- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2S-1126-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15259-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Apstela“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Apstela“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Stela nova“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Minlita“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Apstela“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu UAB „Stela nova“ atliktą mokėjimo pavedimą UAB „Minlita“ – 905 Eur sumai nuo sudarymo momento, pripažinti negaliojančia UAB „Apstela“, UAB „Stela nova“ ir UAB „Minlita“ 2016 m. spalio 21 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 3 nuo sudarymo momento, taikyti restituciją, priteisiant solidariai iš atsakovių ieškovei 905 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsisakė priimti. Išaiškino, kad su ieškiniu ieškovė turi teisę kreiptis į BUAB „Stela nova“ bankroto bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą.
3. Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Stela nova“ 2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. gegužės 29 d. Atsakovės BUAB „Stela nova“ nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Alba prima“.
4. Teismas pažymėjo, kad pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Tai reiškia, kad tiek visos civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai ar restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tiek civilinės bylos, kuriose turtinius reikalavimus reiškia pati bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė, teismingos bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.
5. Teismas pažymėjo, kad remiantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktu, tuo atveju, kai byla yra iškelta ir paaiškėja, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla, tokia byla perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsniu, kreditoriai savo reikalavimus turi teikti paskirtam nemokumo administratoriui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė BUAB „Apstela“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6.2. Ieškinys buvo pateiktas iki Vilniaus apygardos teismui iškeliant BUAB „Stela nova“ bankroto bylą, t. y. 2020 m. gegužės 26 d., todėl teismas pirmiausia privalėjo įvertinti, ar ieškinys buvo teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui jo pateikimu metu, o vėliau, išsprendus šį klausimą, turėjo spręsti klausimą dėl galimo ieškinio perdavimo nagrinėti BUAB „Stela Nova“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
6.3. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamu (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020).
6.4. Kadangi nagrinėjamu atveju yra keliamas ginčas ne dėl kreditorinio reikalavimo, o dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, byla pagal ieškovės ieškinį dar nepradėta, o sprendžiamas tik ieškovės ieškinio priėmimo klausimas, ieškovės ieškinys turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, o ne pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiu atveju ieškovės ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškinio teismingumo
10. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos ieškinį remdamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, kadangi minėto straipsnio dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, yra skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamu (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Pasak ieškovės, ieškinys turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, dėl ko jis teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės teiginiais iš dalies nesutinka.
11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. Su šiomis sąlygomis įstatymų leidėjas sieja civilinės bylos iškėlimo galimybę ir jos tolimesnį nagrinėjimą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu.
12. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju aktualios JANĮ nuostatos. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
13. CPK 26 straipsnis nustato bendrąją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklę – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja šiame straipsnyje išvardytas civilines bylas (1-8 punktai), taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (9 punktas).
14. Teritorinio teismingumo bendroji taisyklė reglamentuojama CPK 29 straipsnyje: ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Bylų, kurios iškeliamos pagal bankrutuojančios įmonės pareikštus reikalavimus ar turtinius reikalavimus yra pareiškusi bankrutuojanti įmonė, teismingumas turi tam tikrų ypatumų.
15. Iki JANĮ įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalis nustatė specialią teismingumo konkrečiam teismui taisyklę, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis numatė, kad civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui.
16. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė įdiegti teisinio reguliavimo priemones, kurios leistų mažinti teismo išlaidas bei užtikrintų išsamios informacijos apie juridinį asmenį sukaupimą ir analizę, taip pat užtikrintų procesų koncentruotumą ir spartesnį nemokumo bylų nagrinėjimą (JANĮ aiškinamasis raštas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ 1f7eec10d68b11e8a3fadd00a256c61a?jfwid=14shvjt0qk).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl JANĮ 29 straipsnio taikymo pasisakyta, kad „įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Šiuo atveju nėra pagrindo paminėtą JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020; 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020).
