Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo M. M. ir suinteresuoto asmens D. J. tėvai yra J. M. ir M. M. M., kurie susituokė (duomenys neskelbtini) (sutuoktuvių liudijimas Nr. 285249). Iš mirties ir medicininio mirties liudijimų matyti, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini), motina M. M. M. – (duomenys neskelbtini). Viešojo registro duomenys patvirtina, kad J. M. mirties dieną kartu su sutuoktine M. M. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 21 straipsnis), taip pat jam priklausė 152/456 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina M. M. M. buvo palikėją pergyvenusi sutuoktinė, turėjusi teisę paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). Testamentų registre duomenų apie J. M. palikimo priėmimo faktus nėra, Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2018 m. spalio 3 d. liudijimas, 2021 m. kovo 5 d. raštas Nr. S-40 bei 2018 m. spalio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis patvirtina, kad pareiškėjas po motinos M. M. M. mirties priėmė motinos palikimą, suinteresuotas asmuo D. J. priėmusi motinos palikimą savo paveldėjimo teises padovanojo pareiškėjui, tačiau pareiškėjui neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į paveldimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes šis turtas įgytas santuokoje.

Tam, kad įgytų palikimą, palikėją pergyvenęs sutuoktinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad M. M. M. buvo J. M. sutuoktinė paveldinti pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). J. M. testamento nepaliko, dėl jo palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo J. M. mirties palikimą priėmė motina M. M. M. pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savo. Motina iki mirties ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir rūpinosi juo, darė remontą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir kitus patarnavimus. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina duomenys apie jo motinos mokėjimus UAB „Litesko“ už šilumos energiją, UAB „Druskininkų butų ūkis“ už komunalinius patarnavimus, M. M. M. su AB „Lietuvos telekomas“ 2003 m. rugsėjo 11 d. sudaryta bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, 2004 m. balandžio 13 d. su AB Rytų skirstomųjų tinklų filialu Alytaus tinklai sudaryta elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju, pasirašytas buitinio vartotojo elektros įvado įrengimų prijungimo prie elektros tinklų (performinimo) aktas, 2011 m. gegužės 16 d. su UAB „Druskininkų dujos“ sudaryta gamtinių dujų tiekimo sutartis dėl dujų tiekimo į valdomą butą, medicininis mirties liudijimas Nr. 18-12996189, iš kurio matyti, kad M. M. M. nuolatinė gyvenamoji vieta iki mirties buvo (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo D. J. sutiko su pareiškimu ir patvirtino, kad po tėvo mirties likusiu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjos mokesčius, sudarinėjo sutartis dėl paslaugų teikimo į butą motina M. M. M..

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina M. M. M. po sutuoktinio J. M. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad M. M. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvo J. M., mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R‑19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo M. M. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.