- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-635-309-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. G. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuojama nuo 2012-05-08, į bausmės laiką visiškai įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-11-09 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2012-05-08.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 8 d. apie 23 val., peiliu atstūmęs garažo durų užraktą, įsibrovė į patalpą – garažą, priklausantį J. G., esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė nukentėjusiajai G. P. priklausantį turtą: du automobilinius garsiakalbius „Magnat“, bendros 150 Lt vertės, automobilinę žemadažnę kolonėlę „Cadence“, 150 Lt vertės, automobilinį stiprintuvą „Blaupunkt“, 150 Lt vertės, automobilinį rankinį trosą, 25 Lt vertės, lengvo lydinio ratlankius su padangomis, 4 vnt., vieneto vertė 100 Lt, bendros 400 Lt vertės, automobilinį garsiakalbį „EVR“, 50 Lt vertės, „terkšliais“ raktą su galvučių komplektu, 50 Lt vertės, daugiagyslį trifazį varinį kabelį su pajungimo dėžute 50x17 m, 800 Lt vertės, iš viso pagrobė 1775 Lt vertės svetimo turto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. G. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų prisipažino ir kaltės neneigė, civilinis ieškinys jam nepareikštas, be to grąžino pavogtus daiktus, todėl mano kad galėjo būti taikomas BK 59 straipsnis ir dėl to paskirta švelnesnė bausmė.
Apeliacinio proceso metu nuteistojo D. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. G. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jog anksčiau teistas 13 kartų, nusikalto teistumui išnykus, BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Ir nors nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir teigia, kad jam skirta per griežta bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti jam skirtą bausmę ir konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, nenustatė kitų D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl apelianto teiginys, kad galėjo būti taikomas BK 59 straipsnis, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Apelianto D. G. skunde nurodyti teiginiai, kad jis pripažino kaltę, civilinis ieškinys nepareikštas ir jis grąžino daiktus, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, tačiau įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, minėti apeliacinio skundo teiginiai nesudaro teisinio pagrindo švelninti D. G. paskirtos bausmės.
Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.
Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, pripažįsta kaltę, tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant bausmę sankcijos ribose, bei nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.
Be to, kaip matyti iš nuteistajam paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio – už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis taip pat nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra žymiai mažesnis negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas D. G. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti ją ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.