18. Nagrinėjamu atveju ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškė ieškovė bankrutuojanti UAB „Apstela“ atsakovėms bankrutuojančiai UAB „Stela nova“ ir UAB „Minlita“. Taigi tiek ieškovė, tiek viena iš atsakovių yra bankrutuojančios bendrovės.
19. Pagal nutarties 17 punkte nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, nemokios įmonės reiškiamo ieškinio priėmimo klausimas (teismingumo aspektu) turi būti sprendžiamas pagal CPK taisykles. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutarties 17 punkte nurodytu atveju Lietuvos apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl to, kaip turi būti sprendžiamas ieškinio teismingumo klausimas, kuomet ieškinį pateikia nemokus juridinis asmuo, tačiau nurodytose bylose nebuvo pasisakyta dėl situacijų, kuomet ieškinys yra pateikiamas nemokiam atsakovui. Pagal loginę ir sisteminę teismingumą reglamentuojančių normų analizę, Lietuvos apeliacinio pateiktų išaiškinimų esmę, konstatuotina, kad nurodyti teismo išaiškinimai negali būti aiškinami plečiamai ir taikomi taip pat ir tuo atveju, kai ieškinys yra pareiškiamas nemokiam atsakovui. Šiuo atveju sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kuris pareikštas nemokiam atsakovui, turi būti vadovaujamasi JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi, taigi tokiu atveju byla yra teisminga atsakovo nemokumo bylą iškėlusiam apygardos teismui.
20. Toks JANĮ 29 straipsnio 1 dalies aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020 išreikštą poziciją. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo pateikti išaiškinimai neatsiejamai susiję su rengiamais JANĮ 29 straipsnio pakeitimais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 27, 35, 80, 82, 86, 115, 162-2, 199, 284, 515, 577, 801 straipsnių pakeitimo, LX skyriaus Ketvirtojo, Penktojo ir Šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir kodekso papildymo 799-1 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 29 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas), pagal kuriuos iš esmės siūloma grįžti prie iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusios ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui.
21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovei UAB „Stela nova“ 2020 m. gegužės 21 d. iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Alba prima“ (civilinė byla Nr. eB2-3156-258/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 29 d.
22. Byloje ieškovė atsakovėms pareiškė reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 pagrindu ir restitucijos taikymo, priteisiant solidariai iš atsakovių ieškovei 905 Eur sumą. Taigi byloje ieškovė atsakovėms pareiškė turtinį reikalavimą.
23. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pareiškė turtinį reikalavimą atsakovėms, kurių vienai iškelta bankroto byla, vadovaujantis JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys turi būti nagrinėjamas atsakovei bankroto bylą iškėlusiame Vilniaus apygardos teisme.
24. Ieškovė taip pat pažymi, kad ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas iki atsakovei BUAB „Stela nova“ iškelta bankroto byla, todėl teismas, visų pirma, turėjo įvertinti ieškinio teismingumą jo pateikimo metu ir tik po to spręsti klausimą dėl galimo ieškinio perdavimo nagrinėti BUAB „Stela Nova“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka.
25. Atsakovei BUAB „Stela nova“ bankroto byla iškelta 2020 m. gegužės 21 d. (nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 29 d.), ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. gegužės 26 d. Pažymėtina, kad nors ieškovės ieškinio pateikimo metu nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB „Stela nova“ ir nebuvo įsiteisėjusi, tačiau ši aplinkybė turi būti vertinama atsižvelgiant ir į terminą, per kurį turi būti ir yra išsprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas.
26. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinio priėmimo klausimą, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais, išsprendė 2020 m. birželio 8 d. nutartimi, kuomet nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Stela nova“ jau buvo įsiteisėjusi, nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog teismas, esant įsiteisėjusiai nutarčiai, turėjo pagrindą priimti sau neteismingą ieškinį ir po to papildomai dar spręsti jo perdavimo apygardos teismui klausimą.
27. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Apstela“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.