nors iš esmės nesutinka su prokuroro A. A. baudžiamojo proceso metu BPK nustatyta tvarka priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau vien tai, kad jie netenkina Pareiškėjo, nereiškia, jog prokuroras A. A. piktnaudžiavo tarnyba, neatliko ar netinkamai atliko jam pavestas pareigas ar padarė kokias nors nusikalstamas veikas. Teismas įvertina ir tai, kad nors Pareiškėjas savo skundą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis apie priimtus procesinius sprendimus, tačiau jie savaime nereiškia, kad buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika. Objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad prokuroras, vykdydamas savo profesines funkcijas, piktnaudžiavo tarnyba, neatliko ar netinkamai atliko jam pavestas pareigas, taip pat prekiavo poveikiu, nėra ir nebuvo gauta. Todėl, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo pagrįstai konstatuota, jog nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 ir 226 straipsniuose, požymių.
Kaip nepagrįstas atmetamas Pareiškėjo skundo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo teisėja, nagrinėdama skundą dėl vyriausiojo prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vertino tik duomenis, esančius byloje Nr. M-2-06-00118-17. Kaip matyti iš nutarties turinio, ikiteisminio tyrimo teisėja analizavo ir vertino tiek minėtoje byloje, tiek ir byloje Nr. 06-2-00178-16 surinktus duomenis, taip pat pažymėjo, kad skundo nagrinėjimui buvo gauta visa reikalinga medžiaga. Kita vertus, ne kas kitas, o tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kiek ir kokie duomenys būtini pagrįstam procesiniam sprendimui priimti.
Skunde Pareiškėjas teigia, kad apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta jau vien dėl to, kad ikiteisminio tyrimo teisėja, gavusi pareiškimą dėl nušalinimo, jo nesprendė ir nušalinimo klausimu nutartyje nepasisakė. Su šiuo argumentu skundą nagrinėjantis teismas nesutinka, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškimas dėl nušalinimo buvo paduotas 2017-08-30, t.y. posėdžio dieną, ir iki skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo teisėja jo neturėjo, todėl ji negalėjo ir šio klausimo spręsti. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys, kad BPK normos, reglamentuojančios nušalinimo institutą baudžiamajame procese, rodo, jog toks pareiškimas dėl nušalinimo turi būti pateikiamas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Priešingai nei Pareiškėjas teigia skunde, jo nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje suformuota teisės taikymo taisykle šiuo atveju negalima vadovautis, kadangi šioje nutartyje išaiškinimas dėl nušalinimo pateiktas civilinėje byloje, o civilinį ir baudžiamąjį procesus reglamentuoja skirtingos teisės normos.
Kaip nepagrįsti atmestini ir Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokurorui A. A. negalėjo nagrinėti to paties skyriaus, kuriame jis dirba, vyriausiasis prokuroras J. G.. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tarnybinis pavaldumas pats savaime nesudaro pagrindo abejoti vyriausiojo prokuroro objektyvumu vertinant jam pavaldaus prokuroro priimtus procesinius sprendimus bei veiksmus. Tai yra dažnai sutinkama praktika, kuri baudžiamojo proceso įstatymo nėra draudžiama.
Kritiškai vertintini ir Pareiškėjo 2017-10-06 apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti teiginiai, kurie, aukštesniojo teismo vertinimu, nerodo prokuroro A. A. nusikalstamo veiksmų pobūdžio ir nesudaro priežasties pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu.
Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo teisėja Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes įvertino tinkamai ir nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir faktais patvirtintų duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti „(duomenys neskelbtini)“ UAB skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.