Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalis); palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais <..> (CK 5.13 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), neturėdamas vaikų (nei gyvų, nei mirusių) (el. b. l. 9, 10, 11, 12). Iš bylą pateiktų VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad S. Ž. yra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 13–18). Pareiškėjos vardu yra registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje su S. Ž. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, t. y. yra bendroji jungtinė nuosavybė (el. b. l. 10, 19 – 20). Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. 2019 m. liepos 24 d. nutarimu atsisakė priimti pareiškimą palikimui priimti iš pareiškėjos, kadangi praleistas 3 mėnesių terminas (el. b. l. 24). Iš 2019 m. liepos 24 d. Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad dėl S. Ž. palikimo priėmimo po jo mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 25).

Iš į bylą pateikto kvito matyti, kad 2018 m. gruodžio mėn. 14 d. buvo sumokėta už dujas, suvartotas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini); šis mokėtojo kodas priskirtas J. Ž. (el. b. l. 26, 27). Pareiškėja šį mokėjimo kvitą yra išsaugojusi, pateikė jį teismui. Todėl nors mokėtoju ir nurodomas kitas asmuo (L. B.), konkrečiu atveju tai reiškia, kad mokėjimai atlikti už abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), už pareiškėjos J. Ž., kuris įgytas santuokoje su S. Ž., bute suvartotas dujas, t. y. J. Ž. naudai. Taip pat iš į bylą pateiktos 2019 m. rugpjūčio 8 d. Truskavos seniūno pažymos matyti, kad S. Ž. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį su J. Ž. (b. l. 22). Pareiškėja ieškinyje savo gyvenamąją vietą nurodo ten pat, nurodo, kad ten jai išmokama senatvės pensija, ką patvirtina išmokų išmokėjimo kvitai (el. b. l. 39). Tai reiškia, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi tose pačiose patalpose, kuriose gyveno su sutuoktiniu iki jo mirties, kas atitinka faktišką jos valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Atsižvelgus į išdėstytą pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje valstybės turėtos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi teismas tokių išlaidų nepatyrė (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos sutuoktinio S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.